Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. pareikštą ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovo A. P. priešieškinį V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo ir išlaikymo sutuoktiniui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja visiškai nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Tik įrodžius šioje teisės normoje nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, gali būti preziumuojamas santuokos iširimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Pagal įstatymą preziumuojamų aplinkybių įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 4 p.), tai yra, nustačius bent vienos iš Civilinio kodekso 3.60 str. 3 d. numatytų aplinkybių egzistavimo faktą, nereikia įrodinėti, kad tai buvo santuokos iširimo priežastimi. Įstatyminės prezumpcijos gali būti paneigtos, o tai reiškia, kad kita šalis, atsikertanti į tokio pobūdžio prezumpciją, turi įrodyti ne tik tai, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė tam tikras savo pareigas, bet ir tai, jog dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimu, t.y. , kad santuokos iširimo priežastis buvusi visiškai kita. Atsakovas nurodė, jog ieškovė jam buvo neištikima, nurodė aplinkybes kuriomis jis pats ją rado su kitu vyriškiu nuogus ir šiuos jo teiginius patvirtino byloje apklaustas liudytojas L. D., o pati ieškovė, nors šį faktą neigė, pripažino, kad anksčiau yra buvusi savo vyrui neištikima. Ieškovė 2012 m. gegužės pradžioje nakties metu pabėgo iš namų ir paliko atsakovą, aiškina, kad gyventi kartu negalėjo dėl jo girtavimo. Atsakovas aiškino, kad sužinojęs apie ieškovės neištikimybę buvo pradėjęs vartoti alkoholį, tačiau juo nepiktnaudžiavo. Liudytojai G. K., G. G., P. R. parodė, kad ieškovas niekada neturėjo problemų dėl alkoholio, visada dirbo, rūpinosi šeima, jos gerove, pildė visas ieškovės užgaidas. Tą patvirtina ir seniūnijos išduota pažyma, kurioje atsakovas apibūdinamas kaip darbštus, nesmurtaujantis, šeima besirūpinantis žmogus (b. l. 30). Liudytoja A. G. parodė, kad atsakovas girtavo, netinkamai elgdavosi, tačiau tai nėra pakankamas įrodymas atsakovo kaltės prezumpcijai įrodyti, be to, įvertintina tai, kad ieškovė yra šios liudytojos sesuo, daugiau jokių duomenų apie atsakovo girtavimą byloje nėra. Ieškovė pažeidė lojalumo pareigą ir gyvendama santuokoje su atsakovu buvo jam neištikima. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2012-01-29 sužinojo apie ieškovės neištikimybę, ką teisme patvirtino kartu buvęs liudytojas, o ieškovės prisipažinimas, kad jau kartą buvo atsakovui neištikima, nepaneigia ieškovės šio neištikimybės fakto. CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė, tvirtindama, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas, turėjo pareigą įrodyti minėtą aplinkybę, tačiau ieškovė kaltų atsakovo veiksmų, dėl kurių iširo šeima, neįrodė. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant, nei jos nesant. Vertindamas šalių, liudytojų paaiškinimus, rašytiniuos įrodymus, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių principinių nuostatų, teismas sprendžia, jog yra pagrindas preziumuoti, kad šalių santuoka iširo ne dėl atsakovo, bet dėl ieškovės kaltės, santuokos iširimo priežastimi buvo ieškovės neištikimybė ir dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė.

Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. ). Atsakovas priešieškinyje prašė ieškovei V. P. palikti ikisantuokinę G. pavardę, ieškovė ieškinyje teismo prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę P. pavardę. Nustatyta, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kad liktų santuokinė pavardė atsakovas nesutinka, nepilnamečių vaikų ar kitų priežasčių palikti santuokinę pavardę nenustatyta, juo labiau, kad šalys susituokę gyveno neilgą laiką, iš pateiktos pažymos apie automobilių registravimą matyti, kad ieškovė nebuvo pasikeitusi pavardės po santuokos šiame registre, todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra pagrįsta jai palikti ikisantuokinę G. pavardę, ieškovui paliekant P. pavardę, ir taip uždraudžiant ieškovei V. P. pasilikti santuokinę P. pavardę (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Santuoką nutraukiant dėl vieno sutuoktinio kaltės, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturinę žalą (CK 3.70 str., 6.250 str.). Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus . Iš pažymos apie atsakovo sveikatą matyti, kad atsakovas yra neįgalus, jo nedarbingumas yra 80 proc. (b. l. 34), serga nuo vaikystės, tačiau jo būklė pablogėjo, kai paliko sutuoktinė, tapo nenuspėjamas, nemiegojo naktimis, pablogėjo pusiausvyra, jam buvo nustatytas depresinis simptomas. Šalys santuokoje išgyveno nepilnus trejus metus, ieškovė nedirba, neturi pastovių pajamų, neturi savo nuosavo gyvenamo ploto (b. l. 10), kitokio turto ar santaupų. Atsakovas kas mėnesį gauna 1058,50 Lt socialinių išmokų (b. l. 31), nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – butą ir dalį ūkinio pastato (b. l. 25-28), atsakovė išeidama iš namų paliko visus kilnojamuosius ir namų apyvokos daiktus atsakovui. Atsakovas įrodė savo išgyvenimus dėl priešieškinyje nurodomu laikotarpiu patirto pažeminimo, emocinio skausmo, kuriuos sukėlė amoralus sutuoktinės elgesys. Jo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstas ir tenkintinas. Įvertinus visas aplinkybes, santuokoje išgyventą laiką, atsakovo geresnę turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovui iš ieškovės priteistinas 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

LR CK 3.72 str. numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Pažymėtina, kad sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama ne su sutuoktinio nedarbingumu ar kitokiomis aplinkybėmis, o su jo turtine padėtimi. Sprendžiant, ar sutuoktinio turtas ir gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti, vadovaujamasi minimalios mėnesio (toliau MMA) algos kriterijumi. Minimaliųjų poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar išlaikymą privalantis teikti sutuoktinis yra finansiškai pajėgus tai daryti. Įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, atsakovas yra geresnėje turtinėje padėtyje nei ieškovė, jo gaunamos pajamos 1058,50 litų, turint nuosavą butą, dalį ūkinio pastato, yra pakankamos užtikrinti minimalius gyvenimo poreikius. Be to ir ieškovė ir atsakovas aiškino apie aplinkybes, kad atsakovas prekiauja dėvėtais daiktais, šias aplinkybes patvirtino ir apklausti byloje liudininkai, todėl jis turi galimybę užsidirbti. Ieškovės turtinė padėtis blogesnė nei atsakovo, ji nedirba, neturi nuosavo būsto, tai nepatvirtina jos finansinių galimybių mokėti išlaikymą. Atsižvelgus į abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, į tai, kad šalių santuoka truko neilgai, į tai, kad atsakovas susirgo ne santuokos metu, šis atsakovo reikalavimas nėra pagrįstas ir netenkintinas.

Pagal įstatyme įtvirtintą prezumpciją visas turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.127 str. 1 d.). Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Iš pateiktų VĮ „Registrų centro“ pažymų (b. l. 25-28), matyti, kad atsakovas nuosavybės teise turi butą, UN Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, UN Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., įgytus pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šis turtas įgytas iki santuokos sudarymo , šalys jo nedalina. Santuokoje yra įgyti du žemės sklypai: 0,0670 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1700 litų vertės (b. l. 9) ir 0,0584 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1500 litų vertės (b. l. 10, 11). Žemės sklypai dalintini registro pažymose nurodytomis rinkos vertės kainomis, ieškovė nurodydama didesnę sklypų vertę jų nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovė ieškinyje prašo padalinti abiems šalims po sklypą, o atsakovas priešieškiniu prašo priteisti jam abu sklypus, o ieškovei priteisti piniginę kompensaciją. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Nėra nustatyta pagrindų, kuriais remiantis galima nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str.1 d.), dalijami du sklypai, kurie yra panašūs dydžiu ir verte, nėra pateikta jokių įrodymų, kad jie negali būti dalijami, įregistruoti registre kaip du atskiri vienetai. Tenkintinas šioje dalyje ieškovės reikalavimas padalinti sklypus natūroje po vieną kiekvienam: ieškovei priteistinas jos prašomas 0,0670 ha žemės sklypas, UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1700 litų vertės, atsakovui priteistinas 0,0584 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1500 litų vertės. Atsakovui priteistini statybiniai blokeliai namo statybai, 8136 Lt vertės (b. l. 7, 8), o ieškovei V. P. priteistina piniginė kompensacija, ginčo dėl jų nėra. Ieškovė prašo padalinti šiuos santuokos metu įgytus automobilius: Land ROVER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 Lt. vertės, Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 litų vertės, Fiat DUCATO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 litų vertės, ir motorolerį, valstybinis Nr. 62AOO, 1000 litų vertės, automobilinę priekabą WESTFALIA 118111, valstybinis Nr. BZ807, 700 litų vertės,

Iš pateiktų VĮ „Regitra“ pažymų (b. l. 12-14) matyti, kad ieškovės vardu yra įregistruota automobilinė priekaba WESTFALIA 118111, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 700 litų vertės, ir automobilis VW LT 35, (duomenys neskelbtini) Šis automobilis, abiejų šalių aiškinimu, yra parduotas, todėl nedalintinas. Automobilinę priekabą ieškovė prašo dalinti kaip santuokoje įgytą turtą, ji laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintina tarp jų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ją prašo dalinti kaip bendrą turtą ir kad šalys gyveno kartu ir iki santuokos sudarymo, bei priteisti jai, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją. Tokiu būdu , padalinus santuokoje įgytą turtą, ieškovei atitenka turto už 2400 litų, atsakovui- už 9636 litus. Ieškovei už jai tenkančio mažesnės vertės turto dalį priteistina kompensacija iš atsakovo – 3618 litų. Atsižvelgiant į atsakovo prašymą ir į jo turtinę padėtį, tikslinga leisti jam šią kompensaciją sumokėti per du metus.

Nustatyta, jog atsakovas , ieškovės prašomus dalinti automobilius Land ROVER, Iveco, Fiat DUCATO ir motorolerį, 2012 m. birželio, rugpjūčio mėnesiais išregistravo, ieškovės aiškinimu, juos pardavė arba perdavė giminaičiams, kad nereikėtų dalintis, jai pinigų už juos nedavė, išregistravo be jos sutikimo ir žinios. Atsakovas pripažino, jog su ieškove kartu negyvena nuo 2012 m. gegužės mėnesio, dėl automobilių perleidimo kitiems asmenims nepasisakė, priešieškinyje šio ieškovės reikalavimo neginčijo. Nustatyta, kad visi šie prašomi ieškovės padalinti automobiliai buvo įgyti santuokos metu, ir tai įrodo jų įregistravimas, o išregistruoti nors ir santuokos metu, bet faktiškai sutuoktiniams kartu negyvenant. Jie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir yra dalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, natūra jų padalinti galimybės nėra, priteistina kompensacija ieškovei, kompensaciją ji teismo posėdžio metu priteisti prašė. LR CK 3.98 str. 3 d. nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu. Ieškovė minėtus automobilius ir motorolerį ieškinyje įvertino 11000 Lt suma, atsakovas ieškovės nurodytų transporto priemonių kainų neginčijo, todėl ieškovei priteistina 5500 litų kompensacija už atsakovo perleistą turtą.

Iš V. P. priteistinos atsakovui patirtos bylinėjimosi išlaidos - sumokėtas 200 Lt žyminis mokestis ir 600 Lt už advokato padėjėjos suteiktą teisinę pagalbą. (LR CPK 88 str., 93 str., 96 str.). Nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei ji yra atleista.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. ieškinį tenkinti dalinai, atsakovo A. P. priešieškinį tenkinti dalinai.

Nutraukti santuoką tarp V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl V. P. kaltės.

U. V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pasilikti santuokinę P. pavardę.

Po santuokos nutraukimo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti P. pavardę, o V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti G. pavardę.

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti 0,0670 ha žemės sklypą, UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1700 litų vertės, automobilinę priekabą WESTFALIA 118111, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 700 litų vertės.

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti 0,0584 ha žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1500 litų vertės, statybinius blokelius 8136 Lt vertės.

Priteisti V. P. iš A. P. 3618 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį, išdėstant kompensacijos mokėjimą dvejiems metams.

Priteisti ieškovei V. P. iš atsakovo A. P. 5500,00 litų už atsakovo perleistą santuokoje įgytą turtą : automobilius Land ROVER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6000 litų vertės, Iveco, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3000 litų vertės, Fiat DUCATO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 litų vertės, ir motorolerį, valstybinis Nr. 62AOO, 1000 litų vertės.

Priteisti iš V. P. 2 000 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo A. P..

Kitose dalyse ieškinio ir priešieškinio netenkinti.

Priteisti iš V. P. 800,00 Lt (aštuonis šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų A. P..

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.