Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės Tarybai dėl sprendimo, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kupiškio rajono savivaldybės mero 2019 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr.MP-29 „Dėl komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija Kupiškio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vadovės-Savivaldybės kontrolierės V. M. tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau- ir Komisija) iš 4 asmenų. Komisija 2019—05-30 surašė Išvadą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo Kupiškio rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovės- Savivaldybės kontrolierės V. M. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo Nr.51-1320 (toliau- ir Išvada), kurioje konstatavo, jog klaidinga 2018-12-07 PVM sąskaita-faktūra ARC-0002530, kurią V. M. pateikė Savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos skyriui, pažeidžia Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau- ir PVM įstatymas) 79 straipsnio 1 dalį, V. M. negeba taikyti įstatymų savo darbe, šiuo konkrečiu atveju- PVM įstatymo; pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį ir 14 straipsnio 2 dalį, Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011-07-04 įsakymu Nr.V-118, 54 punktą, Kupiškio rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos nuostatų, patvirtintų Tarybos 2018-05-24 sprendimu Nr.TS-144, 6 punktą ir 15.13, 22.2 papunkčius, Kupiškio rajono savivaldybės kontrolieriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame Tarybos 2009-10-29 sprendimu Nr.TS-267, (toliau- ir Pareigybės aprašymas) nustatytas funkcijas, Savivaldybių kontrolierių profesinės etikos kodekso 5.2 papunktį (nepiktnaudžiauti pareigomis).

Atsižvelgdama į Išvadą, Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2019 m. birželio 20 d. sprendimu Nr.TS-175 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau- ir Sprendimas) pripažino, kad Kupiškio rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovė- Savivaldybės kontrolierė V. M. padarė tarnybinį nusižengimą ir paskyrė V. M. tarnybinę nuobaudą- papeikimą. Šis Sprendimas ir ginčijamas nagrinėjamojoje byloje.

Byloje nėra ginčijama aplinkybė ir byloje surinkti įrodymai tą patvirtina, kad pareiškėja V. M. yra valstybės tarnautoja.

Pareiškėja skundą pirmiausia grindžia argumentais, susijusiais su pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, todėl svarbu įvertinti, ar atliekant pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą bei skiriant jai tarnybinę nuobaudą, laikytasi pagrindinių tokią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę, tarnybinių nuobaudų jiems skyrimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1370, redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01) (toliau- ir Valstybės tarnybos įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr.977 patvirtintas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas (redakcija, galiojanti nuo 2019-01-01) (toliau- ir Aprašas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti ir tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinis nusižengimas. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr.: pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010; 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017 ir kt).

Valstybės tarnybos įstatymas nustato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn (32 straipsnio 1 dalis), už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (33 straipsnio 1 dalis). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Atsakovo pateiktoje Tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nėra duomenų, pagal kokią oficialią informaciją ir kada gautą buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjos V. M. atžvilgiu. Teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad ši informacija Savivaldybės merui buvo pateikta Savivaldybės administracijos 2019-03-28 raštu, 2019-03-28 Tarnyboje atlikus atsargų, įsigytų pagal 2018-12-07 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.ARC-0002530 (kėdės 0711 MJH, 2 vnt., 1 vnt. kaina-498,52 euro, iš viso 997,04 euro) patikrinimą bei nustačius, jog pagal minėtą sąskaitą-faktūrą nurodytos kėdės yra apskaitytos, tačiau nerastos. Aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra gautas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimas atlikti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos tyrimą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per šio punkto antrojoje pastraipoje nustatytą terminą, t.y. 5 darbo dienas. Ant minėto Savivaldybės administracijos 2019-03-28 rašto, pasirašyto inventorizaciją atlikusios komisijos narių, nėra Savivaldybės mero rezoliucijos pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis raštas ir buvo Aprašo 3 punkte nurodyta oficiali informacija. Tačiau net ir vertinant, jog būtent šis raštas galėjo būti oficiali informacija, kurios pagrindu pradėtas tarnybinis nusižengimo tyrimas V. M. atžvilgiu, spręstina, jog tokiu atveju buvo pažeista tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, o būtent Aprašo 3 punkte nustatytas 5 darbo dienų terminas, nes Komisija Savivaldybės potvarkiu buvo sudaryta tik 2019-04-25.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą nuoseklų aiškinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis ir yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame pasisakoma dėl valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo fakto, visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnybinio nusižengimo kvalifikavimo pagal pažeistų teisės aktų normas, jame apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos bei kaltinimo apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-520-2635/2012).

Atsižvelgus į valstybės tarnautojų atsakomybę reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas ir suformuotą teisminę praktiką, daroma išvada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių. Tarnybinio nusižengimo tyrimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu (2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-565/2013; 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-384/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs taisyklę, pagal kurią, įstaigos vadovui sudarant komisiją galimam valstybės tarnautojo nusižengimui tirti, turi būti garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas (2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146 – 80/2011).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas Savivaldybės mero iniciatyva. Savivaldybės mero 2019 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr.MP-29 „Dėl komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta Komisija iš 4 asmenų. Komisiją sudarė: S. D.- Savivaldybės tarybos narys, L. K.- Savivaldybės tarybos narė, N. K.- Savivaldybės tarybos narė, A. V.- Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas.

Aprašo 5 punkte nustatyta, Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, tarnybiniam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo administravimą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Valstybės tarnautojo, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, prašymu komisijos nariu skiriamas įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovas. Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima sudaryti komisiją, į komisijos sudėtį gali būti įtraukiami įstaigos, kuriai yra pavaldi ar atskaitinga įstaiga, kurioje valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, eina pareigas, valstybės tarnautojai (suderinus su šios įstaigos vadovu), o jeigu įstaiga, kurioje valstybės tarnautojas, galimai padaręs tarnybinį nusižengimą, eina pareigas, yra pavaldi ar atskaitinga Seimui, Vyriausybei ar savivaldybės tarybai, – atitinkamai Seimo kanceliarijos, Vyriausybės kanceliarijos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai (suderinus su šių įstaigų vadovais). Jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas valstybės tarnautojui, kurį į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ar savivaldybės meras sudaro ne mažiau kaip 3 asmenų komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti ir 1 iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku. Šioje komisijoje gali būti skirtingų įstaigų valstybės tarnautojų.

Aukščiau nurodytų teisės normų pagrindu darytina išvada, kad valstybės tarnautojo, kurį pareigas priima savivaldybės taryba, tarnybiniam nusižengimui tirti privalu sudaryti komisiją ne mažiau kaip iš 3 asmenų ir šios komisijos nariais gali būti skiriami tik valstybės tarnautojai.

Pareigybės aprašymo 1 punkte nurodyta, kad Kupiškio rajono savivaldybės kontrolierius yra įstaigos- Kupiškio rajono kontrolės ir audito tarnybos- vadovas valstybės tarnautojas, į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Savivaldybės tarybos sprendimu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Todėl sudarant Komisiją pareiškėjos V. M. galimai padarytam nusižengimui tirti, buvo privalu laikytis Aprašo 5 punkte įtvirtintų reikalavimų.

Pareiškėja, ginčydama Sprendimą, nurodo, jog Komisijos sudėtyje buvo L. K. ir N. K., kurios nėra valstybės tarnautojos. Pagal viešai skelbiamus duomenis L. K. yra (duomenys neskelbtini)technologijų ir verslo mokyklos direktorė, o N. K.- UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė, t.y. nėra valstybės tarnautojos. Teismas konstatuoja, kad Savivaldybės meras D. B., 2019-04-25 potvarkiu Nr. MP-29 sudarydamas Komisiją ir į Komisijos sudėtį įtraukdamas L. K. bei N. K., pažeidė Aprašo 5 punkto reikalavimus. Šis pažeidimas nelaikytinas formaliu ar mažareikšmiu, nes tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjos tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta Komisija buvo neteisėtos sudėties.

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, remiantis išvardintomis teisės normomis ir atsižvelgus į teisminėje praktikoje suformuotą jų aiškinimą, daroma išvada, kad dėl nustatytų procedūrinių pažeidimų, sudarant Komisiją, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neteisėtas. Sudarius neteisėtos sudėties komisiją, negali būti laikoma teisėta Komisijos parengta Išvada, kurios pagrindu priimtas Sprendimas. Teismas, nustatęs, kad atliekant V. M. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo pažeistos teisės aktų nustatytos pagrindinės procedūros ir taisyklės, nespręs dėl neteisėtos Komisijos parengtos tyrimo išvadoje suformuluotų teiginių apie pareiškėjos įvykdyto tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, bei jo kvalifikavimą.

Dėl šios priežasties Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2019-06-20 sprendimas Nr.TS-175 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas nėra pagrįstas, todėl naikinamas kaip neteisėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėja V. M. prašė atlyginti jos turėtas atstovavimo išlaidas. Nurodytoms 200,00 Eur dydžio išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė ją atstovavusio advokato A. K. išrašytą 2019 m. lapkričio 20 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 939379.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai turėtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Patenkinus skundą, t. y. sprendimą priėmus pareiškėjos naudai, V. M. turi teisę gauti iš kitos šalies savo atstovavimo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 ir 8.2 ; 8.19 punktais, atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis apie vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžius bei įvertinus pareiškėjos sumokėto atlyginimo už advokato suteiktas paslaugas sumą, daroma išvada, kad pareiškėjos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti aukščiau nurodytų rekomendacijų neviršija. Dėl nurodytų motyvų V. M. prašymas priteisti turėtas atstovavimo išlaidas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos V. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2019-06-20 sprendimą Nr.TS-175 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Priteisti V. M. iš Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 euro centų) turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.