Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos D. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010-03-15 nutarties, kuria nutrauktas privataus kaltinimo bylos procesas pagal privačios kaltintojos D. P. skundą, kaltinant V. G. ir T. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, kadangi privati kaltintoja atsiėmė savo skundą ir su kaltininku susitaikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusioji D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 2010-02-02 privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą. 2010-02-26 Mažeikių rajono apylinkės teisme iš Šiaulių apygardos teismo buvo gautas nukentėjusiosios D. P. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame ji kaltina V. G., gyv. (duomenys neskelbtini), ir T. M., gyv. (duomenys neskelbtini) C. A. Co W. I., nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, padarymu, t. y. tuo, kad 2009 m. gegužės 24 d. V. G. pasirašytame už T. M. atsiliepime Akmenės rajono apylinkės teismui pateikti rašytiniai pasisakymai, kad jos namuose vyksta orgijos, kad jos elgesys amoralus, kad veda amoralų gyvenimą, yra įžeidžiantys ir šmeižikiški.

Teismo posėdžio metu privati kaltintoja D. P. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas V. G. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Privačios kaltintojos D. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Privataus kaltinimo proceso bylos turi ir ypatingus procesinius bruožus: nukentėjusysis teisme yra privatus kaltintojas ir turi baudžiamojo proceso įstatymo jam suteiktas procesines teises; privataus kaltinimo bylose įrodymų tyrimas pradedamas nukentėjusiojo skundo paskelbimu. Jį balsu perskaito privatus kaltintojas arba jo atstovas; privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. Jeigu privatus kaltintojas į teisiamąjį posėdį neatvyksta be svarbios priežasties, pripažįstama, kad jis kaltinimo atsisako. Jei privatus kaltintojas susitaikė, bylos procesas teismo nutartimi nutraukiamas.

Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad nukentėjusysis privataus kaltinimo procese yra aktyvus baudžiamosios procesinės veiklos dalyvis, kitaip tariant, privataus kaltinimo procesas prasideda, vyksta ir pasibaigia tik esant aiškiai išreikštai privataus kaltintojo valiai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš pirmosios instancijos teismo taikinamojo posėdžio protokolo, posėdžio metu kaltinamasis ir T. M. atstovas V. G. ir privati kaltintoja D. P. susitaikė (1 t. b. l. 43) ir pasirašė taikos sutartį (1 t. b. l. 40), kurioje nurodė, jog D. P. atsiima savo skundą dėl privataus kaltinimo V. G. ir T. M., dėl ko apylinkės teismas, visiškai pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 416 str. 3 d. nutartimi nutraukė privataus kaltinimo bylos procesą.

Taigi, privati kaltintoja išreiškė savo valią apylinkės teismo taikinamojo posėdžio metu ir susitaikė su kaltinamuoju ir T. M. atstovu V. G.. Duomenų, kad D. P. būtų daromas spaudimas dėl susitaikymo, nėra, dėl to apeliantės skunde nurodyti teiginiai, kad ji neprašė nutraukti privataus kaltinimo bylos proceso ir buvo suklaidinta V. G., nes nei T. M. nei V. G. jos neatsiprašė, neklausė ar jai nėra padaryta turtinės bei neturtinės žalos, atmestini, kadangi jie neeliminuoja taikos sutarties sudarymo fakto bei to, kad pati privati kaltintoja sutiko taikytis (1 t. b. l. 43). O ta aplinkybė, jog privati kaltintoja D. P. po susitaikymo ir taikos sutarties sudarymo persigalvojo, negali nulemti jos aiškiai išreikštos valios apylinkės teismo taikinamojo posėdžio metu, kadangi priešingu atveju būtų pažeisti kaltinamųjų T. M. ir V. G. teisėti lūkesčiai.

Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių konvencija, Lietuvos Respublikos BPK užtikrina lygybės principą prieš įstatymą. Nukentėjusysis baudžiamajame procese ne tik naudojasi plačiomis teisėmis, bet ir privalo vykdyti pareigas. Iš paminėto seka, jog privati kaltintoja D. P. sudariusi taikos sutartį su kaltinamuoju ir T. M. atstovu V. G. privalo jos laikytis, kadangi sutartis, kuri sudaryta laisva valia, jos šalims turi įstatymo galią.

Kiti apeliantės skunde nurodyti teiginiai, kad vienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo atstovavo kitą teisme nedalyvavusį nusikalstamos veikos padarymu asmenį nedalyvavusį teisme, tačiau Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės įtariamajam atstovauti kitą įtariamąjį, todėl, apeliantė mano, jog procesas buvo grubiai pažeistas, o įtariamasis T. M. nedalyvavo šiame procese, kuo buvo pažeistos ne tik jos, bet ir pačio T. M. teisės, atmestini. Paminėtina tai, kad nors Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas ir nenumato galimybės kaltinamajam atstovauti kitą kaltinamąjį, tačiau to ir nedraudžia, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamųjų T. M. ir V. G. interesai yra vienodi, t. y. jų interesai neprieštarauja, dėl to nelaikytina, kad procesas buvo grubiai pažeistas.

Atsižvelgiant į paminėtą, apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

Privačios kaltintojos D. P. apeliacinį skundą atmesti.