Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2014 m. lapkričio 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas bendrai su A. B., ne vėliau kaip 2014 m. kovo 27 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 183,403 g kanapių, šią narkotinę medžiagą neteisėtai atsigabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jas neteisėtai laikė, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. B., 2014 m. kovo 27 d., apie 12 val., (duomenys neskelbtini), nurodė A. B. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabenti dalį 9,513 g narkotinių medžiagų – kanapių, o jam atgabenus narkotinę medžiagą ir ją neteisėtai laikant prie savęs, toliau automobiliu Mersedes Benz, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno (duomenys neskelbtini) gatvėmis iki (duomenys neskelbtini), pastato esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kur 2014 m. kovo 27 d., apie 20.40 val., tiksliai nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių, pasikėsino neteisėtai realizuoti, t. y. parduoti už 10 Lt R. B., tačiau išplatinti kanapių nespėjo, nes kartu su A. B. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o A. B. neteisėtai laikyta 9,513 g narkotinė medžiaga – kanapės, buvo išimta policijos pareigūnų, likusi dalis narkotinės medžiagos – 173,89 g kanapių, neteisėtai, turint tikslą platinti, laikytų bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir taip pat išimta 2014 m. kovo 27 d., 22.35 val., atlikus kratą.

Be to, V. K. kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kaltinamas ir tuo, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014 m. kovo 27 d., turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą vartoti pats, neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau 0,174 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, šią psichotropinę medžiagą, automobiliu Mersedes Benz, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), pastato esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kur psichotropinę medžiagą, savo drabužiuose toliau neteisėtai laikė iki 2014 m. kovo 27 d., 21.20 val., kol pareikalavus policijos pareigūnams, ją pateikė.

Kaltinamasis V. K. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2014 m. kovo 27 d. buvo laikinai sulaikytas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo V. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam V. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, tinkamai taikė ir aiškino BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normas.

Apygardos teismas nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. K. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes šią teismo išvadą pagrindžia bylos duomenys: iš dalies paties kaltinamojo V. K., kitų kaltinamųjų S. B. ir R. B., liudytojos J. A. parodymai, specialistų išvados, asmens parodymo atpažinti, apžiūrų, kratų protokolai, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nesutiktina su kaltinamojo skundo argumentais, kad teismas be pagrindo suėmimą pratęsė pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus. Teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.

Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, ir šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Be to, byloje yra ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šio suėmimo pratęsimo pagrindo buvimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. K. kaltinamas padaręs ir sunkų nusikaltimą, o įstatymų leidėjas už tokios nusikalstamos veikos padarymą yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Byloje yra duomenų ir apie tai, kad kaltinamasis yra anksčiau teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs; iki sulaikymo nedirbo, nesimokė, yra nevedęs. Aptarti duomenys suteikė pagrindą žemesniam teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis nėra saistomas tampriais socialiniais ryšiai ir pagrįstai manyti, jog paskyrus kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę, kaltinamasis V. K., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).

Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu. Įvertinęs tai, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sąraše; atsižvelgęs į inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, sunkumą; kad V. K. galbūt jam inkriminuotas veikas padarė veikdamas kartu su bendrininkų grupe; kaltinamasis yra 4 kartus teistas ir ši aplinkybė jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti; iki sulaikymo kaltinamasis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio; prisipažino vartojęs narkotines ir psichotropines medžiagas, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apygardos teismas taip pat padarė teisingą išvadą, kad nėra išnykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad paskyrus kaltinamajam V. K. švelnesnę kardomąją priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada ji gali būti griežtinama, švelninama ir (ar) jos taikymas praranda tikslingumą, teismas vertina kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes. Ši baudžiamoji byla yra perduota teismui ir paskirta nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi teismas privalo užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo kaltinamojo V. K. teises bei laisves, tačiau šioje baudžiamojoje byloje teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą ir (ar) proceso teises, pagrindo nėra. Tokio pobūdžio kardomoji priemonė adekvati kaltinamojo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. V. K. yra suimtas 9 mėnesius. Toks suėmimo terminas nėra neleistinos trukmės, kita vertus, maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas bylos nagrinėjimo teisme stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas.

Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamą vietą Lietuvoje, būdamas laisvėje galės tęsti darbus, kuriuos dirbo iki suėmimo, turės legalų pragyvenimo šaltinį, ir pažadas netrukdyti teismo procesui, nepaneigia pirmos instancijos teismo išvadų, kurios pagrįstos bylos duomenimis. Kitokia kaltinamojo nuomonė ir duomenų vertinimas, negali būti pripažįstami pagrindu apskųstą nutartį naikinti. Skunde aptariama kaltinamojo sveikatos būklė nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, kurie patvirtintų, kad kaltinamojo sveikatos sutrikimai gali pašalinti aplinkybes, kurias nustačius taikytina pati griežčiausia kardomoji priemonė ar, iškilus būtinybei, medicinos pagalba nebus (nebuvo) suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir (ar) valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo V. K. skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.