- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-1586-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13114-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- L. D.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. D. atstovės advokatės K. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1092-947/2015 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė 2014-07-15 pateikė teismui ieškinį, kuriame teismo prašė padidinti 2011 m. gegužės 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9152-528/2011 priteisto iš atsakovo A. D. nepilnamečio sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą iki 217,21 Eur (750 Lt) periodinių išmokų per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos. Nurodė, kad po priėmimo Kauno apylinkės teismo sprendimo, kuriuo šalių santuoka buvo nutraukta, patvirtintas šalių susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio, situacija šalyje pasikeitė iš esmės, ženkliai pakilo visų prekių kainos, pakilo mokesčiai, išaugo pragyvenimo lygis, padidėjo minimali mėnesinė alga. Šalių sūnus paaugo, jo poreikiai padidėjo, vaikas turi specialių poreikių, jam yra diagnozuota plokščiapėdystė, kelių iškrypimas, dėl ko jam rekomenduojama mankšta, masažas, baseinas, speciali avalynė.
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 101,36 Eur (350 Lt) kas mėnesį, nes daugiau mokėti jis nepajėgus, kadangi jis yra bedarbis, kiekvieną mėnesį moka vaiko išlaikymui 72,40 Eur (250 Lt), taip pat kas mėnesį dengia paskolą bankui virš 144,81 Eur (500 Lt), bei turi mokėti būsto mokesčius.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad augant vaikui jo poreikiai didėja, todėl būtinų vaiko vystymuisi sąlygų sudarymui tikslinga priteisti tokį išlaikymą, kokį objektyviai leidžia tėvo turtinė padėtis. Pažymėjo, kad net atsakovo turtinei padėčiai esant labai sunkiai, priteisiamo išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-9152-528/2011) nustatytą išlaikymo dydį, nustatydamas, kad atsakovas privalo teikti nepilnamečiui sūnui D. materialinį išlaikymą po 173,77 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos, tai yra 2014 m. liepos 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdo (naudoja) vaiko motina L. D.. Teismas taip pat atitinkamai tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Sprendime teismas nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo D. D. praėjo beveik 4 metai. Nepilnametis šalių sūnus pradėjo lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, todėl atsirado papildomos išlaidos įvairioms ugdymo prekėms įsigyti, kurių nereikėjo išlaikymo priteisimo metu. Augančiam vaikui reikia skirti daugiau lėšų aprangai ir avalynei, vaiko organizmui reikalingi vitaminai, daugiau maisto, lėšų reikia berniuko ugdymui, viso reikalinga apytiksliai 434,43 Eur dydžio suma. Teismas, konstatavo, kad šių išlaidų atlyginimas tenka abiems tėvams lygiomis dalimis tam, kad būtų užtikrintos nepilnamečio vaiko D. D. teisės į ikimokyklinį ugdymą ir turiningą laisvalaikį, kas didžiąja dalimi padeda vaikui formuotis kaip visavertei ir savimi pasitikinčiai asmenybei. Be to, vaikas turi specialiųjų poreikių, jam yra diagnozuota plokščiapėdystė, kelių iškrypimas, dėl ko jam gydytojo yra rekomenduojamos mankštos, masažai, baseinas, speciali avalynė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime pripažino, kad vaiko poreikiai išaugo ir sutiko išlaikymą didinti iki 101,37 Eur. Teismas konstatavo, kad nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (b. l. 168-171) atsakovo A. D. atstovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą pakeisti, Kauno apylinkės teismo sprendimu 2011 m. gegužės 4 d. (civilinė byla Nr. 2-9152-528/2011) nustatytą išlaikymo dydį padidinti ne iki 173,77 Eur, bet iki 101,37 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas geranoriškai nori prisidėti prie materialinio sūnaus išlaikymo skirdamas jam išlaikymą ne didesnį nei 101,37 Eur per mėnesį. Teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus susijusius su mažamečio vaiko poreikiais ir nustatė, kad jo poreikiai padidėjo beveik 2,5 karto, dėl ko teismo priteistas išlaikymo dydis yra neadekvatus vaiko poreikių ir atsakovo galimybių atžvilgiu. Teismas nesiaiškino tėvų turtinės padėties, gaunamų pajamų, turimo turto dėl ko priėmė sprendimą neatitinkantį atsakovo pajamų. Pažymėjo, kad ieškovės turtinė padėtis yra labai gera, žymiai geresnė nei atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 182-185) ieškovė L. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo mažesnį sūnaus išlaikymo dydį nei buvo prašoma, atsižvelgė į visus atsakovo argumentus, dėl ko ji turi ir turės dengti ir taip didesnę sūnaus faktiškai patiriamų išlaidų dalį. Pažymi, kad jos ir atsakovo turtinė padėtis yra tokia pati, kadangi ji nuo 2015 m. balandžio 1 d. registruota Kauno teritorinėje darbo biržoje. Nurodo, kad atsakovo nurodyta suma, kurią jis sutinka mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui, prieštarauja vaiko interesams, tėvų lygiateisiškumo principui bei šiuo klausimu suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atsakovės apeliacinį skundą neperžengdamas jo ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Ta pati norma nustato, kad išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų gaunamų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai, kuriais, o taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011; kt.).
Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, kuriame nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui iš esmės ir atsižvelgė į suformuotą kasacinio teismo praktiką, kadangi atsakovo teiktino išlaikymo dydį nustatė tik nežymiai viršijantį pusę minimalios mėnesio algos. Nors apeliantas ir nurodo, kad teismas, priteisdamas iš jo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 173,77 Eur kas mėnesį, netinkamai nustatė šalių sūnaus poreikius, visiškai neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, dėl ko nepagrįstai priteisė periodinėmis mėnesinėmis išmokomis mokėtiną 173,77 Eur išlaikymą sūnui, neįvertino, aplinkybės, kad šiuo metu apeliantas nedirba dėl subjektyvių priežasčių, yra užsiregistravęs darbo biržoje, turi kreditorinių įsipareigojimų, dėl ko teismas tokią apelianto turtinę padėtį turėjo vertinti kaip labai sunkią, apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais neturi pagrindo sutikti.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino vaiko poreikių dydį ir tinkamai nustatė iš atsakovo priteistiną išlaikymo sumą. Teismo sprendime apie nepilnamečio vaiko poreikius nurodyti aiškūs ir išsamūs motyvai, su kuriais apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka ir todėl jų nekartoja.
Apelianto teiginiai, kad teismas vertindamas jo turtinę padėtį turėjo prilyginti ją labai sunkiai ir priteisti sūnui mažesnį išlaikymo dydį, apeliacinės instancijos vertinimu, taip pat nepagrįsti. Nors atsakovas ir niekur nedirba, tačiau jis yra darbingo amžiaus ir kaip rūpestingas asmuo, turintis pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Nagrinėjamu atveju byloje apeliantas, būdamas darbingo amžiaus, remtis ta aplinkybe, kad jis neturi darbo, o todėl gali teikti tik mažesnį išlaikymą, negali. Kartu pažymėtina, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, kuri ne tik viena išlaiko sūnų, bet dar ir moka mokesčius už gyvenamojo būsto išlaikymą, kas reiškia, kad ieškovė vien būsto išlaikymui, kuriame gyvena šalių nepilnametis sūnus, skiria kas mėnesį maždaug po 72,40 Eur, o ši suma taip pat patenka į vaikui tenkančią būtiniausių poreikių bendrą sumą. Be to, teismas sprendė, kad ieškovė šiuo metu yra pajėgi teikti šiek tiek didesnį išlaikymą sūnui, todėl ir padidino iš atsakovo priteistiną išlaikymą iki sumos, kuri yra mažesnė nei pusė vaiko poreikiams reikalingos sumos. Tiesa, po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo, jog ir ji neteko darbo, nuo 2015 m. balandžio 1 d. yra registruota Kauno teritorinėje darbo biržoje, o dėl šių susiklosčiusių aplinkybių jai bus dar sunkiau išlaikyti nepilnametį sūnų. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, į suformuotą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas yra pajėgus dirbti ir pajėgus finansiškai teikti 173,77 Eur kas mėnesį dydžio išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui, o mažinti priteistą sumą nėra jokio pagrindo.
Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, jam pagrįstai nekilo abejonių dėl priteistino iš apelianto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo A. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nepriteistinas iš ieškovės jo už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti jai iš apelianto išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės turėtas 200 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 188–189). Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįstos, todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos ieškovei iš apelianto (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.