Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2025-11-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-321-434/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-11-13
Bylos Nr.
eII-321-434/2025
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00056-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Solovjovienė
Pažeidėjas
M. B.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-321-434/2025Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00056-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.2.; 16.11.9.; 21.10.4(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. lapkričio 13 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė,sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. B.,

institucijos, priėmusios nutarimą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos atstovui Vaidui Giršvildui (nuotoliniu būdu „ZOOM“ pagalba),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. spalio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25280448900.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdyba (toliau – Institucija) 2025 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-166900-2025 M. B. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Jai paskirta galutinė 375 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams. Administracine tvarka M. B. nubausta už tai, kad ji 2025 m. liepos 25 d., 21.03 val., (duomenys neskelbtini) 120,64 km., vairavo transporto priemonę „T. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės jos vairuoti ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val. Važiavo 64 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tuo savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, (toliau - KET) 14, 127 punktų reikalavimus.

2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose gautas M. B. skundas, kuriame prašoma panaikinti jos atžvilgiu 2025-10-10 priimtą nutarimą Nr. 0239-ANR_N-166900-2025. Skunde pažymėjo, kad pažeidimo metu ji vairavo, turėdama Jungtinėse Amerikos Valstijose išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris yra galiojantis ir patvirtina jos teisę vairuoti transporto priemones. Be to, ji turi ir JAV išduotą tarptautinį vairuotojo pažymėjimą (International Driving Permit). Nusižengimo metu galiojusio pažymėjimo galiojimui pasibaigus, jį utilizavo (sunaikino) ir įsigijo naują, galiojantį tarptautinį pažymėjimą, kuris galioja iki 2026 m. spalio 18 d.

3. Teismo posėdžio metu skundo autorė nurodė, kad savo skundą palaiko, sutinka, jog ji turėjo įsigyti vairuotojo pažymėjimą Lietuvoje, pagal galiojančią nustatytą tvarką. Jis nepagalvojo, kad reikia eiti keistis pažymėjimą, nes turėjo kitų asmeninių ir darbinių rūpesčių. Šiuo metu rengiasi laikyti vairavimo egzaminą. Mano, kad už padarytus administracinius nusižengimus paskirtas specialiosios teisės atėmimas yra per ilgas, todėl prašo jį sutrumpinti. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusižengimų. Prašo skundą tenkinti ir švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, sutrumpinant teisių atėmimo terminą, nes ji ir taip skaudžiai išgyveno šią situaciją ir iš to pasimokė.

4. Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skunde pateiktais argumentais nesutinka. Pažymėjo, kad M. B. nuo 2019 m. liepos 4 d. deklaravo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir nuolat čia gyvena. Nuo nurodytos datos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai, tačiau M. B. pažeidimo padarymo metu neturėjo jos vardu išduoto Lietuvos Respublikoje vairuotojo pažymėjimo. Nagrinėjamu atveju, šešių mėnesių terminas skaičiuojamas būtent nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo. M. B. nuo 2020 m. kovo 15 d. Lietuvoje vykdo individualią veiklą, nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. nepertraukiamai dirba Biržų švietimo pagalbos tarnyboje ir nuo 2023 m. lapkričio 3 d. Biržų „Saulės“ gimnazijoje, kas patvirtina, kad M. B. Lietuvoje nuolat gyvena ir dirba, čia yra jos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėse sistemose, informacijos apie tai, kad M. B. per minimą laikotarpį būtų išvykusi iš Lietuvos, nėra. Institucijos nuomone, pareiškėja pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai. M. B. pateikė JAV 2021 m. kovo 16 d. išduoto vairuotojo pažymėjimo skaitmeninę kopiją. JAV išduotas vairuotojo pažymėjimas M. B. vardu, nepaneigia fakto, kad pareiškėja pažeidimo padarymo metu padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, o būtent tapusi nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja ir praėjus 185 dienoms, neturėjo Lietuvos Respublikoje patvirtintos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Mano, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti M. B., kai atsakomybė numatyta ANK 416 straipsnio 2 dalyje ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis ANK 38 straipsniu galutinę nuobaudą - 375 Eur piniginę baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesių laikotarpiui. Prašo teismo 2025 m. spalio 10 d. priimtą nutarimą Nr. 0239-ANR_N-166900-2025 palikti nepakeistą ir M. B. skundo netenkinti.

5. Institucijos atstovas prašo skundą atmesti, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-697/2025, pasisakė dėl analogiškos situacijos šioje byloje. Pažymėjo, kad JAV išduotas vairuotojo pažymėjimas, išduotas M. B. vardu, nepaneigia fakto, kad skundo autorė tapusi nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja ir praėjus 185 dienoms neturėjo Lietuvos Respublikoje patvirtintos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat nurodė, kad švelninti M. B. paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra jokio pagrindo, nes po pažeidimo padarymo net nepradėjo Lietuvoje vairuotojo pažymėjimo įsigijimo procedūros, kadangi jos gyvenimo prioritetai visai kiti. Atstovo manymu, šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas trumpesniam nei nustatytam minimaliai terminui negali būti taikomas.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad jame yra keliamas klausimas dėl užsienio valstybėje, ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, išduotą vairuotojo pažymėjimą, turinčio asmens teisės vairuoti motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ir kartu kriterijų, kuriuos nustačius jam būtų taikomas nacionalinėje teisėje įtvirtintas reikalavimas įgyti teisę vairuoti. Nesutiktina su pareiškėjos teigimu, kad Institucija, pripažindama ją asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, netinkamai taikė ANK 424 straipsnio 3 dalį.

8. ANK 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Tuo tarpu to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintų normų dispozicijos yra blanketinės, todėl konkrečios taisyklės, kurių pažeidimas gali užtraukti administracinę atsakomybę, suformuluotos kituose norminiuose teisės aktuose.

9. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2023 m. spalio 31 d. įstatymo redakcija), reglamentuojančio, be kita ko, eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų teises ir pareigas, 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Toks pats draudimas nustatytas ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte. Asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka išduotas vairuotojo pažymėjimas (SEAKĮ 2 straipsnio 93 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (2024 m. gegužės 22 d. įsakymo redakcija) (toliau – Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės) 3 punktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems, nei nustatyta SEAKĮ 23 straipsnyje, pareiškėjams, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems Kelių eismo taisykles, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems vairavimo egzaminą.

10. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalį, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.

11. Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungai (toliau – ES) ar Europos ekonominei erdvei (toliau – EEE) priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose nurodytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per vienerius metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.

12. Iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad asmens, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra suteikta ir vairuotojo pažymėjimas išduotas užsienio valstybėje, teisės ir pareigos, susijusios su teise vairuoti motorines transporto priemones Lietuvos Respublikoje, diferencijuojamos priklausomai nuo teisę vairuoti transporto priemones suteikusios užsienio valstybės – ar tai ES, EEE valstybė, ar trečioji šalis. Tuo atveju, kai teisė vairuoti transporto priemones suteikta ir vairuotojo pažymėjimas išduotas trečiojoje šalyje, nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimas tampa teisiškai reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje turėjimo.

13. Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėse tarp kitų vartojamų sąvokų pateikta ir nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžtis (2.4 papunktis). Nustatyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

14. Ši minėtose taisyklėse pateikta apibrėžtis atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnyje pateiktą nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoką. Paminėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

15. Pažymėtina, kad asmeniui, įgijusiam Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 papunktyje, CK 2.12 straipsnyje įtvirtintus kriterijus atitinkantį nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą ir, praėjus pereinamajam šešių mėnesių laikotarpiui nuo tokio statuso įgijimo, norinčiam toliau teisėtai vairuoti transporto priemonę nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje – Lietuvoje, atsiranda pareiga pasikeisti trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikant vairavimo egzaminą (išskyrus Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nurodytas išimtis). Kitaip tariant, nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tapęs asmuo, praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio statuso įgijimo, netenka laikinos trečiosios šalies išduoto vairuotojo pažymėjimo (kartu ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo) pagrindu turėtos teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ir, norėdamas toliau šioje valstybėje teisėtai vairuoti transporto priemonę, turi pareigą, išlaikydamas vairavimo egzaminą, tokią teisę įgyti ir gauti šią teisę patvirtinantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

16. Kartu pažymėtina, kad paminėta pareiga įtvirtinta siekiant užtikrinti saugų eismą Lietuvos Respublikoje. Reikalavimas, keičiant trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, išlaikyti vairavimo egzaminą, kuris reiškia realų asmens teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 89 dalis), patvirtina, kad tokiu vairuotojo pažymėjimų keitimu ne patvirtinama jau turima teisė vairuoti konkrečios kategorijos motorines transporto priemones, kaip, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimo galiojimo pasibaigimo atveju, o suteikiama teisė vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones Lietuvos Respublikoje (apie tai yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-697/2025).

17. Nagrinėjamoje byloje Institucija nustatė, kad M. B. 2025 m. liepos 25 d., 21.03 val., (duomenys neskelbtini) 120,64 km., vairavo transporto priemonę „T. P.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės jos vairuoti ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 14 km/val. Tuo metu ji turėjo JAV išduotą galiojantį nacionalinį pažymėjimą, o teikdama skundą M. B. pateikė ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. tarptautinio (JAV) vairuotojo pažymėjimo skaitmeninę kopiją. Gyventojų registro duomenimis, skundo autorė nuo 2019-07-04 deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) raj. Iš byloje esančio teisėsaugos institucijų naršyklės fizinio asmens išrašo matyti, kad M. B. nuo 2020 m. kovo 15 d. Lietuvoje vykdo individualią veiklą, nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. nepertraukiamai dirba (duomenys neskelbtini) ir nuo 2023 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad M. B. Lietuvoje nuolat gyvena ir dirba, čia yra jos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėse sistemose informacijos apie tai, kad M. B. per minimą laikotarpį būtų išvykusi iš Lietuvos, nėra. Visa tai rodo, kad pareiškėja gerokai anksčiau nei šeši mėnesiai iki transporto priemonės vairavimo 2025 m. liepos 25 d. buvo įgijusi nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą. Todėl ji, nors turėjo galiojantį JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą, ketindama Lietuvoje teisėtai vairuoti motorines transporto priemones, turėjo pareigą įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, tuo tikslu išlaikyti vairavimo egzaminą ir pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė.

18. Tokios byloje nustatytos aplinkybės, vertinant pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, leido Institucijai pareiškėją pripažinti asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, atitinkamai jos kaltinime nurodytus veiksmus kvalifikuoti ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Bylos duomenys rodo, kad M. B. teisės aktais nustatytos pareigos įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje nesilaikė. Taigi, Institucija, taikydama skundo autorei ANK 424 straipsnio 3 dalį, esminių materialiosios teisės pažeidimų nepadarė.

19. Skundo autorė teismo posėdžio metu taip pat prašė sutrumpinti jai paskirtą specialiosios teisės atėmimo terminą, nes mano, jog jis yra per ilgas, atsižvelgiant į tai, kad ji suprato, jog negerai pasielgė ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

20. Pagal galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 3 dalį transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal to paties straipsnio 7 dalį už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

21. Atsižvelgiant į M. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pasekmes, nurodytas asmenybę apibūdinančias aplinkybes (dirba, neturi galiojančių administracinių nuobaudų), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – M. B. teismo posėdyje prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jai už ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarytą pažeidimą, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi, skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymo nustatytam minimaliam terminui – 6 mėnesiams.

22. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, skundo argumentus, teismų praktiką tokio pobūdžio konstatuoja, kad M. B. skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas nutarimas keistinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-166900-2025, kuriuo M. B. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje ir sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių.

Kitą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. spalio 10 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėja Nida Solovjovienė