Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (teistumas neišnykęs):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį, įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, gailisi ir parodė, kad su D. J. išsiskyrė prieš metus, turi du pilnamečius vaikus, kurie gyvena atskirai. Su buvusia sutuoktine veda bendrą ūkį, perka ir gamina valgį, kartu gyvena. 2023 m. rugpjūčio 26 d. namuose vartojo alkoholinius gėrimus – išgėrė 200 ml degtinės. Be to, alkoholį vartojo keletą dienų iš eilės iki įvykio. Naktį jis norėjo išeiti iš namų, tačiau jo buvusi žmona, su kuria gyvena viename bute, jam neleido. Jie dėl to susiginčijo ir jis ją pastūmė į petį, ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė. Galimai prieš tai jis buvo sugriebęs D. J. už rankos, to gerai neprisimena, nes buvo neblaivus. Jis jos atsiprašė, planuoja gydytis priklausomybę nuo alkoholio, nes konfliktai kyla tada, kai jis būna neblaivus (el. b. 1 t., b. l. 175–177).

Nukentėjusioji D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu R. J.. Jis yra ankščiau prieš ją smurtavęs ir nuolat vartoja alkoholį 2023 m. rugpjūčio 26 d. apie 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis atsikėlė iš lovos, priėjo prie jos ir be jokios priežasties pastūmė ją rankomis į petį. Tuo metu R. J. griebė ją už rankos, nes jai nukritus ant grindų labai skaudėjo dešinę ranką ant kurios iki šiol yra didelė mėlynė ir guzai. Tiksliai negali pasakyti kokiu momentu atsirado tas sužalojimas, galimai jis jai truktelėjo už rankos, tuo metu kai stūmė į petį, prieš jai pargriūnant. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir ją apžiūrėjo. Po įvykio į teismo medikus nesikreipė, kadangi dirba ir nebuvo laiko. Į gydymo įstaigas taip pat nesikreipė. Civilinio ieškinio nereikš. Skausmą, kurį patyrė, vertina 7–8 balais iš 10 (el. b. 1 t., b. l. 113–116).

2023 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, kad priimtas D. J. pareiškimas dėl R. J. nusikalstamos veikos padarymo, atlikta liudytojo apklausa ir įvykio vietos apžiūra (el. b. 1 t., b. l. 1–11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3256/2023 (01) nurodyta, kad:

1. D. J. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiais kietais–bukais daiktais. Sužalojimų laikui nurodyti pateiktų medicinos dokumentų duomenų nepakanka.

2. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis.

3. Trauminių poveikių skaičiui nurodyti pateiktų medicinos dokumentų duomenų nepakanka.

Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms – poodinė kraujosruva galėjo atsirasti suspaudus riešą, o nubrozdinimas galėjo atsirasti, pavyzdžiui, įbrėžiant nagu, tačiau GMP kvietimo kortelėje nenurodyta nei tiksli sužalojimų lokalizacija, nei tikslus sužalojimų pobūdis, todėl šiuo atveju nėra galimybės patikslinti sužalojimų atsiradimo aplinkybių (el. b. 1 t., b. l. 136–137).

2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateikto pagalbos skambučio garso įrašas. BPC skambučio įrašo ID 92217283939. Paleidus garso įrašą girdėti: BPC operatorė: 112, klausau. Moteris: labas vakaras. BPC operatorė: laba naktis. Moteris (dūsaudama): namuose vyras pasmurtavo ir išėjo iš namų. BPC operatorė: miestas koks? Moteris: (duomenys neskelbtini). BPC operatorė: (duomenys neskelbtini)? Tai mušė jus? Moteris: ne tiesiog patampė po kambarį. BPC operatorė: patampė už rankų, už plaukų? Moteris: už rankos. BPC operatorė: mažų vaikų yra namuose? Moteris: ne. BPC operatorė: medikų nereikia? Moteris: ne. BPC operatorė: ir pasišalino? Moteris: taip, išėjo. BPC operatorė: durų kodas yra laiptinėje? Moteris: yra (pasako kodą). BPC operatorė: jūsų vardas, pavardė? Moteris: D. J.. BPC operatorė: prieš kiek laiko čia viskas įvyko? Moteris: na prieš pora minučių. BPC operatorė: gerai supratau, laukite, atvažiuos policija. Viso geriausio (el. b. 1 t., b. l. 151–153).

2023 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra pareigūno kūno kameros įrašas. Įrašuose matyti sužalojimai ant moters dešinės rankos. Ji nurodo, kad buvęs sutuoktinis prieš ją smurtavo, kad tai vyksta ne pirmą kartą. Ji taip pat nurodė, kad vyras geria alkoholį kiekvieną dieną, tuomet būna agresyvus (el. b. 1 t., b. l. 154–156).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. 5.18 val. pareigūnui patikrinus R. J. blaivumą, nustatytas 3,22 promilės girtumas (el. b. 1 t., b. l. 50–51).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jis prieš sugyventinę D. J. panaudojo fizinį smurtą – jis pastūmė ją į petį, ji nugriuvo ant grindų ir susitrenkė. Galimai prieš tai jis sugriebė D. J. už rankos. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus įrodo nukentėjusiosios D. J. parodymai, ji nurodė iš esmės tokią pačią konflikto eigą, kokią nurodė ir R. J.. Nukentėjusioji parodė, kad jis griebė ją už rankos ir pastūmė į petį, ji nukrito ant grindų. Po to jai labai skaudėjo dešinę ranką, ant kurios atsirado didelė kraujosruva ir guzai. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2023 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, 2023 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad D. J. kvietė pagalbą dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto, ji pranešė, kad prieš ją smurtavo vyras ir po to išėjo iš namų. 2023 m. spalio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės, kad apžiūrėtuose pareigūno kūno kameros įrašuose matyti sužalojimai ant moters dešinės rankos. Alkotesterio kvito rodmenys įrodo, kad R. J., darydamas nusikalstamą veiką, buvo neblaivus, jam nustatytas 3,22 promilės girtumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3256/2023 (01) patvirtina, kad D. J. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir tokie sužalojimai įprastai sukelia skausmą. Sugretinus tarpusavyje anksčiau aptartus įrodymus, nėra abejonių, kad R. J. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė D. J. fizinį skausmą ir padarė jai sužalojimus – poodinės kraujosruvas ir nubrozdinimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. J. sukėlė fizinį skausmą sugyventinei D. J. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ir padaryti sužalojimai, to ir norėjo. Taigi R. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Taip pat pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 141 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos narys yra, be kita ko, asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu R. J. ir D. J. buvo oficialiai nutraukę santuoką, tačiau po santuokos nutraukimo gyveno kartu kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 1 t., b. l. 161–164). Nukentėjusioji D. J. sutiko, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 1 t., b. l. 113–116).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę.

R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. 5.18 val. pareigūnui patikrinus R. J. blaivumą, nustatytas 3,22 promilės girtumas, taip pat nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio metu sugyventinis buvo neblaivus. Be to, pats kaltinamasis paaiškino, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo veiksmams, nes visi konfliktai kyla kai jis būna neblaivus, todėl tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Kaltinamojo atsakomybę taip pat sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio1 dalis). BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. R. J. nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 23 d., o R. J. bausmę atliko ir buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro 2023 m. rugsėjo 26 d. Jis padarė naują nusikaltimą, nepraėjus 3 metams po bausmės atlikimo, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, be to, šios nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas neišnykęs (el. b. 1 t., b. l. 138–143). Paskutinių 3 metų laikotarpiu jis 1 kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirta bauda sumokėta (el. b. 1 t., b. l. 149–150). „Sodros“ duomenimis kaltinamasis nedirba (el. b. 1 t., b. l. 144–146), registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. 1 t., b. l. 147). Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. J. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus, sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei įvertinus tai, kad R. J. nusikalstamas elgesys kartojasi, už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, jam skiriama prokurorės siūloma 60 parų arešto bausmė.

R. J. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti R. J. skirtinos arešto bausmės vykdymą, nes kaltinamasis pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Be to, teismo vertinimu, R. J. nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 8 mėnesiams (toks terminas nustatomas įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimu) be intensyvios priežiūros. Teismas, atidėdamas R. J. skirtinos arešto bausmės vykdymą, paskiria:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

R. J. padaryta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – sugyventinę D. J.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. Kiti klausimai

R. J. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant: nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); nesilankyti gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. J. (el. b. 1 t., b. l. 103–106). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

R. J. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d. 4.40 val. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. 13.32 val. (dvi dienos) (el. b. 1 t., b. l. 28–31, 110–112). Jei R. J. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, byloje daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti R. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant:

1) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti R. J. sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. J. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Jei R. J. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. J. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d. 4.40 val. iki 2023 m. rugpjūčio 27 d. 13.32 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

1. Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamieji privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.