Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-29 · Byla Nr. 2SA-137-345/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-29
Bylos Nr.
2SA-137-345/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Pareiškėjas
A. A.
Kreditorius
Z. K.
Suinteresuotas asmuo
Z. K.
Skolininkas
R. A.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.2SA-137-345/2009Procesinio sprendimo kategorija:122.2.;122.4.;129.20.1.;128.11.;(S).;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTAR T I S2009 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas atmestinas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Virginijai Meškauskienei, R. A., Z. K., dėl antstolės veiksmų.

Kolegija išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2009-03-26 patvarkymą dėl sutuoktinių pajamų arešto vykdomojoje byloje Nr.0015/08/03733. Nurodė, kad 2009-03-26 patvarkymu antstolė areštavo pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą, į kurią buvo pervedamas pareiškėjos darbo užmokestis. Pareiškėja gali naudotis tik 1 MMA kas mėnesį iš areštuotos sąskaitos, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra neįgali, augina du nepilnamečius vaikus, be to turi skolinių įsipareigojimų bankui. Antstolė supainiojo bendrąją jungtinę nuosavybę su asmenine, nes darbo užmokestis yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Antstolė Virginija Meškauskienė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2008-08-18 išieškotojas Z. K. pateikė Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo vykdomąjį raštą dėl 73 942,41 Lt skolos išieškojimo iš R. A.. R. A. asmeninio turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra. Hipotetiniai kreditoriai nedavė sutiko, kad skola būtų išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto. Nekilnojamas turtas registruotas A. A. vardu. Skundžiamu patvarkymu buvo areštuotos pareiškėjos pajamos gaunamos iš Zentiva International A.S. filialo, tai yra pajamos iš darbinės veiklos viršijančios 1 MMA, o ne sąskaita banke. Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbines, intelektinės veiklos (LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Kai skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas. Antstolė priėmė patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir šalims pasiūlė kreiptis į teismą. Pareiškėja 2009-03-16 raštu informavo, kad į AB banko Swedbank sąskaitą pervedamas darbo užmokestis. Pareiškėjos sąskaitos neareštuotos.

Suinteresuotas asmuo Z. K. nurodė, kad R. A. su A. A. nėra sudarę povedybinės sutarties, todėl areštuotas turtas yra bendra jų nuosavybė. Pagal antstolės pasiūlymą, Z. K. 2009-04-16 pateikė teismui prašymą dėl skolininko R. A. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pagal LR CPK 667 str. 2 d. skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, o įsiteisėjus nutarčiai, išieškojimas bus nukreipiamas tik į skolininko turto dalį.

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi skundą atmetė. Konstatavo, kad tuo atveju, kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Kadangi pareiškėjos A. A. ir skolininko R. A. santuoka nėra nutraukta, povedybinė sutartis nesudaryta, ir bendras sutuoktinių turtas nepadalintas, todėl antstolio veiksmai išsiunčiant patvarkymą bankui dėl lėšų arešto ir informacijos suteikimo laikytini teisėtais ir pagrįstais. Piniginės lėšos gautos iš A. A. darbinės ar intelektinės veiklos yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pareiškėjos gaunamos piniginės lėšos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams, kurių bendro turto dalys yra lygios (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 5 p., 3.117 str. 1 d.). Nustačius R. A. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bus daromos išskaitos tik iš jam priklausančios turto dalies, remiantis LR CPK 736 str. nuostatomis.

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, jog nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas neįvertino skunde visų išdėstytų aplinkybių. Antstolio veiksmai pažeidžia pareiškėjos nepilnamečių vaikų interesus ir LR Konstitucijos 39 str., 48 str. 1 d. Pareiškėjos sąskaita areštuota neatsižvelgiant jos socialinę padėtį. Pareiškėjos nuomone turėjo būti nurodyta, dėl kokių priežasčių reikia areštuoti darbo užmokesčio sąskaitą, ir kokie pasunkėjimai sprendimo įvykdymui gali kilti sąskaitos neareštavus. Pažymi, kad teismas spręsdamas tokio pobūdžio bylas gali išeiti už ieškinio ribų.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad vykdant išieškojimą yra areštuotas turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Kai skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja sutuoktinių pajamas, gautas iš darbinės veiklos, išskyrus tą pajamų dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas. Pareiškėjos motyvai, dėl vaikų teisių taip pat yra nepagrįsti, nes tėvai turi elgtis apdairiai ir rūpestingai prieš sudarant sandorius, kad jie nepažeistų vaikų teisių.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

LR CPK 666 str. 1 d. nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Nukreipdamas išieškojimą į pinigines lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui persiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (LR CPK 689 str. 1 d.). Jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (LR CPK 667 str. 1 d.). Įsitesėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąją nuosavybe esančio turto skolininko dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (LR CPK 667 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju skolininkas yra santuokoje su pareiškėja. Ikivedybinė ar povedybinė sutartis nesudaryta. Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kt), pripažįstamos bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, vadovaujantis LR CPK 666 str. 1 d. skolininko sutuoktinės sąskaitos areštuotos teisėtai ir pagrįstai. Kadangi skolininkas per raginime numatytą terminą vykdomojo dokumento nevykdė geruoju, todėl buvo teisinis pagrindas areštuoti skolininko bei jo sutuoktinės turtą bei lėšas, ir tokiu būdu užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą, bei kreditoriaus interesus, tuo atveju jeigu skolininkas ar jo sutuoktinis ketintų turtą paslėpti. Aplinkybė, kad skolininkas, jo sutuoktinė išlaiko nepilnamečius vaikus, neatleidžia skolininko nuo prievolių vykdymo. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti sandorius, esamą turtinę padėtį, bei pasirengimą tinkamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užtikrinti vaikų interesus, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Pareiškėja nurodo, jog pirmos instancijos teismas pažeidė LR Konstitucijos 39 str., pagal kurį valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą (LR Konstitucijos 39 str.). Nagrinėjamu atveju yra vertinami antstolio veiksmai, jų teisėtumas ir pagrįstumas vykdant priverstinį išieškojimą iš skolininko turto. Taigi, šiuo atveju pareiškėjos teisės ginamos įstatymų nustatytose ribose, pagal kuriuos skolininkei turint išlaikytinių, skolininko pareigos kreditorių atžvilgiu nesikeičia, tačiau įstatymas numato teisę skolininkei rašytiniu prašymu kreiptis į antstolį, dėl mažintinos iš darbo užmokesčio išskaitų dalies (LR CPK 736 str. 3 d.). Pareiškėja taip pat nurodo, jog pirmos instancijos teismas pažeidė LR Konstitucijos 48 str. 1 d., bei LR CK 3.3 str. 1 d. Kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus, nes LR Konstitucijos 48 str. 1 d. reglamentuoja teisę į darbą, o šiuo atveju nagrinėjami kiti teisiniai santykiai. O LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas nepaneigia LR CPK 666 str. 1 d., 689 str. 1 d., 667 str. 1 d., 3 d. nuostatų, bei neatleidžia skolininko nuo prievolių vykdymo.

Kolegija įvertinusi atskirąjį skundą, bei vykdomosios bylos Nr. Nr.0015/08/03733 medžiagą, konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties, todėl pirmos instancijos nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Rasa GudžiūnienėRomualda Janovičienė