- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- II-39-827/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15828-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. B.
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Nutarimą priėmusi institucija) 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimų Nr. 10N-78650785-16 ir Nr. 10NT-78649810-16 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 10N-78650785-16 A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) skirta 43 eurų bauda už tai, kad jis, 2016 m. spalio 24 d., apie 18.46 val., Konstitucijos pr. – T. Narbuto g., Vilniuje, vairuodamas automobilį MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, persirikiuodamas kirto ištisinę ženklinimo liniją 1.1 ir sustojo, taip sudarydamas kliūtį gretima juosta važiavusiam automobiliui TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilis TOYOTA atsitrenkė į automobilį MAZDA 6, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Nutarime nurodyta, jog tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 3 priedo 1.1 punkto ir 104 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 10NT-78649810-16, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena I. B. atžvilgiu.
Šalies argumentai
A. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 10N-78650785-16 (ROIK: 16063507806), taip pat 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 10NT-78649810-16 (ROIK: 16062715681) ir pripažinti, kad eismo įvykio priežastis buvo automobilio TOYOTA vairuotojos neatidumas. Skunde nurodo, jog su jam surašytu nutarimu kategoriškai nesutinka, kadangi nagrinėjant eismo įvykį buvo pažeisti objektyvumo ir lygiateisiškumo principai, atsižvelgta tik į automobilio TOYOTA vairuotojos liudijimus, ignoruotas šios vairuotojos akivaizdus KET pažeidimas, policijos nutarime netinkamai surašyta pažeidimo esmė ir aplinkybės. Skunde pažymi, kad 2016 m. spalio 24 d. važiuodamas Konstitucijos pr., prieš įvažiuodamas į žiedinę sankryžą pastebėjo, kad stovi ne toje eismo juostoje, ir priėmė sprendimą persirikiuoti žiedinėje sankryžoje, kurioje prasidės brūkšninė kelių ženklinimo linija, iš anksto prieš manevrą įjungė kairįjį posūkio signalą ir pamatė, kad jį praleidžia trečia juosta ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis, todėl priėmė sprendimą persirikiuoti jau dabar (dėl ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos kirtimo gailisi ir yra sumokėjęs atitinkamą baudą). Persirikiavęs iš karto sustojo ir nutarė palaukti, kadangi žiede buvo intensyvus judėjimas ir įvažiuoti į jį galimybės tuo metu nebuvo, o praėjus šešioms sekundėms nuo transporto priemonės sustabdymo į jo automobilį, kuris tuo metu stovėjo vietoje, atsitrenkė automobilis TOYOTA. Jis nesutinka, kad persirikiavęs į trečią juostą jis sudarė kliūtį, kadangi automobilio TOYOTA vairuotoja turėjo pakankamai laiko, tai yra šešias sekundes (tai yra užfiksuota vaizdo įraše), kad pamatyti jo vairuojamą transporto priemonę ir galėjo sustoti prieš ją, ko nepadarė, ketindama įvažiuoti į žiedinę sankryžą automobilio TOYOTA vairuotoja turėjo pažiūrėti ne tik į kairę (žiedą), bet ir į priekį, kur pamatytų sustojusį automobilį MAZDA, ir avaringos situacijos būtų išvengta (b. l. 2).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. B. skundą Nutarimą priėmusi institucija prašo skundo netenkinti ir nutarimus Nr. 10N-78650785-16 bei Nr. 10NT-78649810-16 palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodo, kad institucijos nuomone, A. B. veika, kuomet jis 2016-10-24, apie 18:46 val., Konstitucijos pr. – T. Narbuto g., Vilniuje, vairuodamas automobilį MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, persirikiuodamas kirto ištisinę ženklinimo liniją 1.1 ir sustojo, taip sudarydamas kliūtį gretima juosta važiavusiam automobiliui TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilis TOYOTA atsitrenkė į automobilį MAZDA ir buvo apgadintos abi transporto priemonės, įrodyta. A. B. pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkto, 104 punkto reikalavimus. Atsiliepime pažymi, kad išsiaiškinus visas bylai reikšmingas aplinkybes buvo priimti motyvuoti nutarimai tiek A. B., tiek I. B. atžvilgiu, nutarimuose išdėstytos nutarimų priėmimo aplinkybės. Institucijos nuomone, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį A. B. patrauktas teisėtai ir teisingai, o I. B. atžvilgiu priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo priimtas teisingai ir teisėtai (b. l. 1).
Šalies argumentai
Teismo posėdyje A. B. nurodė, jog palaiko skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus, su policijos nutarimu nesutinka. Nurodė, kad važiavo Konstitucijos prospektu link Vaikų jaunimo centro 2 eismo juosta, artėjo prie žiedo. Žinojo, kad jam reikia persirikiuoti į 3 eismo juostą, iš anksto parodė kairį posūkį, pamatė, kad kitas automobilis jį praleidžia, todėl persirikiavo kirsdamas ištisinę juostą ir sustojo prieš pat žiedą, beveik 3 eismo juostoje, ant ženklinimo linijos, pajudėti negalėjo, nes ten buvo daug automobilių. Taip stovėjo 6,5 sekundės, laiką tiksliai paskaičiavo, nes turi vaizdo įrašą iš registratoriaus, ir tada trečia juosta atvažiavo automobilis TOYOTA ir atsitrenkė į jo automobilio kairį šoną. TOYOTA buvo 3 juostoje, savo juostoje. Patikslino, kad gal truputėli ir judėjo prie žiedo, nes įpratęs laikyti koją ant sankabos, kad iškart galėtų važiuoti, bet jei pajudėjo, tai labai mažai. Taip pat nurodė, kad po eismo įvykio atėjo TOYOTA vairuotoja ir pasakė, kad nematė (tai girdisi įraše) ir sutiko, kad yra kalta, jie sutarė, kad pildys deklaraciją ir nekvies policijos, bet paskui ji pasakė, kad jie kvies policiją, todėl paskambino į policiją. Atvykęs pirmas ekipažas greitai apžiūrėjo įvykio vietą ir pasakė, kad jis nekaltas, vėliau atvyko antras ekipažas, užtruko apžiūrėdami, matuodami ir įformindami, paskui jie nuvažiavo į policiją ir rašė pasiaiškinimus. Automobiliai nebuvo niekur traukiami. Jis pasirašė po schema, nes ją pildė pirmas policijos ekipažas, kuris pasakė, kad jis nekaltas, kad jam bus skirta bauda už ištisinės linijos kirtimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su skundu, sutinka su policijos nutarimu, nemano, kad ji yra kalta. Paaiškino, kad ji važiavo Konstitucijos prospektu visą laiką 3 eismo juosta link žiedo. Eismas vyko labai lėtai, nes buvo labai daug mašinų. Privažiavusi prie žiedo sustojo ir kad įvažiuotų į žiedą žiūrėjo į kairę, atleido stabdį ir atsitrenkė į kitą automobilį, nes jis užkirto jai kelią, įvažiavo ten, kur negalima. Prieš ją vienas automobilis įvažiavo į žiedą ir ji sustojo 3 juostoje, arčiau 4 juostos, ir tapo pirma prie žiedo, buvo pasiruošusi įvažiuoti į žiedą, norėjo įvažiuoti į antrą žiedo juostą, kad žiedu važiuotų link „Panoramos“, ir tik pajudėjusi iš vietos įvažiavo į kitą automobilį. Nematė, kad kažkas nori persirikiuoti, rodo posūkį. Ji priėjo prie A. B. mašinos, nes nesuprato, kas įvyko, išsigando, pasakė, kad pildys deklaraciją, bet kai apžiūrėjo įvykio vietą, nesutiko ir sakė kviesti policiją. Ne ji kalta, nes jis jai užkirto kelią. Savo juosta ji nebūtų galėjusi apvažiuoti A. B. automobilio, nes būtų turėjusi įvažiavusi į kitą, 4 eismo juostą. Jeigu žiūrint iš galo, tai ištisinė eismo juosta buvo A. B. automobiliui per vidurį, priekio jau didžioji dalis buvo 3 juostoje, mano, kad jo automobilio snapelis jau buvo truputį išlindęs į žiedą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjant skundą nustatyta, kad 2016-11-25 nutarimu A. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 43 eurų bauda. Pareiškėjas yra nubaustas už tai, kad 2016-10-24 vairavo automobilį MAZDA 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš įvažiuodamas į žiedinę sankryžą persirikiavo, persirikiuodamas kirto ištisinę ženklinimo liniją 1.1 ir sustojo taip sudarydamas kliūtį gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui TPYOTA, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko automobilis TOYOTA atsitrenkė į automobilį MAZDA 6, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai.
Pažymėtina, kad pareiškėjo veiksmai, kuriuose yra ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymių, yra padaryta iki 2017-01-01, t. y. Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau - ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3¹ straipsnio 2 dalis numato, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo. Minėto ANK įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų teisena, kuri pradėta dėl iki 2017 m. sausio 1 d. padarytų veikų, pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neturinčių administracinio nusižengimo požymių, nutraukiama vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 6 punktu, kuris teigia, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas, t. y. KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), šiuo me galiojančiame administracinių nusižengimų kodekse nėra baudžiama veika. Šiuo metu galiojantis Administracinių nusižengimų kodeksas numato atsakomybę už tokius veiksmus tik tuo atveju, kai šiuos veiksmus padaro neturintis teisės vairuoti transporto priemones asmuo (ANK 423 straipsnio 1 dalis) arba kai tokius veiksmus atlieka neblaivus asmuo, arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, taip pat vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs asmuo (ANK 423 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui veika, už kurios padarymą A. B. buvo nubaustas 2016-11-25 nutarimu Nr. 10N-78650785-16, tapo nebaudžiama dėl to, kad buvo panaikintas administracinę atsakomybę numatanti teisės norma, todėl skundas šioje dalyje turi būti tenkinamas iš dalies ir 2016-11-25 nutarimas Nr. 10N-78650785-16 naikinamas, o byla šioje dalyje nutraukiama (642 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl to, kad nustatyta ANK 591 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta aplinkybė, dėl kurios administracinių nusižengimų teisena negalima, t. y. buvo panaikintas administracinę atsakomybę numatantis aktas.
Skundu pareiškėjas taip pat prašo panaikinti ir 2016-11-25 nutarimą Nr. 16062715681 ir pripažinti, kad eismo įvykio priežastis buvo automobilio TOYOTA vairuotojos, t. y. I. B. neatidumas. Šiuo nutarimu administracinio teisės pažeidimo teisena dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo I. B. atžvilgiu yra nutraukta remiantis ATPL 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties I. B. veiksmuose.
Dėl eismo įvykio, kuris įvyko 2016-10-24 apie 18:46 val. Vilniuje, Konstitucijos pr. ir Narbuto g. prie žiedinės sankryžos protokolas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį buvo surašytas ir I. B.. Šio įvykio metu, kaip nustatyta nagrinėjant skundą administracinio teisės pažeidimo byloje teisme, I. B. važiavo Konstitucijos pr. trečiąja eismo juosta artėdama prie žiedinės sankryžos, norėdama važiuoti žiedu, o pareiškėjas A. B. važiavo Konstitucijos pr. artėdamas prie žiedinės sankryžos antrąja eismo juosta taip pat turėdamas tikslą važiuoti žiedu. Priartėjus prie sankryžos, I. B. sustojo prie sankryžos ir ruošėsi įvažiuoti į ją, stebėjo eismą kairėje, tuo tarpu pareiškėjas, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, neleistinoje vietoje persirikiavo iš antrosios eismo juostos į trečiąją, priešais I. B. automobilį, sustojo. A. B. jau buvo persirikiavęs į tračiąją eismo juostą, jo automobilio galinė dalis buvo apžergusi ištisinę liniją, skiriančią antrąją ir trečiąją eismo juostas, o priekinė dalis beveik abiem ratais buvo trečioje eismo juostoje priešais I. B. automobilį ir sudarė jai kliūtį. I. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. automobilis priešais jos automobilį stovėjo taip, kad važiuodama savo eismo juosta, ji negalėjo jo apvažiuoti (pravažiuoti pro šalį), kad būtų galėjusi jį apvažiuoti, jei reikėjo išvažiuoti į ketvirtąją eismo juostą, taigi, iš to teismas daro išvadą, kad A. B. automobilis buvo praktiškai persirikiavęs į 3 eismo juostą ir iki I. B. į jį atsitrenkiant, stovėjo. A. B. persirikiavus ir sustojus trečioje eismo juostoje, praėjus maždaug 6 sekundėms į jo automobilį atsitrenkė I. B. automobilis. Tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš vaizdo registratoriaus įrašo matyti, kad I. B. įvažiuodama į sankryžą buvo susikoncentravusi į kairę, į žiedu važiuojančias transporto priemones ir pradėjusi įvažiavimą į žiedą, nematė, kas vyksta jos automobilio priekyje, taigi, ji nebuvo atidi vairuotoja, ir pradėjusi važiuoti, nepastebėjo kliūties. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju kliūtis atsirado A. B. neleistinai manevruojant, t. y. per ištisinę ženklinimo liniją persirikiavus į I. B. eismo juostą, tačiau pritartina tam, kad atlikus neleistiną manevrą ir sudarius kliūtį buvo pakankamas laiko tarpas ją pastebėti, nes iki atsitrenkimo A. B. automobilis stovėjo apie 6 sekundes. Neleistini kito vairuotojo veiksmai neatleidžia kitų eismo dalyvių, nuo pareigos būti atidžiu ir laikytis KET. Šiuo atveju A. B. iš tikrųjų sudarė kliūtį I. B. neleistinai persirikiavęs, tačiau tokia kliūtis galėjo atsirasti ir dėl bet kokių kitų priežasčių, net ir nesant kliūtį sudariusio asmens neleistinų veiksmų, tokiu atveju I. B. vis tiek nebūtų pastebėjusi kliūties ir į ją atsitrenkusi. Problema yra tai, ar I. B. veiksmai buvo pagrindine įvykio priežastimi, ar I. B. veiksmai.
Nepanaikinus nutarimo, kuriuo teisena nutraukta I. B. jis liktų galioti ir tai būtų kliūtis sprendžiant žalos atlyginimo klausimus, kurie iš esmės ir yra svarbiausias abiejų proceso dalyvių interesas. Nepanaikinus I. B. atžvilgiu priimto nutarimo, jis galiotų ir sukeltų tokias teisines pasekmes, kad būtų konstatuotas I. B. nekaltumas, todėl teismas mano, kad šioje dalyje A. B. skundas turi būti tenkinamas ir 2016-11-25 nutarimas Nr. 10NT-78649810-16 naikinamas tokiais pačiai pagrindais kaip ir A. B. atžvilgiu priimtas nutarimas, t. y. ANK 591 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu bei 642 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, ir klausimas dėl žalos aplyginimo paliekamas spręsti iš anksto nekonstatavus nei vieno iš eismo dalyvių kaltės ar nekaltumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 591 straipsnio 1 dalies 6 punktu,-
nutaria:
A. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2016-11-25 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-78650785-16 (ROIK 16063507806) ir administracinio nusižengimo teiseną A. B. atžvilgiu nutraukti ANK 591 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
Panaikinti 2016-11-25 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10NT-78649810-16 (ROIK 16062715681) ir administracinio nusižengimo teiseną I. B. atžvilgiu nutraukti ANK 591 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.