Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-28 nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 32 MGL (1 600 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Š. 2021-02-17 apie 21.22 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore dėl etilo alkoholio koncentracijos, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo.

D. Š. savo veiksmais padarė nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad automobilio būdamas neblaivus jis nevairavo. Butelį degtinės jis išgėrė automobilyje tik po to, kai priparkavo automobilį aikštelėje. Tą kartą buvo prastos oro sąlygos, snigo, todėl automobilį pastatė kitoje vietoje nei kur norėjo pradžioje. Jis nepajuto, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau tuo metu nesuprato. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis atsisakė tikrintis blaivumą. Automobilyje, tuo metu kai gėrė, daugiau žmonių nebuvo. Jo motina stovėjo lauke. Taip pat kažkur lauke stovėjo ir kaimynas.

Liudytojas J. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu G. Č. Patruliuojant po 21 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas, važiuodamas Ford markės automobiliu kliudė kieme stovėjusį pranešėjo automobilį. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas E. M.. Jis papasakojo, kad kieme priparkavo ir paliko automobilį Audi, valst Nr. (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio pastebėjo kieme keistai manevruojantį ir bandantį į laisvą vietą prisiparkuoti automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis nusprendė pasižiūrėti, kas bus toliau, kai pamatė, kad važiuodamas Ford kliudė jo automobilio Audi priekį. Priėjęs prie Ford automobilio, pranešėjas pastebėjo, kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl jis užgesino šio automobilį, bei išlaipino vairuotoją. Tuo metu į kiemą atvažiavo ir pranešėjo tėvas, o šalia Ford vairuotojo stovėjo moteriškė, kuri bandė jį įkalbėti eiti namo. Kaip paaiškino pranešėjas, kol jie atvežiavo, kaltinamasis su jais apsižodžiavo, užrakino automobilį ir nuėjo namo. Patikrinęs duomenų bazėje, jis nustatė, kad automobilio Ford savininkas yra D. Š. Kartu su vyr. patruliu G. Č. nuėjo į D. Š. butą. Buto duris atidarė vyresnio amžiaus moteris, kuri prisistatė D. Š. motina. Paklausė jos, kur yra sūnus, ji pasakė, kad namuose. G. Č. paaiškino, kad yra liudytojų, kurie matė, kaip jis padarė eismo įvykį, t. y. važiuodamas kieme kliudė kitą automobilį, dar jo buvo paklausta, ar jis nevartojo alkoholio. D. Š. atkirto, kad yra blaivus, alkoholio nevartojo, tačiau bendraujant jautėsi iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Įtarus, kad D. Š. gali būti neblaivus, buvo pasiūlyta apsirengti, praeiti kartu į jų tarnybinį automobilį, kur galima būtų patikrinti jo blaivumą. Atėjus prie tarnybinio automobilio kartu su D. Š., paaiškino, kad reikia pasitikrinti blaivumą ir atsisakymas tai padaryti yra prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui. D. Š. kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą net ir pakartotinai įspėjus jį dėl atsakomybės. Įvykio vietoje pranešėjas jiems patvirtino, kad žmogus, su kuriuo atėjo prie tarnybinio automobilio, t.y. D. Š., vairavo anksčiau minėtą automobilį Ford ir vairuodamas atsitrenkė į kieme stovėjusį Audi automobilį. D. Š. buvo sulaikytas.

Liudytojas O. M. 2021 m. vasario mėn. su jaunesniuoju sūnumi grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę prie pat namų sūnus atkreipė jo dėmesį, kad kieme stovi jo brolis ir kažką aiškinasi. Privažiavo arčiau sustojo, išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad stovi kaimyno Ford Mondeo markės automobilis. Prie automobilio stovi to kaimyno motina ir jo sūnus E. M.. Kaip jam vėliau pasakojo sūnus, jis atvažiavo iš treniruotės, pasistatė automobilį kieme ir laiptais kilo į butą, kai per laiptinės langą pamatė atvažiuojantį automobilį. Kadangi pas juos kieme yra daug mėgėjų “palakstyti”, jis sustojo prie lango pasižiūrėti, kaip statys mašiną atvažiavęs vairuotojas. Per langą sūnus pamatė, kad vairuotojas nesėkmingai bando prisiparkuoti, įvažiuoja, išvažiuoja, po ko važiuodamas atbulas kliudė jo automobilio vairuotojo pusės sparną prie priekinio žibinto. Sūnus išėjo iš laiptinės, priėjo prie kaimyno iš kitos laiptinės. Vyriškis išlipo iš automobilio ir iš karto pradėjo keiktis, aiškino, kad nieko nepadarė. Visą tai jis žino tik iš sūnaus pasakojimo, įvykio asmeniškai nematė. Kai atvažiavo į kiemą, jie jau aiškinosi dėl šio įvykio, kaip ir sakė, šalia dar stovėjo kaimyno pagyvenusi mama. Kažkuriuo tai metu sūnus iškvietė policijos pareigūnus. Jiems bendraujant ir bandant susikalbėti, tiek jis, tiek sūnus buvo išvadinti negražiais žodžiais. Į jų automobilį atsitrenkęs vyriškis pastatęs savo automobilį ten, kur jis stovėjo, užrakino jį, apsisuko ir kartu su savo motina išėjo namo. Bendraujant su pastaruoju jam pasirodė, kad šis išgėręs, nes kalba buvo nerišli, sklido keistas, į alkoholį panašus, kvapas. Pareigūnų laukė kieme. Atvažiavę jie pasiteiravo, kas atsitiko ir paprašė dar kiek palaukti. Po kiek laiko policijos pareigūnai grįžo į automobilių stovėjimo aikštelę. Kartu su jais atėjo tas pats kaimynas, Ford Mondeo vairuotojas. Jis ir pareigūnams aiškino, kad nieko nebuvo, nieko čia neatsitiko.

Liudytojas E. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021-02-17 apie 21.20 val. jis automobiliu AUDI, v/n (duomenys neskelbtini), grįžo namo ir prie namo ir pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini). Pasistatęs automobilį pamatė kaip priešais jį keistai manevruoja automobilis FORD, v/n (duomenys neskelbtini) bando prisiparkuoti priešais jo automobilį laisvoje vietoje. Kai jis pasistatė savo automobilį, išėjo namo, įėjęs į laiptinę nusprendė pro penkto aukšto laiptinės langą pažiūrėti ką daro minėtas Ford automobilio vairuotojas, nes kiek matė šiam nelabai sekėsi pasistatyti automobilį ir jis jam pasirodė įtartinas. Jam žiūrint pro langą pamatė, kaip minėtas automobilis galu atsitrenkė į jo automobilio priekį ir atsitrenkęs toliau bandė pasistatyti automobilį, taip pat pamatė, kaip prie automobilio priėjo kažkokia moteris, kuri su Ford vairuotoju bendravo. Kol jis išėjo į lauką ir priėjo prie Ford vairuotojo, ta moteris, kaip jis suprato, buvo Ford vairuotojo pažįstama, galimai motina. Kai jis priėjo prie savo automobilio pažiūrėti apgadinimus, minėta moteris dar jo nelabai norėjo prileisti, vis bandė uždengti ir sakė, kad čia nieko nebuvo, bet kai moteris pasitraukė jis pamatė, automobilio kairėje pusėje ant bamperio yra įlenkimas ir apibraižymas. Tai pamatęs jis priėjo prie automobilio vairuotojo, kuris vis dar buvo Ford automobilyje ir pasakė, kad šis išliptų iš automobilio, nes jau bandydamas pasistatyti savo automobilį atsitrenkė į jo. Bet jis jam kažką nerišliai pradėjo sakyti, kaip suprato iš balso, kad buvo neblaivus, kai jo paklausė, ar jis neblaivus, šis jam atsakė „gal neblaivus ir ką?“, tai pasakė rusiškai, ir toliau pradėjo važiuoti link kitos parkavimo vietos, bet tik pradėjęs važiuoti atsitrenkė į šaligatvio bortelį. Kai atsitrenkė į bortelį jis priėjo prie vairuotojo durelių ir liepė išlipti iš automobilio, bet šis jo neklausė, dėl to jis atidaręs Ford automobilio vairuotojo dureles užgesino automobilio variklį ir bandė ištraukti raktelį, bet jam nepavyko to padaryti. Tada pasakė vairuotojui, kad išpiltų iš automobilio, bet šis nesutiko dėl to jis pradėjo jį iš automobilio traukti, kol pats išlipo. Tada jis paėmė savo telefoną ir paskambino 112 bei iškvietė policiją ir pasakė vairuotojui, kad jis lauktų policijos kartu su juo. Kol laukė policijos į įvykio vietą atvyko ir jo tėvas, kuriam jis paaiškino situaciją, ir jie tada kartu liepė Ford vairuotojui laukti policijos, bet Ford vairuotojas pradėjo keiktis necenzūriniai žodžiai ir palikęs savo automobilį viduryje kelio įėjo į namo laiptinę, kartu su juo išėjo ir ta minėta moteris. Po kažkiek laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis paaiškino situaciją ir jie pagal Ford automobilio valstybinius numerius, nustatė vairuotoją ir pažiūrėjo, kur šis gyvena, ir išėjo jo ieškoti. Po kelių minučių pareigūnai grįžo su Ford vairuotoju, jis jį atpažino. Kaip suprato šis atsisakė pasitikrinti girtumą, dėl to pareigūnai jį sulaikė. Ar Ford vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus po įvykio jis nematė, bet kol buvo prie jo tikrai nevartojo, bet kai išėjo namo jis nežino ką jis ten darė.

Liudytoja G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo motina ir atsisakė duoti parodymus.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2021-02-17 21.19 val. gautas pranešimas, kad galimai neblaivus vairuotojas vairavo automobilį Ford, vats. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė pranešėjo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30)

Iš neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. Š. vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau buvo įvertinta bendra asmens būklė: D. Š. tiesia linija (pėda po pėdos) negalėjo, taip pat negalėjo pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). (b. l. 47)

Iš pažymos „Emprekis“ matyti, kad Ford Mondeo 2001 m. vidutinė rinkos kaina be PVM yra 843,00 Eur be PVM. (b. l. 49)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, D. Š. bylai reikšmingu ir vietoje vairavo automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo.

Nors kaltinamasis neigia vairavęs automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bylai reikšmingu laiku būdamas neblaivus, tačiau šios aplinkybės buvo paneigtos liudytojo E. M., O. M. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Liudytojas E. M. patvirtino, kad tiesiogiai per laiptinės langą matė kaip kaltinamasis atsitrenkė į jo automobilį, taip pat patvirtino, kad jam iš karto grįžus į eismo įvykio vietą nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Kaltinamojo neblaivumo požymius taip pat pastebėjo ir liudytojas O. M., kuris taip pat patvirtino, kad kaltinamojo kalba buvo nerišli, sklido keistas, į alkoholį panašus kvapas. Taip pat vadovaujantis neblaivumo patikrinimo akto duomenimis, D. Š. buvo nustatyti ir kiti neblaivumo požymiai: tiesia linija eiti negalėjo, stovėdamas pirštu į nosies galą nepataikė. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. Š. sukėlė eismo įvykį ir turėdamas pareigą, numatytą (duomenys neskelbtini) punkte, iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas, ją pažeidė. Kaip minėta, praėjus gana trumpam laiko tarpui po eismo įvykio, policijos pareigūnai nustatė anksčiau minėtus D. Š. neblaivumo požymius, kai kaltinamasis atsisakė tikrintis blaivumą. Be to, D. Š. sutinka ir neginčija aplinkybės, kad būdamas automobilyje jis išgėrė butelį degtinės, taip pat pripažino, jog bylai reikšmingu laiku jis atsitrenkė į kitą automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Taigi D. Š. turėdamas pareigą iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) šią pareigą pažeidė ir tai leidžia teismui konstatuoti, kad D. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. Š. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

D. Š. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. Š. anksčiau teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali paskirti nuo 50 iki 2000 MGL dydžio bausmę. Teismo vertinimu bauda, kurios dydis artimas šios rūšies bausmės minimumui, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

D. Š. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Jis vairavo automobilį, atsitrenkė į kitą automobilį, vartojo alkoholinius gėrimus ir po eismo įvykio. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teismo vertinimu, teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021-02-18.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

D. Š. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos duomenimis, automobilis Ford, vats. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Automobilio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą be PVM – 843,00 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė D. Š. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. Š. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, iš D. Š. konfiskuojamas automobilis Ford, vats. Nr. (duomenys neskelbtini)

D. Š. paskirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.

D. Š. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-02-17 iki 2021-02-18 (viena diena). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. Š. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Ford, vats. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki šio nuosprendžio įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 56 MGL (2800,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. Š. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021-02-17 iki 2021-02-18 (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir D. Š. paskirti galutinę 54 MGL (2700,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato 1 metų terminą, per kurį D. Š. privalo sumokėti paskirtą baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. Š. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo šio specialiosios teisės sustabdymo dienos – nuo 2021-02-18.

– konfiskuoti iš D. Š. automobilį Ford, vats. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN:(duomenys neskelbtini).

D. Š. paskirtas kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. Š. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Ford, vats. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 180,00 eurų išlaidų teisinei pagalbai priteisimo netenkinti.

Dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui perduoti VĮ „Regitra“.

Voką su laikmenomis saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 – 25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801):

LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas;

LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas;

LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas);

LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius);

LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas;

LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Bauda turi būti sumokėta per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Sumokėjęs baudą nuteistasis arba nuteistas juridinis asmuo pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Jeigu nuteistasis ar nuteistas juridinis asmuo per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jiems paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Juridiniam asmeniui paskirtą baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra juridinio asmens buveinė ar jo turto buvimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Juridinio asmens darbuotojas, atsakingas už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės – baudos nevykdymą, atsako pagal Baudžiamojo kodekso 244 straipsnį.