- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- II-316-718/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01137-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Advokatai
- Mindaugas Repšas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 30ANN-125032530-17 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė A. K. 2017-09-11 surašė administracinio nusižengimo protokolą D. M. už tai, kad jis 2017-07-01, 20.27 val., Klaipėdoje, Šiaurės pr., chuliganiškai vairavo transporto priemonę automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukeliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, dėl chuliganiškų paskatų, tuo pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad D. M. šiais savo veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. 2017-09-11 administraciniu nurodymu buvo siūloma D. M. iki 2017-09-26 sumokėti 225 Eur baudą ir iki 2017-09-26 grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus ( sutikti su 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimu), nurodant, kad iki nurodytos dienos nesumokėjus šios baudos ir negrąžinus specialiąją teisę patvirtinančių dokumentų, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o administracinio nusižengimo protokolas bus siunčiamas (perduotas) organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio nusižengimo bylą.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-10-25 nutarimu Nr. 30ANN-125032530-17 D. M. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas 18 mėnesių.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-11-14 gautas administracine tvarka nubausto D. M. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-10-25 nutarimą panaikinti. Skunde teigiama, kad šio administracinio nusižengimo jis, D. M., nepadarė. Paaiškino, kad automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoja tik jis pats. Teigia, kad automobilį buvo palikęs automechaniko T., kurį jam rekomendavo draugas A. S., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Palikęs savo automobilį kartu su A. išvyko į Vilnių A. automobiliu. Automobilį iš garažo pasiėmė tik 2017-07-02, apie 16.00 val. Mano, kad administracinį nusižengimą padarė T. T. vairavo jo automobilį, norėdamas įsitikinti, kad automobilio variklis veikia tinkamai. Buvo nuvykęs pas T. į garažą, tačiau jo ten nerado, o šalia esančių garažų savininkai T. asmens duomenų taip pat nenurodė. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti (b.l. 3).
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutinka su D. M. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad įrodymai (liudytojo paaiškinimai ir vaizdo įrašas), pagrindžiantys D. M. kaltę, yra surinkti ir pateikti bylos medžiagoje. Nurodo, kad administracinės nuobaudos paskirtis – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Prašo D. M. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą (b.l. 27-28).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo mamai, tačiau faktiškai automobiliu naudojasi jis, D. M.. Šiuo automobiliu kartu su A. S. planavo vykti į Vilnių. Šeštadienio rytą, tai yra 2017-07-01, pastebėjo, kad automobilio variklis vibruoja, skleidžia dūmus. A. pasiūlė automobilį nugabenti jo pažįstamam automechanikui T., kuris turi garažą (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje. Tą pačią dieną po pietų nuvyko pas T., paliko jam automobilį tvarkyti, sumokėjo 100 Eur. Su A. važiavo į Vilnių A. automobiliu, o sekmadienį (2017-07-02), grįžęs iš Vilniaus, iš T. pasiėmė savo automobilį, automobilis buvo suremontuotas. Vėliau gavo šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Policijos įstaigoje jam parodė vaizdo įrašą, policijos pareigūnas liepė jam prisipažinti padarius nusižengimą, sakė, kad tokiu atveju bauda bus mažesnė. Teigia, kad automobilį vairavo ir administracinį nusižengimą padarė T., kurio kitų asmens duomenų nežino. Į policijos įstaigą buvo nuvykęs du kartus. Policijos pareigūnas jam parodė vaizdo įrašą. Po kelių dienų vėl nuvyko į policijos įstaigą, sakė, kad automobilį galimai vairavo T., tačiau jo parodymų niekas neužfiksavo. Policijos pareigūnė A. K. jo nesiklausė, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą. Parašė protokole, kad sutinka padaręs administracinis nusižengimą, nes buvo atsakingas už automobilį, o T. nerado. Turi 3 metų vairavimo stažą, nusižengimų anksčiau nėra padaręs.
Liudytojas A. S. parodė, kad D. M. yra jo draugas. Su D. jo automobiliu ketino važiuoti į Vilnių pas pusseserę. Šeštadienį po pietų atvažiavo pas D. M., Dovydas užvedė automobilį ir iš automobilio variklio pradėjo eiti dūmai. Jis, A. S., paskambino pažįstamam automechanikui, kuris sutiko automobilį suremontuoti. Į Vilnių važiavo jo, A. S., automobiliu. Minėtas automechanikas dirbo garaže, privačiai, prie (duomenys neskelbtini), garažų bendrijoje. Atvykus pas automechaniką, jis jau remontavo kitą automobilį, po to turėjo remontuoti D. automobilį. Iš Vilniaus grįžo sekančią dieną, vakare. Į Vilnių vyko 2017-07-01, ši data užfiksuota jo navigacinėje sistemoje. Vilniuje jis, A. S., pasiėmė lietus diskus, padangas, o D. M. ketino aplankyti pusseserę. Iš Vilniaus sugrįžo sekmadienį, 2017-07-02, Vilniuje nakvojo pas D. pusseserę. Pasiimti D. automobilį vyko kartu su D. Automechanikas sakė, kad sugedo automobilio purkštukai. Automechaniką rekomendavo jo draugas, kai reikėjo skubiai suremontuoti jo, liudytojo, automobilį po eismo įvykio. Automechaniko vardas T., kitų jo asmens duomenų nežino. Turėjo savo telefone T. telefono numerį, tačiau jo mobilaus ryšio telefonas, kur buvo išsaugotas T. telefono numeris, sugedo, todėl T. telefono numerio nurodyti teismui negali. D. M. T. sumokėjo 100 Eur. Atvykę pasiimti automobilio laukė T. prie jo garažo. Matė, kad T. grįžo D. M. automobiliu.
Liudytojas T. B. parodė, kad vaizdo įrašą, esantį byloje, policijos įstaigai atsiuntė jis. Vairuodamas automobilį pastebėjo chuliganiškai vairuojantį jaunuolį. Kadangi šis įvykis buvo užfiksuotas jo vaizdo registratoriumi, apie tai pranešė policijai. Automobilį vairavo vaikinas, o šalia jo sėdėjo mergina. Vairuotojo neįsidėmėjo, nes viskas vyko greitai, jis važiavo su mažu vaiku, todėl negalėjo sustabdyti pažeidėjo. Vaizdo įrašą policijai elektroninių ryšių priemonėmis išsiuntė sekančią dieną, tai yra liepos 2 d. Rašydamas paaiškinimą policijos įstaigai, klaidingai nurodė, kad įvykis įvyko liepos 7 d.
Liudytojas E. R., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistas, parodė, kad iš pradžių kolegė A. K. į policijos įstaigą buvo išsikvietusi pažeidėjo mamą L. M., kadangi automobilis, kurį vairavo D. M., yra registruotas jos vardu. Kai L. M. atvyko į policijos įstaigą, tą dieną pagal nustatytą vieno langelio principą su visais kviečiamais į policiją asmenimis bendravo jis, liudytojas. L. M. kelis kartus peržiūrėjo vaizdo įrašą, parašė paaiškinimą, kad automobilis vairavo jos sūnus D. M.. Jis L. M. paaiškinimą perdavė A. K., po ko ji į policijos įstaigą iškvietė D. M.. D. M. atvykus, jis, liudytojais, vėl tą dieną buvo paskirtas bendrauti su į policiją atvykstančiais asmenimis. Jis D. M. parodė vaizdo medžiagą, D. M. su pažeidimu sutiko, paaiškino, kad važiuojant automobilis pradėjo slysti, jis bandė automobilį ištiesinti, tačiau jam nepavyko, dėl minėto įvykio labai išsigando, susijaudino, grįžęs namo apie tai parašė žinutę savo draugei, rodė jam, pareigūnui, tą žinutę. D. M. norėjo susitikti su A. K., kadangi jį tyrė bylą, tačiau pareigūnė tuo metu sirgo, todėl S. M. buvo surašytas šaukimas atvykti pas ją sekančią savaitę. A. K. surašė D. M. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, D. M. kaltę pripažino, protokole pats parašė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi, prašė jam paskirti tik baudą, neskirti specialiosios teisės atėmimą. D. M. administraciniu nurodymu jam paskirtos baudos nesumokėjo, negrąžino vairuotojo pažymėjimo, o atvykęs į bylos nagrinėjimą, kaltės nepripažino, viską neigė. Dėl to D. M. nutarimu paskirta minimali piniginė bauda ir specialiosios teisės atėmimas 18 mėnesių. D. M. jokių papildomų aplinkybių nenurodė, nesakė, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Jis jokio spaudimo D. M. nedarė, neliepė pripažinti kaltės, policijos patalpos yra filmuojamas, joks poveikis asmenis negali būti daromas. Surašant nutarimą yra remiamasi administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, nes jos yra sistemoje, koreguoti negalima.
Liudytoja A. K., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė, parodė, kad D. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Per policijos registruojamų įvykių registrą buvo gautas T. B. pranešimas apie automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) chuliganišką vairavimą. Taip pat buvo pridėtas tai patvirtinantis vaizdo įrašas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad automobilis priklauso L. M.. Atvykusi L. M. paaiškino, kad įvykio metu automobilį vairavo jos sūnus D. M.. D. M. šaukiamas taip pat atvyko į policijos įstaigą 2017-07-11, jam parodžius vaizdo įrašą, jis su pažeidimu sutiko. Tuo pagrindu jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Kadangi D. M. administracinio nurodymo neįvykdė, byla buvo nagrinėjama bendra tvarka, jam paskirta didesnė administracinė nuobauda. Pati su L. M. asmeniškai nebendravo, iš jos paaiškinimą paėmė kitas policijos pareigūnas. Ji, liudytoja, D. M. rodė T. B. atsiųstą vaizdo įrašą, D. M. kaltę pripažino. Nepamena, kokias aplinkybes jis nurodė. D. M. paaiškinimo nerašė, administracinio nusižengimo protokole savo ranka parašė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi. Jokio poveikio ji D. M. nedarė, neliepė jam pripažinti kaltės. Po protokolo surašymo, D. M. jai skambino, klausė kada vyks bylos nagrinėjimas, sakė, kad advokatas jam pasiūlė nesutikti su protokolu, apskųsti nutarimą. Mano, kad D. M. skundą pateikė, nes jam buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas. D. M. neminėjo, kad automobilį vairavo kitas asmuo. D. M. kaltinamas pažeidęs KET 9 punkto reikalavimus. D. M. savo vairavimu sukėlė pavojų savo ir viso eismo saugumui, tai nurodyta jam surašytame administracinio nusižengimo protokole. Protokolas yra išsamus ir aiškus, D. M. inkriminuotas KET 9 punkto pažeidimas. Iš T. B. atsiųsto vaizdo įrašo matyti, kad nusižengimas padarytas 2017-07-01, T. B. apie pažeidimą pranešė 2017-07-02.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas advokatas M.Repšas prašo skundžiamą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-10-25 nutarimą panaikinti, kadangi jis yra nepagrįstas, surašytas atmestinai, jame nėra nurodytų jokių duomenų, patvirtinančių, kad D. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Iš skundžiamo nutarimo neaišku, kuo kaltinamas S. M., neatskleista administracinio nusižengimo esmė, neaišku kokias veiksmais pasireiškė jo chuliganiškas vairavimas, nenurodyta tiksli įvykio vieta. Teigia, kad D. M. policijos įstaigoje kaltę pripažino tikėdamasis, kad taip jam bus paskirta tik piniginė bauda- jam taip aiškino ir policijos pareigūnai. Be to, D. M. tuo metu negalėjo tiksliai prisiminti, kas tuo metu vairavo jo automobilį, tik vėliau, bendraudamas su draugu A. S., prisiminė, kad 2017-07-01 buvo išvykęs į Vilnių. Iš D. M. bei liudytojo A. S. paaiškinimų nustatyt, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu D. M. buvo išvykęs į Vilnių, administracinio nusižengimo nepadarė. Automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas remontuoti automechanikui, kurio darbo vieta (garažas) yra (duomenys neskelbtini). Automechanikas, norėdamas išbandyti transporto priemonę po atlikto remonto, vairavo automobilį. Iš byloje esančios medžiagos negalima daryti išvados, kad automobilį vairavo D. M., vairuotojo veido bruožų vaizdo įraše nesimato. Liudytoja J. M. taip pat nenurodė, kad įvykio metu automobilį vairavo būtent D. M.. Nesant byloje pakankamai D. M. kaltę pagrindžiančių įrodymų, prašo D. M. skundą tenkinti, administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
D. M. skundas netenkintinas.
D. M. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymis – chuliganiškos paskatos. Taigi, kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, šalia alternatyvių požymių – pavojaus sukėlimo eismo, savo ar kitų žmonių saugumui, atitinkamų draudimų nesilaikymo ir kt., būtina nustatyti būtinąjį požymį – chuliganiškas paskatas.
D. M. kaltinamas pažeidęs KET 9 punkto reikalavimus. KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
D. M. skundžiamu nutarimu administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2017-07-01, 20.27 val., Klaipėdoje, Šiaurės pr., chuliganiškai vairavo transporto priemonę automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keldamas pavojų savo ir kitų asmenų, viso eismo saugumui. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kurį pateikė T. B., matyti, kaip automobilis Mercedes Benz, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai juda, staigia keičia judėjimo trajektoriją, slysta šonu, staigiai stabdo, nesaugiai iš antros eismo juostos rikiuojasi į pirmą eismo juostą, po to vėl pasuka į antrą eismo juostą, po ko vėl staigiai išvažiuoja į pirmą eismo juostą bei lėtėjimo juostą, kuria juda T. B. automobilis. Mercedes Benz, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas posūkio signalų nerodo, sustoja ir užkerta kelią T. B. automobiliui. Važiavimo sąlygos geros, kelio danga nešlapia.
Skundą pateikęs D. M. teigia, kad administracinio nusižengimo jis nepadarė, įvykio dieną kartu su draugu buvo išvykęs į Vilnių, o automobilį vairavo ir galimai administracinį nusižengimą padarė automobilį remontavęs automechanikas T., kurio asmens duomenų jis nežino ir teismui nurodyti negali.
Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. paaiškinimus, kad jis automobilio nevairavo, laiko neatitinkančiais tikrovės, vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir siekį išvengti administracinės atsakomybės. Kritiškai teismas vertina ir administracinėn atsakomybės patraukto asmens draugo liudytojo A. S. parodymus, taipogi laiko juos siekiu padėti draugui išvengti arba sušvelninti administracinę atsakomybę.
Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo, jog tuo atveju, jei pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo ne savininkas (valdytojas), o kitas asmuo, pareigą suteikti visą informaciją apie pastarąjį asmenį turi transporto priemonės savininkas (valdytojas). D. M. aiškinimai apie įvykio aplinkybes nebuvo nuoseklūs, t. y. jis iš pradžių savo kaltę pripažino, o vėliau neigė chuliganiškai vairavęs. Kaip matyti, D. M., jam surašant administracinio nusižengimo protokolą, kaltę pripažino, sutiko padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi. Teikdamas paaiškinimus policijos pareigūnui, D. M. jokių duomenų apie automobilį įvykio metu vairavusį kitą asmenį nepateikė, nusižengimo tyrimo metu prašymo apklausti liudytojus T. ir A. S. nepateikė. Tik nagrinėjant teisme skundą dėl Klaipėdos AVPK 2017-10-25 nutarimo, kuriuo D. M. paskirta administracinė nuobauda, D. M. nurodė, kad automobilį įvykio metu vairavo automobilį remontavęs automechanikas, tačiau jokių šį asmenį identifikuojančių duomenų nepateikė, nurodė, kad su automobilį vairavusio asmens neranda. Pažymėtina, kad po administracinio nusižengimo protokolo surašymo D. M. praėjo beveik trys mėnesiai, D. M. teigia, kad jam yra žinoma galimai administracinį nusižengimą padariusio asmens darbo vieta, tačiau su minėtu asmeniu susisiekti nepavyko. Teismas šiuos D. M. paaiškinimus vertina kritiškai ir priimdamas sprendimą jais nesivadovauja. D. M. teigia, kad prisipažindamas įvykdęs administracinį nusižengimą, tikėjosi, kad jam bus paskirta tik piniginė bauda, taip jam aiškino ir policijos pareigūnai. Be to, teikdamas paaiškinimus galimai pamiršo, kad tuo metu buvo išvykęs su draugu į Vilnių. Šiuos D. M. paaiškinimus paneigia teisme apklaustų liudytojų parodymai. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai E. R. ir A. K. parodė, kad D. M. atvykus į policijos įstaigą, jam buvo parodytas T. B. atsiųstas vaizdo įrašas, ir D. M., peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kaltę pripažino. Liudytojas E. R. parodė, kad D. M. aiškino, jog nesuvaldė automobilio, automobilis pradėjo slysti, jis bandė automobilį ištiesinti, tačiau jam nepavyko, dėl minėto įvykio labai išsigando, neminėjo, kad automobilį įvykio metu galimai vairavo visai kitas asmuo. D. M. administracinio nusižengimo protokolą surašiusi A. K. taip pat parodė, kad D. M. kaltu prisipažino, savo ranka protokole parašė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi. D. M. neminėjo, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Policijos pareigūnai nurodė, kad jokio poveikio D. M. nedarė, neliepė jam pripažinti kaltę. Mano, kad D. M. pradėjo kaltę neigti sužinojęs, kad administraciniu nurodymu jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir pateikė naują įvykio versiją. Teismui nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, parodymų tikrumu. Teismas mano, kad pareigūnai neturi jokio asmeninio suinteresuotumo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nenustatytas joks motyvas jiems apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti nusižengimo padarymu D. M.. Pažymėtina, kad automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė L. M., rašydama paaiškinimą policijos įstaigai, nurodė, kad 2017-07-01, apie 20.25 val., automobilį vairavo D. M. (b.l. 12).
Taigi, išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad 2017-07-01, 20.27 val., automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Šiaurės pr., chuliganiškai vairavo D. M.. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. M. padarė nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kadangi važiuodamas automobiliu, iš chuliganiškų paskatų pavojingai manevravo kelyje, tai yra staigiai keitė judėjimo trajektoriją, slydo šonu, staigiai stabdė, nesaugiai rikiavosi iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą, staigiai stabdė prieš T. B. automobilį, sustojo skersai kelio. Teismo nuomone, D. M. tokiu savo elgesiu sukėlė pavojų eismo, savo ir kitų asmenų saugumui, t.y. elgėsi nepagarbiai kitų eismo dalyvių atžvilgiu, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei aiškiai išreiškė nepagarbą eismo dalyviams ir aplinkiniams. Toks automobilio vairavimas yra neleistinas, kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių bei eismo saugumui. Darytina išvada, kad D. M. automobilį tokiu būdu vairavo tyčia, todėl tokie D. M. veiksmai vertintini kaip chuliganiškas vairavimas.
Pažymėtina, kad įvykio vietoje buvo ir daugiau automobilių, nusižengimas padarytas tokiu laiku, kai eismas yra dar pakankamai intensyvus, todėl atsižvelgus į šias byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad D. M. neabejotinai sukėlė pavojų ne tik automobilių, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Akivaizdu, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta eismo įvykio ir skaudžių padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog D. M. neabejotinai vairavo chuliganiškai. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl tai, kad įvykio metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo veiką vertinti kaip nepavojingą.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnis), sutinka, kad D. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
D. M. advokatas M.Repšas teigia, kad D. M. surašytame nutarime nėra aiškiai nurodyta, kokias veiksmais jis pažeidė KET. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime D. M. inkriminuotas KET 9 punkto pažeidimas. KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Neginčytinai nustatyta, kad D. M., vairuodamas automobilį, be jokios aiškios priežasties atliko anksčiau minėtus manevrus, keliančius grėsmę eismo ir žmonių saugumui. Tai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, liudytojų T. B., A. K. ir E. R. parodymai. Darytina išvada, kad R. M. chuliganiškai vairavo, tai yra dėl chuliganiškų paskatų pažeidė Kelių eismo taisykles, su kuriomis, kaip vairuotojas, buvo susipažinęs, šių neteisėtų veiksmų pasekoje sukėlė pavojų savo ir kitų žmonių saugumui. R. M. tokiais veiksmais siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos ir tai darė be dingsties arba turėdamas mažareikšmę dingstį.
Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, D. M. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – 500 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas 18 mėnesių. Teismo nuomone, D. M. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, D. M. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-10-25 nutarimas Nr. 30ANN-125032530-17 paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).
Konstatuotina, kad D. M. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
D. M. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 30ANN-125032530-17 palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.