Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjams J. I. ir A. L. (A. L.), atsakovės atstovui adv. Kazimierui Motiekai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. I. ir A. L. (A. L.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. N., R. A., G. B. ir S. Š. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai J. I. ir A. L. (toliau – pareiškėjai) su skundu (b. l. 3-8) kreipėsi į teismą prašydami panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2009-02-11 sprendimus: 1) Nr. 1-847 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero J. I. atleidimo iš pareigų“; 2) Nr. 1-849 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero išrinkimo“; 3) Nr. 1-848 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo A. L. atleidimo iš pareigų“ ir 4) Nr. 1-850 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojų skyrimo“ (toliau – Sprendimai).

Tretieji suinteresuoti asmenys V. N., R. A., G. B. ir S. Š. su pateiktu skundu nesutiko ir parašė pareiškėjų J. I. ir A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimų motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas dalyje, kitoje dalyje administracinė byla nutrauktina.

Šis administracinis ginčas yra kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-02-11 sprendimų: Nr. 1-847 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero J. I. atleidimo iš pareigų“; Nr. 1-849 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero išrinkimo“; Nr. 1-848 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo A. L. atleidimo iš pareigų“ ir Nr. 1-850 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojų skyrimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 str. 3 d. numato, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Sprendžiant šį administracinį ginčą reikšmingi teisės aktai yra Vietos savivaldos įstatymas, Viešojo administravimo įstatymas ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas), patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 14 d. sprendimu Nr.1-202 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos reglamento tvirtinimo“ (b. l. 78-100).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. LR ABTĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal LR ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, 2009-02-11 sprendimu Nr. I-847 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero J. I. atleidimo iš pareigų“ vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 2 p., 19 str. 3 nuostatomis ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu bei atsižvelgdama į daugumos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių balsavimu išreikštą nepasitikėjimą, nusprendė atleisti J. I. iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų (b. l. 23).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-02-11 sprendimu Nr. 1-848 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo A. L. atleidimo iš pareigų“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 2 p., 19 str. 3 d. nuostatomis ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu bei atsižvelgdama į daugumos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių balsavimu išreikštą nepasitikinėjimą Vilniaus miesto mero pavaduotoju A. L., nusprendė atleisti A. L. iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų (b. l. 25).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-02-11 sprendimu Nr. 1-849 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero išrinkimo“ vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d., 19 str. 1 d. ir atsižvelgdama į slapto balsavimo rezultatus, nusprendė Vilniaus miesto savivaldybės meru išrinkti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį V. N.. Nustatyti, kad atlyginimas merui nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą (b. l. 24).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009-02-11 sprendimu Nr. 1-850 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojų skyrimo“ vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d., 19 str. 1 d. ir atsižvelgdama į Vilniaus miesto savivaldybės mero teikimą bei slapto balsavimo rezultatus, nusprendė Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojais skirti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius: R. A., G. B., S. Š.. Nustatyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojams atlyginimas nustatomas pagal Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą (b. l. 26).

Vilniaus miesto savivaldybės meras 2009-02-05 potvarkiu Nr. 22-38 vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 4 p. bei Vilniaus miesto savivaldybės mero nuostatais sušaukė 2009-02-11 14 val. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdį ir patvirtino šaukiamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 29 darbotvarkės projektą. Pavedė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriui užtikrinti, kad tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka tarybos nariai ir Vyriausybės atstovas apskrityje būtų supažindinti su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės projekte teikiamais svarstyti klausimais ir kad būtų parengta salė tarybos posėdžiui (b. l. 10).

Vilniaus miesto savivaldybės meras 2009-02-09 potvarkiu Nr. 22-43 vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 4 p. bei Vilniaus miesto savivaldybės mero nuostatais, pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės mero 2009-02-05 potvarkį Nr. 22-38 „Dėl Tarybos 2009-02-11 posėdžio Nr. 29 sušaukimo“ ir sušaukė 2009-02-20 14 val. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdį bei patvirtino šaukiamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 29 darbotvarkės projektą. Pavedė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriui užtikrinti, kad Tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka Tarybos nariai ir Vyriausybės atstovas apskrityje būtų supažindinti su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės projekte teikiamais svarstyti klausimais ir kad būtų parengta salė tarybos posėdžiui (b. l. 11).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos dvidešimt penki nariai 2009-02-06 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriate užregistravo pareiškimą „Dėl nepasitikėjimo Vilniaus miesto meru J. I.“, kuriame išdėstė, kad žemiau pasirašiusieji Vilniaus miesto tarybos nariai, įvertinę Vilniaus miesto savivaldybės mero J. I. veiklą einant Vilniaus miesto savivaldybės pareigas, konstatuoja, kad J. I. neužtikrina efektyvaus ir skaidraus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir kitų Vilniaus miesto savivaldybės institucijų darbo, naudojasi jam suteiktais įgaliojimais bei finansiniais ir administraciniais resursais išimtinai jo atstovaujamos partijos naudai, inicijuoja ir teikia Vilniaus miesto savivaldybės tarybai svarstyti atskiroms verslo ir kitoms interesų grupėms naudingus sprendimus, nesprendžia vilniečiams aktualių problemų. Matydami, kad tokia Vilniaus miesto mero veikla diskredituoja Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir pačią Vilniaus miesto savivaldybę, remdamiesi Vietos savivaldos įstatymo 20 str. ir Reglamento 56 str. nuostatomis reiškia nepasitikėjimą Vilniaus miesto savivaldybės meru J. I. (b. l. 105).

Bylos medžiaga tvirtina, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2009-02-10 teikimu Nr. 1T-5 „Dėl mero 2009-02-05 potvarkio Nr. 22-38 ir 2009-02-09 potvarkio Nr. 22-43 pakeitimo“ vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros 4 str. 1 d. 1 p., nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras priėmė 2009-02-05 potvarkį Nr. 22-38 „Dėl tarybos 2009-02-11 posėdžio Nr. 29 sušaukimo“ ir 2009-02-09 potvarkį Nr. 22-43 „Dėl mero 2009-02-05 potvarkio Nr. 22-38 „Dėl Tarybos 2009-02-11 posėdžio Nr. 29 sušaukimo“ pakeitimo“ remdamasis teisės aktų normomis, kurios nepagrindžia tikrosios šių potvarkių turinio esmės. Savivaldybės meras, priimdamas minėtus potvarkius, pasirėmė Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 4 punktu, kuris kalba apie Kontrolės komiteto kompetencijos klausimus, tačiau neatspindi potvarkių turinio esmės, kuri kalba apie posėdžių sušaukimo datą ir laiką bei pavedimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriui užtikrinti, kad Tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka tarybos nariai ir Vyriausybės atstovas apskrityje būtų supažindinti su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės projekte teikiamais svarstyti klausimais ir kt. Potvarkio preambulėje pasiremta negaliojančiais Vilniaus miesto savivaldybės mero nuostatais, kurie neteko galios nuo 2003-02-26 Vilniaus miesto tarybos sprendimo Nr. 813 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ įsigaliojimo. Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 p. nustato, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimtų sprendimų teisėtumu, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal mero potvarkių turinį, jie yra individualaus taikymo aktai, todėl vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str., turi atitikti visus individualiems administraciniams teisės aktam keliamus bendruosius reikalavimus, kurių nesilaikymas gali sąlygoti neigiamas teisines pasekmes ir tokio sprendimo panaikinimą. (...) Atsižvelgiant į tai, kad potvarkiai priimti pažeidžiant minėtus teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., savivaldybės merui siūlo pakeisti 2009-02-05 potvarkį Nr. 22-38 „Dėl Tarybos 2009-02-11 posėdžio Nr. 29 sušaukimo“ ir 2009-02-09 potvarkį Nr. 22-43 „Dėl mero 2009-02-05 potvarkio Nr. 22-38 „Dėl Tarybos 2009-02-11 posėdžio Nr. 29 sušaukimo“ pakeitimo“ atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus (103-104).

Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 1 d. nustato, kad Savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Šio straipsnio 4-8 dalys numato, kad savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas. Savivaldybės tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas. Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. (...) Apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios reglamento nustatyta tvarka praneša visiems tarybos nariams, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui – seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene Pagal šio įstatymo 20 str. 2 d. 1 p., meras planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus (analogiškos nuostatos išdėstytos Reglamente).

Kaip matyti iš išdėstytų teisės aktų nuostatų, savivaldybės meras turi teisę sušaukti savivaldybės tarybos posėdį bei sudaryti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, ko pagrindu teismas sprendžia, kad tuo pačiu įstatymas nedraudžia merui keisti sušauktojo tarybos posėdžio datos ir laiko bei koreguoti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę bei šiuos klausimus įtvirtinti priimant atitinkamus potvarkius, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

Bylos medžiaga tvirtina, kad 2009-02-06 10.12 val. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių grupė Vilniaus miesto savivaldybės sekretoriate užregistravo anksčiau minėtą pareiškimą „Dėl nepasitikėjimo Vilniaus miesto meru J. I.“ (b. l. 105).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai A. V. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu, V. N. Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų frakcijos vardu, G. K. Nepriklausomos frakcijos vardu, A. Š. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu 2009-02-10 13.15 val. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriate užregistravo raštą Vilniaus miesto merui „Dėl sprendimų projektų įtraukimo į tarybos posėdžio dienotvarkę“, kuriame vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymo 13 str. nuostatomis ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, atsižvelgdami į tarybos narių valią bei atstovaudami Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Liberalų ir centro sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Nepriklausomos frakcijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijas, įgaliojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Liberalų ir centro sąjungos frakcijos atstovą G. B. pasirašyti sprendimų projektus ir aiškinamuosius raštus, pateikė parengtus sprendimų projektus ir prašė įtraukti į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-02-11 posėdžio darbotvarkę sprendimų projektus dėl J. I. atleidimo iš Vilniaus miesto mero pareigų, dėl A. L. atleidimo iš Vilniaus miesto mero pavaduotojo pareigų, dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero išrinkimo ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojų skyrimo (b. l. 9).

Kaip skunde teigia Pareiškėjai, minėtasis pareiškimas buvo pateiktas jau po numatyto posėdžio darbotvarkės projekto patvirtinimo 2009-02-05 mero potvarkiu, todėl šio klausimo svarstymas į jau paskelbto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę įtrauktas nebuvo. Tarybos narių prašymas dėl klausimo įtraukimo į savivaldybės tarybos darbotvarkę galėjo būti teikiamas ir svarstomas tik 2009-02-20 Tarybos posėdyje ir tik pritarus Tarybos nariams.

Šie Pareiškėjų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 str. nuostatą, jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. (...).

Kaip matyti, įstatymo nuostatos numato, kad savivaldybės taryba gali be mero posėdžio darbotvarkę pildyti ar keisti, tačiau esant tik šioms sąlygoms t. y. savivaldybės taryba pati turi teisę atatinkamus klausimus įtraukti svarstymui į tarybos posėdžio darbotvarkę, jei klausimo įtraukimą į darbotvarkę pasiūlo 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių bei dėl šio siūlymo sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios.

Bylos medžiaga tvirtina (b. l. 121-127), kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba (posėdžio protokolas Nr. 2-29) 2009-02-11 vykusio posėdžio metu, kuriame dalyvavo trisdešimt vienas tarybos narys (daugiau nei 1/3), trečiuoju punktu papildė darbotvarkės projektą klausimais: dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero J. I. atleidimo iš pareigų, dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo A. L. atleidimo iš pareigų, dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero išrinkimo bei buvo nuspręsta patvirtinti 2009-02-11 Tarybos posėdžio Nr. 29 darbotvarkę su papildymais. Dėl siūlomų klausimų 2009-02-10 13.15 val. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriate buvo užregistruoti sprendimų projektai (b. l. 106-116).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos dalies narių procedūrinius veiksmus dėl Tarybos posėdžio darbotvarkės papildymo vertindamas išdėstytos Vietos savivaldos įstatymo 13 str. kontekste, sprendžia, kad 2009-02-11 Tarybos posėdžio Nr. 29 darbotvarkė buvo papildyta ir patvirtinta nepažeidžiant įstatyminių nuostatų reikalavimų t. y. Vilniaus miesto savivaldybės dalies tarybos narių procedūriniai veiksmai atitiko įstatymo keliamas sąlygas.

Pareiškėjai skunde teigia, kad 2009-02-09 mero potvarkiu Nr. 22-43 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriatui buvo pavesta užtikrinti, kad Tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka Tarybos nariai ir Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje būtų supažindinti su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės projekte teikiamais svarstyti klausimais ir kad būtų parengta salė Tarybos posėdžiui. Apie planuojamą tarybos posėdį, kuris turėjo įvykti 2009-02-20, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai, Tarybos reglamento nustatyta tvarka buvo informuoti.

Pareiškėjų skunde pateiktasis argumentas apie tai, kad Tarybos nariai ir Vyriausybės atstovas buvo informuoti apie 2009-02-20 Tarybos posėdį bei Tarybos sekretoriatui buvo pavesta užtikrinti Tarybos narius ir Vyriausybės atstovą supažindinti su posėdžio darbotvarkėje siūlomais svarstyti klausimais, teismo vertintini kaip nepagrįsti, nes byloje nepateikti šį argumentą patvirtinantys rašytiniai įrodymai, be to, tai nei teisine, nei faktine prasme neįtakoja 2009-02-11 įvykusio Tarybos posėdžio teisėtumo.

Pareiškėjai skunde nurodo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 4 d., meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys. Prašymo dėl sušaukimo neeilinio tarybos posėdžio nebuvo, o prašymas buvo tik dėl klausimo įtraukimo į 2009-02-20 posėdžio darbotvarkę, todėl jokio teisinio pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių grupei rengti Tarybos posėdį 2009-02-11 nebuvo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių dalyvavimas 2009-02-11 Tarybos posėdyje buvo neteisėtas, kaip ir jų priimti sprendimai.

Išdėstyti Pareiškėjų skundo argumentai yra neteisingi ir nepagrįsti, todėl atmestini.

Kaip jau buvo anksčiau minėta, dalis Vilniaus miesto savivaldybės narių 2009-02-10 13.15 val. registruotu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretoriate raštu, vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymo 13 str. ir Reglamentu, atsižvelgdami į tarybos narių valią, pasiūlė Vilniaus miesto savivaldybės merui 2009-02-11 posėdžio darbotvarkę papildyti sprendimų projektais: Dėl J. I. atleidimo iš Vilniaus miesto mero pareigų; Dėl A. L. atleidimo iš Vilniaus miesto mero pavaduotojo pareigų; Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero išrinkimo; Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojų skyrimo (b. l. 9). Pareiškėjų skundo teiginys, kad Tarybos nariai siūlė pildyti 2009-02-20 numatomo posėdžio darbotvarkę, laikytinas neteisingu, nes nei teismo posėdžio metu, nei bylos rašytiniais įrodymais šis teiginys patvirtintas nebuvo.

Pareiškėjai teigia, kad šiuo atveju nebuvo atskiro Tarybos narių prašymo merui dėl neeilinio Tarybos posėdžio sušaukimo ir tam tikrų klausimų įtraukimo į numatomo posėdžio darbotvarkę, ko pagrindu Tarybos narių priimti sprendimai yra neteisėti.

Teismas atkreipia Pareiškėjų dėmesį į tai, kad ta aplinkybė, jog Tarybos nariai nepateikė merui atskiro prašymo dėl posėdžio sušaukimo, teismo nelaikytina turinčia įtakos 2009-02-11 vykusio Tarybos posėdžio teisėtumui. Teismo manymu, toks Tarybos narių prašymo merui pateikimas laikytinas Tarybos narių teise, o ne pareiga, kylančia kiekvienu atveju norint papildyti posėdžio darbotvarkę atatinkamais klausimais. Be to, faktinės bylos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad Pareiškėjų minimas neeilinis Tarybos posėdis apskritai nebuvo planuojamas. Nagrinėjamu atveju, savivaldybės Tarybos nariai tiesiog kreipėsi į savivaldybės merą dėl jau suplanuoto 2009-02-11 Tarybos posėdžio darbotvarkės minėtais klausimais papildymo, atskiras, neeilinio posėdžio sušaukimo klausimas svarstomas nebuvo.

Pareiškėjai taip pat nurodo, kad nebuvo teisinio pagrindo savivaldybės Tarybos nariams rengti 2009-02-11 Tarybos posėdį.

Bylos rašytinių įrodymų ir procesinių šalių pasisakymų teisminio bylos nagrinėjimo metu pagrindu spręstina, kad nagrinėjamu atveju, teisinis pagrindas Tarybos nariams susirinkti į 2009-02-11 Tarybos posėdį buvo laikomas Vilniaus miesto savivaldybės mero 2009-02-05 potvarkis Nr. 22-38, kuriuo meras vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 4 p. bei Vilniaus miesto savivaldybės mero nuostatais, sušaukė 2009-02-11 14 val. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdį ir patvirtino šaukiamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 29 darbotvarkės projektą (b. l. 10). Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad į 2009-02-11 Tarybos 29-ąjį posėdį trisdešimt vienas Tarybos narys ir Vyriausybės atstovas susirinko būtent 14.00 val. (kaip ir buvo planuota). Be to, sprendžiant šį ginčą, teismo manymu, svarbi ir ta aplinkybė, kad nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, nei kartu su skundu Pareiškėjai nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad apie perkeltą Tarybos posėdžio datą ir šiuo klausimu priimtą mero potvarkį buvo informuoti Tarybos nariai ir kiti asmenys, kaip tai numato galiojantys teisės aktai, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad dalis Tarybos narių, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje bei kiti 2009-02-11 posėdyje dalyvavę asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie pasikeitusią posėdžio datą.

Pareiškėjų išdėstytas skundo argumentas atmestinas kaip neteisingas ir nepagrįstas.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-02-11 posėdžio Nr. 2-29 protokolo matyti, kad posėdis įvyko 2009-02-11 nuo 14.00 val. iki 18.35 val. Posėdžiui pirmininkavo A. V., paskirtas pirmininkauti Tarybos posėdžiui, ir V. N. Vilniaus miesto savivaldybės meras, posėdžiui sekretoriavo E. G., A. Š.. Į Tarybą išrinktas 51 Tarybos narys. 29-ąjame tarybos posėdyje dalyvavo 31 Tarybos narys, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje J. J., kiti asmenys. Visi balsavo, kad 29-asis Tarybos posėdis būtų pradėtas (b. l. 121).

Kaip matyti iš anksčiau išdėstyto Tarybos 2009-02-11 posėdžio Nr. 2-29 protokolo, 29-asis Tarybos posėdis įvyko 2009-02-11 nuo 14 val. iki 18.35 val., todėl Pareiškėjų teiginys, kad apie planuojamą Tarybos posėdį nebuvo informuotas Tarybos sekretorius, todėl savivaldybės salė buvo užimta nuo 14 val. iki 18.35 val., laikytinas neteisingu ir nepagrįstu, šią faktinę bylos aplinkybę paneigia byloje esantis Tarybos 2009-02-11 posėdžio Nr. 2-29 protokolas bei jame nurodytas vykusio posėdžio laikas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 str. 1-2 d., savivaldybės tarybos komitetai sudaromi savivaldybės tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi savivaldybės tarybos, mero sprendimai. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kiekvienoje savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą. (...) Sudarant kitus komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komitetą, nustato savivaldybės taryba. (...). Pagal Reglamento 31 str. 1 d., Tarybos komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos, Kolegijos sprendimai ar protokoliniai nutarimai. Komitetai gali svarstyti savo kompetencijos klausimus ir priimti rekomendacinius sprendimus, kuriuos turi apsvarstyti rekomendacijas ar pasiūlymus gavę Administracijos daliniai, Savivaldybės institucijos, įmonės bei organizacijos ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 5 d., savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje.

Iš anksčiau pateiktų įstatymo ir Reglamento nuostatų matyti, kad komitetai svarsto tik savo kompetencijos klausimus ir jų priimtos išvados ir sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Iš Reglamento 32 str. 4 dalies matyti, kad komitetas, kuris svarstytų mero interpeliacijos klausimus, savivaldybėje nesudaromas. Atkreiptinas Pareiškėjų dėmesys į tai, kad įstatymas aiškiai numato, kad su savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinais klausimais į merą gali kreiptis ne tik komitetai, bet ir komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu, paklausus vieno iš Pareiškėjų, koks komitetas šiuo atveju turėjo apsvarstyti ginčo klausimą, Pareiškėjas teismui tokio komiteto nurodyti negalėjo (žr. teismo posėdžio protokolą), todėl teismas vertina, kad Pareiškėjų skundo argumentas dėl 2009-02-06 grupės Tarybos narių prašymo svarstymo komitete, yra teisiškai nepagrįstas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 3 d., savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir savivaldybės tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, – savivaldybės administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį. Reglamento 37 str. 8 dalyje išdėstytos analogiškos nuostatos.

Byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-02-11 posėdžio Nr. 29 protokolas Nr. 2-29 tvirtina, kad jį pasirašė posėdžio pirmininkas A. V., meras V. N., posėdžio sekretorės E. G. ir A. Š.. Kaip matyti šio protokolo 4-uoju punktu buvo nuspręsta priimti sprendimą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero J. I. atleidimo iš pareigų“ bei 5-uoju punktu nuspręsta priimti sprendimą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo A. L. atleidimo iš pareigų“, 6-uoju punktu nuspręsta priimti sprendimą „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero išrinkimo“ ir 2009-02-11 sprendimu Nr. 1-849 Vilniaus miesto savivaldybės meru išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys V. N. (b. l. 24), kas leidžia teismui spręsti, kad atleidus Vilniaus miesto savivaldybės merą J. I. ir jo pavaduotoją A. L., 2009-02-11 posėdžio Nr. 29 protokolą Nr. 2-29 teisėtai pasirašė naujai išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės meras V. N..

Iš 2009-02-11 posėdžio Nr. 29 protokolo Nr. 2-29 taip pat matyti, kad jį pasirašė posėdžio sekretorės E. G. ir A. Š., tačiau byloje rašytinių įrodymų, kad šios darbuotojos yra paskirtos savivaldybės administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) ar kad dirba savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį, nepateikta, todėl šioje dalyje Pareiškėjų skundo argumentas laikytinas iš dalies teisingu, tačiau posėdžio protokolo teisėtumui esminės įtakos neturinčiu, nes kaip jau teismas pasisakė anksčiau, 2009-02-11 posėdžio Nr. 29 protokolą Nr. 2-29 teisėtai pasirašė naujai išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės meras V. N., kas laikytina esminiu protokolo teisėtumą užtikrinančiu kriterijumi.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). LVAT ne kartą yra pasisakęs, kad teismas kiekvienu atveju privalo tikrinti ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą Viešojo administravimo 8 str. prasme, tačiau neturi prisiimti administravimo subjektui būdingų funkcijų, ar pagrįsti už administravimo subjektą pastarojo aktą.

Pareiškėjai skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-02-11 sprendimą Nr. 1-847 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero J. I. atleidimo iš pareigų“, kuriuo nusprendė atleisti J. I. iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pareigų (b. l. 23) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-02-11 sprendimą 1-848 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo A. L. atleidimo iš pareigų“, kuriuo nusprendė atleisti A. L. iš Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų (b. l. 25).

Anksčiau paminėtieji Pareiškėjų skundžiami sprendimai laikytini individualiais administraciniais aktais Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 2 d. 9 punkto pagrindu. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Pagal ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p. skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas.

Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad jie priimti vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 2 p., 19 str. 3 d. pagrindu.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 2 p., išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra mero rinkimai, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas. Pagal 19 str. 3 punktą, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.

Išdėstytų įstatymo nuostatų kontekste vertinant skundžiamus sprendimus, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai teisės aktų normų pagrindu motyvavo skundžiamų sprendimų turinį ir Pareiškėjų teisinį statusą, sprendimus pasirašė tam įgaliotas viešojo administravimo subjekto vadovas – Vilniaus miesto savivaldybės meras, sprendimai patvirtinti antspaudu, sprendimai priimti kompetentingo administravimo subjekto, tačiau juose nenurodyta apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į tą faktą, kad Pareiškėjai aptariamus sprendimus skundė teismui, dėl ko kilo šis administracinis ginčas, laikytina, kad jie savo teisę dėl kreipimosi į teismą, realizavo, todėl trūkumo dėl apskundimo tvarkos nenurodymo skundžiamuose sprendimuose, teismas nelaiko sudarančiu teisinį pagrindą šių sprendimų panaikinimui.

Reziumuojant anksčiau išdėstytas faktines bylos aplinkybes bei jas vertinant išanalizuotų teisės aktų kontekste, laikytina, kad skundžiami sprendimai – individualūs administraciniai aktai, yra teisėti ir pagrįsti Viešojo administravimo 8 str. prasme.

Pareiškėjai skunde taip pat prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-02-11 sprendimą Nr. 1-849 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero išrinkimo“, kuriuo buvo nuspręsta Vilniaus miesto savivaldybės meru išrinkti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narį V. N. (b. l. 24) ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-02-11 sprendimą Nr. 1-850 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojų skyrimo“, kuriuo nuspręsta Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojais skirti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius R. A., G. B., S. Š.. (b. l. 26).

LVAT 2006-10-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A6-322/2006, pasisakė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Todėl, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. LVAT 2009-03-04 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556 -308/2009 pažymėjo, kad teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą – dvi skirtingos sąvokos. Bylos priėmimo, iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės, skundas turi būti atmestas.

LR ABTĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal LR ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teismui daryti pagrįstą išvada, kad vadovaujantis LR ABTĮ 22 str. 1 d., ir LVAT suformuota praktika, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims, šiuo atveju Pareiškėjams, objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

LR ABTĮ 15 str. įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teismo nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko. Be to, teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Teismas, išanalizavęs skundžiamo Tarybos 2009-02-11 sprendimo Nr. 1-849 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero išrinkimo“ ir 2009-02-11 sprendimo Nr. 1-850 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojų skyrimo“ turinį, sprendžia, jog šie sprendimai yra priimti ne Pareiškėjų, o kitų asmenų atžvilgiu ir konkrečių teisinių pasekmių Pareiškėjams nesukelia, todėl šioje dalyje Pareiškėjų skundas anksčiau išdėstytų motyvų ir LVAT suformuotos praktikos pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., Vietos savivaldos įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis,

nusprendė:

Pareiškėjų J. I. ir A. L. (A. L.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.