- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-29
- Bylos Nr.
- 1A-160-458/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis, Arvydas Daugėla
- Nuteistasis
- R. J.
- Advokatai
- Miranda Kunickienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia turi būti skaičiuojama nuo faktinio R. J. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nuteistas už tai, kad apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, t. y.:
jis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2016 m. birželio 17 d., apie 8.50 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus nepilnametei K. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., į namų, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laidinį telefoną ir pranešus, kad jos mama lipdama laiptais sužalojo vaiką, todėl reikalingi pinigai, kuriuos ji turi perduoti atvyksiančiam vyriškiui, dėl to nukentėjusiajai K. S. patikėjus ir surinkus namuose rastus vertingus daiktus, t. y. nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ su priedais, kurio bendra vertė 400 Eur, auksinį žiedą su akmenuku, kurio vertė 45 Eur, auksinį žiedą, kurio vertė 30 Eur, auksinius auskarus, kurių vertė 30 Eur, priklausančius jos motinai L. S., atvykęs prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, paėmė iš nukentėjusiosios. Tokiu būdu R. J. apgaule įgijo L. S. priklausančio turto už 505 Eur.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į tai, kad jis pripažino savo kaltę, labai gailisi, dirba. Nuteistasis prašo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nurodo, jog jam galėtų būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant įpareigojimus nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto būti namuose, lankytis pas psichologą.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis R. J. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nurodo, kad teismas turėjo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.
BK 182 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą R. J. skyrė griežčiausią savo rūšimi, tačiau mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – pagal 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą 1 metams. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į tai, kad R. J. iki nuosprendžio priėmimo daug kartų buvo teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, finansų sistemai, neišnykus ankstesniam teistumui padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką (t. 2, b. l. 33–49). Be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo R. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje. Šioje byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas pažymėjo, jog nors R. J. yra jauno, darbingo amžiaus, tačiau nedirba ir darbo biržoje nesiregistruoja, neseniai priimti keli teismo nuosprendžiai rodo, jog nuteistasis nedaro išvadų iš jam skirtų bausmių, nesistengia keisti gyvenimo būdo ir gyventi socialiai teisingai, toliau daro nusikalstamas veikas. Taip pat nuosprendyje buvo atkreiptas dėmesys, jog R. J. baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto pagrobimą ir kitus administracinius teisės pažeidimus, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 2, b. l. 50–65). Būtina pažymėti, jog nors byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, tačiau R. J. savo iniciatyva nukentėjusiajai L. S. padarytos turtinės žalos neatlygino. Be to, nuteistasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suprato, kad apgaule įgijo svetimą turtą, numatė, kad tokiais savo veiksmais daro žalą turto savininkui, ir norėjo taip veikti. Taigi apygardos teismas konstatuoja, jog R. J. išvadų nedaro, kartoja nusikalstamas veikas, pavojingas ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomai nuosavybės teisei, bet ir valstybės finansų sistemai bei ekonomikai. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko mažesnį už sankcijoje numatytą bausmės dydžio vidurkį.
R. J. ir jo gynėja M. Kunickienė prašo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą, įtvirtino esminę sąlygą, kurios nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., tai suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 straipsnio nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti R. J. bausmės vykdymo atidėjimą nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo R. J. padaryta veika yra tyčinė, padaryta iš savanaudiškų paskatų, nukreipta į teisės itin saugomą gėrį – asmens turtą ir nuosavybės teisę. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie R. J. nusikalstamas veikas matyti, jog šios veikos padarymas nebuvo atsitiktinis įvykis asmens gyvenime, jis yra ne kartą teistas už nusikalstamas veikas – vagystes, sukčiavimą, plėšimą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis ir kitas (t. 2, b. l. 33–49). Iš byloje esančio išrašo iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad jis praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto pagrobimą ir kitus administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 50–65). Toks nuteistojo R. J. nusikalstamas elgesys rodo jo pakankamai jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią. Kaip minėta, R. J. tyčinius nusikaltimus daro nuolat, pažymėtina, kad šią nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad R. J. socialiniai ryšiai yra tvirti. Tai, jog, kaip jau minėta, nuteistasis šiuo metu nedirba ir darbo biržoje nesiregistruoja, leidžia daryti išvadą, kad, nepaskyrus realios laisvės atėmimo bausmės, R. J. pragyvenimui lėšų stengsis įgyti ir toliau darydamas nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Anksčiau nuteistajam R. J. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, R. J. ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
Nors nuteistasis akcentuoja, kad bausmės vykdymo atidėjimui pagrindą duoda jo gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos ir prisipažinimas, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. J. realią laisvės atėmimo bausmę, jau įvertino ir atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Be to, kadangi teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas pritaikė BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi apeliaciniame skunde pabrėžiamas kaltininko prisipažinimas ir gailėjimasis nelaikytini aplinkybe, paneigiančia anksčiau išvardytus ir aptartus byloje esančius duomenis, kurie rodo, jog bausmės tikslai nebūtų pasiekti nuteistajam atidėjus bausmės vykdymą. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į nuteistojo R. J. asmenybę, vien ta aplinkybė, jog jis pripažino savo kaltę ir formaliai gailisi, tikėtina, siekdamas labiau pagerinti savo padėtį, rodo, kad R. J. kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, nesupranta jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam asmeniui bausmės tikslų pasiekimas realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės nėra galimas.
R. J. tvirtinimas posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu, jog nori atlyginti nukentėjusiajai sukeltą žalą, tačiau nežino, kur kreiptis, laikytinas tik nuteistojo siekiu deklaruoti savo gerus ketinimus ir galbūt išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, o ne iš tikrųjų atlyginti savo veiksmais sukeltą žalą. Be to, R. J. deklaruoja ir siekį susitvarkyti gyvenimą, norą būti visaverčiu visuomenės nariu, apeliaciniame skunde tvirtina pradėjęs dirbti, tačiau prokurorė posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu teisingai pažymėjo, kad jokių oficialių duomenų apie esamą R. J. darbovietę byloje nepateikta. Iš to, kas išvardyta, darytina išvada, jog atsižvelgiant į anksčiau aptartą paties nuteistojo požiūrį į jo daromas nusikalstamas veikas, deklaratyvų tvirtinimą apie siekį atlyginti padarytą žalą, kai po žalos padarymo yra praėję daugiau nei metai, nėra pakankamo pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes aptartos aplinkybės nedaro esminės įtakos teismo sprendimui netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų.
Remdamasi tuo, kas aptarta anksčiau, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam R. J. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog jam nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo R. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.