- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- I-1477-428/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00499-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- K. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninei, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2016-07-15 buvo išrašytas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir etapuotas atgal į Alytaus pataisos namus su paprastu konvojumi. Minėta transporto priemonė nėra skirta sunkiems ligoniams, taip pat invalidams ir laikiniems invalidams. Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjui buvo operuojamas atviras kojos lūžis. Pagal gydytojo nurodymus negalėjo su koja atsiremti, vaikščiojo tik su ramentais, o tai reiškia kad su paprastu konvojumi negalėjo būti vežamas. Atsakovas turi savo mašinas kur pritaikyta vežti ar etapuoti ligonius ir dar kartu būna ir medicinos sesutė. Su konvojaus mašina važiavo dešimt nuteistųjų. Nebuvo kur padėti kojos, nes buvo mažai vietos. Ties staigiais posūkiais, duobėmis reikėjo stipriai laikytis. Koją visą laiką skaudėjo, nebuvo ko paprašyti nuo skausmo tabletės. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Alytaus pataisos namuose turi lovos rėžimo lapelį, tai automatiškai jau yra laikinas invalidas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8-10).
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas 2016-07-15 Viešosios saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos transportu buvo konvojuotas į Alytaus pataisos namus. Atsakovas neturi duomenų, jog pareiškėjas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos būtų nustatytas neįgalumas ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Be to, konvojavimo trukmė nebuvo ilga. Pareiškėjas skunde nenurodė, jog buvo vežama asmenų daugiau nei yra įrengta vietų, todėl jo teiginiai dėl vietos nepagrįsti. Pažymėtina, jog slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vedėja įvertinusi pareiškėjo medicininę dokumentaciją, paaiškino, jog pareiškėjas galėjo judėti ramentų pagalba imobilizuotą gipsu koją pristatant ant žemės paviršiaus. Taip pat pažymėjo, kad išrašymo iš ligoninės dieną pareiškėjas buvo transportibilus, jo sveikatai ir gyvybei pavojus negrėsė, todėl konvojuoti specialiuoju medicinos transportu nebuvo pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų, t. y. pareiškėją konvojuojant bendra tvarka su konvojumi, o ne su specialiu transportu skirtu sunkiems ligoniams ir neįgaliesiems.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2016-07-15 Viešosios saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos transportu buvo konvojuotas į Alytaus pataisos namus (b. l. 11). Gydytoja D. S. 2017-05-05 medicininiame pažymėjime pažymėjo, jog įvertinus visą medicininę dokumentaciją, pacientas buvo transportabilus, etapavimo metu gyvybei ir sveikatai pavojus negrėsė, specialaus transporto nereikėjo (b. l. 12).
Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr.1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (toliau – ir Konvojavimo taisyklės, Taisyklės). Pastarosiose nustatyta, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiuoju automobiliu, specialiuoju autobusu, specialiuoju vagonu, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros (3 punktas). Konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais gali būti pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone (157 punktas).
Taisyklių 98.2 punkte nustatyta, jog konvojuoti nepriimami ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas. Taip pat nepriimami neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas (Taisyklių 98.3 punktas). Be asmens sveikatos priežiūros specialisto, turinčio priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti, palydos konvojuoti nepriimami ligoniai, vadovaujantis atitinkama gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada, įrašyta konvojuojamojo asmens pažymoje (Taisyklių 99.4 punktas).
Duomenų apie tai, jog pareiškėjui yra nustatytas neįgalumas bei išduotas pažymėjimas byloje nėra, taip pat nėra duomenų, jog vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas. Likusieji duomenys byloje patvirtina, jog pareiškėjas galėjo būti transportuotas konvojumi bendra tvarka ir jam nebuvo reikalingas specialus konvojus. Tai patvirtina ir gydytojos pažyma (b. l. 12). Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo konvojavimas bendra tvarka buvo vykdomas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų
Konvojavimo taisyklių 109 punktas nustato, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Pareiškėjas skunde nurodęs, jog automobilyje buvo dešimt vietų ir tuo metu buvo vežama dešimt nuteistųjų. Taigi konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei juose įrengta sėdimų vietų. Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Nenustačius, kad automobiliuose buvo pervežama daugiau asmenų, nei juose įrengta sėdimų vietų, pareiškėjo argumentai dėl vietos trūkumo laikomi nepagrįstais ir atmestini kaip nepakankami neturtinei žalai konstatuoti (ABTĮ 56 str.).
Vadovaudamasis aukščiau išdėstyta teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini lėmusiais neturtinės žalos atsiradimą. Tai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti, o tai reiškia, kad neįrodyta esminė viešosios atsakomybės (CK 6.271 str.) sąlyga. Konstatavus, kad valdžios institucijos neteisėti veiksmai nenustatyti nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, kitų civilinės atsakomybės sąlygų aptarinėjimas neturi teisinės prasmės. Kaip jau buvo minėta, nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos, viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą