- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-785-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28090-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- O. L.
- Ieškovas
- E. L.
- Kategorijos
- 2.4.1.4Valdymo gynimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei O. L. dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų gyvenamųjų patalpų bei atsakovės priešieškinį ieškovui dėl išlaidų, susijusių su turto pagerinimu ir komunalines paslaugas priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas E. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei O. L., prašydamas pripažinti, jog atsakovė neteisėtai valdo ir naudojasi gyvenamosiomis patalpomis – butu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei iškeldinti atsakovę iš šių patalpų, priteisiant iš jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta 2011-08-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu. Po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo gyventi šiame bute, kadangi su ja nebuvo pasirašyta nei nuomos, nei panaudos sutartis.
Atsakovė O. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog minėtame bute ji gyvena jau virš 20 metų, yra buvusi ieškovo sutuoktinė. Po santuokos nutraukimo toks buvęs žodinis šalių susitarimas, nes ieškovas tuo metu gyveno Vokietijoje. Ginčo bute gyvena ir šalių pilnametis sūnus. Ieškovas raginimą atlaisvinti patalpas pateikė tik kartu su ieškiniu.
Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui, prašydama priteisti iš ieškovo išlaidas, kurias ji patyrė dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagerinimų: 1677,17 Eur dydžio sumą už atliktus remonto darbus, įskaitant medžiagų kainą, langų keitimą bei 2893,70 Eur dydžio sumą už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad savo asmeninėmis lėšomis atliko buto remonto darbus, be to daug metų mokėjo už butui suteiktas komunalines paslaugas, todėl ieškovas privalo kompensuoti remonto išlaidas, taip pat ½ dalį lėšų, sumokėtų UAB „Vilniaus energija“ (už šildymą), UAB „Vilniaus vandenys“ (abonentinį mokestį), taip pat mokesčius daugiabučio namo savininkų bendrijai.
Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog nutraukęs su atsakove santuoką išvyko dirbti į Vokietiją. Atsiskaitymo knygeles paliko sūnui E. L., kuris liko gyventi bute. Jam yra žinoma, kad atsakovė sūnui perduotas atsiskaitymo knygeles pasiėmė. Ji su ieškovu nebendravo, jam atvykus į butą, jo neįsileisdavo, netgi įsigijo didelį šunį, kad jis negalėtų įeiti į butą. Ieškovas nežinojo, jog sūnus nemoka mokesčių už butą, o juos moka atsakovė, taip pat atsakovė jam nežinant atliko buto remontą, nors nebūdama buto savininke neturėjo jokios teisės sudarinėti sutarčių dėl buto remonto. Atsakovė, darydama buto remontą, veikė savo rizika ir neturi teisės reikalauti iš jo nuostolių atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iškeldino atsakovę O. L. su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini); atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo E. L. 1499,16 Eur sumą už buto remontą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme (2015-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovės O. L. naudai. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-25 nutartimi išnagrinėjo O. L. prašymą suinteresuotam asmeniui E. L. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4325-897/2011 pagal pareiškėjų E. L. ir O. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šioje nutartyje nustatyta aplinkybė, jog O. L. buvo žinoma, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso E. L. asmenine nuosavybe, todėl šioje byloje atsakovės pateiktą argumentą, jog buvęs sutuoktinis nutraukiant santuoką ją apgavęs, kadangi ginčo buto įsigijimui panaudojo jos lėšas, gautas už jai priklausiusį kitą butą, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas padarė išvadą, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis. Kadangi į bylą nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas nesutiko dėl bute atliekamo remonto, todėl pagal nustatytas aplinkybes vertintina, jog ieškovui buvo žinoma apie buto remontą ir jis tam neprieštaravęs. Kadangi byloje konstatuota, jog tarp ginčo šalių buvo sudaryta žodinė neterminuota panaudos sutartis, atsakovė turėjo pareigą apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, todėl jos reikalavimas priteisti iš ieškovo 2896,70 Eur sumą už butui suteiktas komunalines paslaugas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė O. L. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai; prijungti papildomai teikiamą įrodymą – ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, turto dalies nustatymo, dovanojimo sutarties nuginčijimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė bute gyvena 20 metų ir niekada nelaikė, kad butą yra užėmusi neteisėtai. Nuo pat šio buto įsigijimo atsakovė jame gyveno kartu su ieškovu ir šeima (trečiuoju asmeniu sūnumi E. L.), nežinodama, kad butas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pagrindas, tenkinti ieškovo E. L. reikalavimą ir iškeldinti atsakovę, su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus į bylą ir teismo sprendime nurodytus įrodymus, byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra ginčo buto teisėtas savininkas, kadangi atsakovė iki šiol nenuginčijo ieškovo buto asmeninės nuosavybės teisės. Tačiau negalima sutikti su teismo išvada, kuri padaryta, remiantis ieškovo pozicija, jog atsakovė neteisėtai valdo ir naudojasi gyvenamosiomis patalpomis – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), teigiant, jog su ja nebuvo pasirašyta jokia sutartis (nuomos ar panaudos). Trečiasis asmuo E. L. byloje taip pat išreiškė poziciją, jog nesąžininga iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančio buto, tačiau pirmosios instancijos teismas šių trečiojo asmens teiginių nepagrįstai nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teisme atsakovė yra inicijavusi teisminį ginčą dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir turto dalies nustatymo, dovanojimo sutarties nuginčijimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinio dalį dėl privalomųjų išlaidų už butui suteiktas komunalines paslaugas (šildymą, kitas paslaugas) priteisimo, nepagrįstai taikė CK 6.636 str. nuostatas, pagal kurias panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą,<...> bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita, kadangi atsakovė ginčo buto atžvilgiu nelaiko savęs panaudos gavėja, juolab, kad tarp atsakovės ir ieškovo nebuvo sudaryta jokia žodinė neterminuota panaudos sutartis.
Ieškovas E. L. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nėra pagrindo prijungti ieškovės pateiktą naują įrodymą – ieškinį, kadangi jis nėra susijęs su šia byla, be to ieškinys buvo tikslinamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo teismo sprendimo dalį panaikinti ar pakeisti.
Apeliantė prašo prijungti prie bylos papildomą įrodymą – 2016-05-26 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą ieškinį. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad būtinybė pateikti šį įrodymą iškilo po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima ir prijungia prie bylos.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisių gynimo. Ieškovas prašė iškeldinti atsakovę iš jam nuosavybės teise priklausančio buto. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovė neteisėtai valdo ir naudojasi gyvenamosiomis patalpomis – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo butą atsakovė būtų neteisėtai užėmusi ir tokiu būdu pažeidusi ieškovo teises.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė 2011-07-04 pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką bendru sutikimu bei patvirtinti 2011-06-28 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismui 2011-08-23 sprendimu nutraukus šalių santuoką ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas ieškovo 1995-05-12 dovanojimo sutarties pagrindu, asmeninės nuosavybės teise paliktas ieškovui E. L. (b.l. 8-10, t. 1). Šalys nurodė, kad ieškovas po santuokos nutraukimo dirbo ir gyveno Vokietijoje, todėl jis neprieštaravo, jog buvusi sutuoktinė (atsakovė) ir jų pilnametis sūnus E. L. (trečiasis asmuo) ir toliau gyventų jam priklausančiame bute. 2015 m. rudenį ieškovas nusprendė grįžti į Lietuvą, todėl prieš pateikiant ieškinį teismui (2015-08-14), 2015-07-31 raginimu pareikalavo atsakovę išsikelti iš buto (b.l. 14, t. 1).
Byloje esantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas (b.l. 13, t. 1) patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1955-05-12 dovanojimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso ieškovui. Nors ieškovė yra pateikusi ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl minėto buto pripažinimo bendra jungtine nuosavybe ir turto dalies nustatymo, dovanojimo sutarties nuginčijimo, tačiau ieškovo nuosavybės teisė į šį butą nėra nuginčyta. Tarp šalių nėra ginčo, jog po santuokos nutraukimo ginčo bute atsakovė liko gyventi šalių susitarimu. Šiame bute atsakovė iki santuokos nutraukimo gyveno šeimos nario teisėmis, tačiau įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, pasibaigė šeimos turto teisinis režimas. Rašytinio susitarimo po santuokos nutraukimo dėl patalpų naudojimosi sąlygų šalys nesudarė, tik žodžiu susitarė, jog atsakovė ir toliau gyvens minėtame bute. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis.
Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Taigi, norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Tokį pranešimą ieškovas atsakovei išsiuntė 2015-07-31 (b.l. 14, t. 1). Nors apeliantė nurodo, jog nėra neteisėtai užėmusi ginčo buto, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė teisėtai naudojosi atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu tik iki panaudos sutarties nutraukimo. Ieškovui tinkamai įspėjus atsakovę ir nutraukus panaudos sutartį bei nesudarius kitos sutarties, atsakovė neteko teisės naudotis ginčo butu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas.
Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į trečiojo asmens E. L. (ieškovo ir atsakovės sūnaus) teiginius, jog yra nesąžininga iškeldinti atsakovę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog trečiasis asmuo nėra minėto buto savininkas, todėl jo pozicija dėl atsakovės iškeldinimo neturi įtakos sprendžiant, ar ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę yra pagrįstas.
Nustačius, kad tarp šalių susiklostė panaudos santykiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 2896,70 Eur už ½ dalį išlaidų, sumokėtų už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas priteisimo. CK 6.636 straipsnio nuostatos nustato, jog panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas. Todėl už naudojimąsi ieškovui priklausančiu turtu, atsakovė privalo apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias materialines teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.