Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-04-22 · Civilinė byla Nr. 2A-319-345/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-22
Bylos Nr.
2A-319-345/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
Atsakovas
G. T., T. C., Vilniaus apygardos teismo
Ieškovas
T. C., A. C.
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-319-345/2010Procesinio sprendimo kategorija:
121.15.;121.18.;121.21.;(S).;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Dalios Višinskienėssekretoriaujant Jonei Markovičiūtei,dalyvaujant atsakovo G. T. atsatovui advokatui A. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. T. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. C. ir A. C. ieškinį atsakovui G. T., dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

Šalies argumentai

ieškovės T. C. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo T. C. 870 Lt turtinę ir 40 000 Lt neturtinę žalą, o A. C. 50 000 Lt neturtinę žalą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2001-05-17 nuosprendžiu buvo pripažintas katu dėl T. C. sūnaus ir A. C. tėvo G. C. tyčinio nužudymo. Iš atsakovo nuosprendžiu buvo priteistos 445 Lt laidojimo išlaidos. 2001-07-01 įsigaliojus naujam civiliniam kodeksui ieškovė T. C. gavo Vilniaus apygardos teismo 2001-12-19 pranešimą, kad ji turi teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Po G. C. mirties 2002-05-14, Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu ieškovė T. C. buvo paskirta nepilnametės anūkės A. C. globėja. Po G. C. mirties ieškovė T. C. turėjo papildomų išlaidų dėl paminklo pastatymo mirusiąjam. Šių išlaidų nebuvo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nes, paminklą ji pastatė 2004 m. , kuris kainavo 870 Lt. Nurodė, jog abi ieškovės taip pat patyrė ir didelę neturtinę žalą. Netekusi sūnaus ieškovė T. C. patyrė dvasinius išgyvenimus, netekties skausmą, A. C. netekusi tėvo, neteko maitintojo, tapo visiška našlaite, nes mergaitės motina visiškai ja nesirūpina. Mergaitę atskyrus nuo motinos, jos gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, kuris ją išlaikė. Netekusi tėvo, ji patyrė didelę netektį ir skausmą, dvasines kančias. Šiuo metu A. C. valstybė moka 500 Lt pašalpą, tačiau turėdama tėvą ji galėtų tikėtis didesnio išlaikymo. Ieškovėms padarytą neturtinę žalą įvertina 90 000 Lt. Ieškovė T. C. nurodė, kad po sūnaus mirties išlaikyti anūkę jai padėjo jos sutuoktinis ir sūnus A. C., tačiau 2008 jie abu mirė. A. C. serga tuberkulioze, 2006 m. dėl to buvo gydoma ligoninėje. Kadangi ieškovių sunki turtinė padėtis, ieškovės reiškia ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes jį praleido dėl svarbių priežasčių. Po sūnaus Genriko mirties labai išgyveno dėl jo netekties, augino jo nepilnametę dukterį, nuo 2003 metų prižiūrėjo savo neįgalią motiną J. K.. Nuo 2002 metų ieškovės namuose gyvena neįgali giminaitė L. T., kuri 2009-01-23 teismo sprendimu pripažinta neveiksnia. Be to, 1989 m. plaučių tuberkulioze susirgo jos sūnus A. C.. Liga progresavo ir 2008 m. sūnus mirė. Nuo jo, ta pačia liga užsikrėtė ir ieškovės sutuoktinis, kuris 2008 m. taip pat mirė. A. C. 2006 taip pat susirgo plaučių tuberkulioze, dėl kurios buvo gydoma. Nuo 1991m. iki 2007 m. ieškovė dirbo Trakų pašte naktimis ir dienomis. Ji pati nuo 2001 m. serga įvairiomis ligomis. Dėl nurodytų priežasčių ji neturėjo galimybės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ir prašo šias priežastis laikyti svarbiomis.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka atlyginti ieškovei T. C. paminko pastatymo išlaidas. Ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė atmesti. Atsakovo nuomone, neturtinės žalos suma nurodyta pernelyg didelė, neatitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Ieškovė nori praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovas neturi jokio turto, kurį pardavęs galėtų atlyginti neturtinę žalą, jo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 500 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį prašė atmesti visiškai, nes ieškovė T. C. nepateikė įrodymų, kad paminklą žuvusiąjam pastatė ji, be to praleido ieškinio senaties terminą tokiems reikalavimams reikšti. Taip pat nurodė, kad žuvusysis G. C. gyveno amoraliai, girtavo, mušė savo motiną reikalaudamas pinigų, žuvo išgertuvių metu dėl agresyvaus savo elgesio. Todėl ieškovės neturėjo turėti neturtinės žalos dėl jo mirties.

Žemesnės instancijos teismas

Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš G. T. A. C. 30 000 Lt neturtinės žalos, bei 1 035 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Konstatavo, kad žala dėl nusikalstamų atsakovo veiksmų ieškovėms buvo padaryta 2000-12-12, išlaidas paminklo pastatymui ieškovė patyrė 2004-02-27 (b.l.26), o apie galimybę mirusiojo nepilnamečiam vaikui gauti neturtinės žalos atlyginimą, ieškovė T. C. buvo informuota 2001-12-19 Vilniaus apygardos teismo raštu Nr. 1-B-13. Tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2008-12-18, t.y., praleidusi ieškinio senaties terminą. Senaties termino praleidimo priežasčių teismas nelaikė svarbiomis, bei pažymėjo, kad iš viso tokios priežastys nelaikytinos termino praleidimo priežastimis, nes ieškovės T. C. nurodytos aplinkybės rodo nelengvą ieškovės gyvenimą kaip visumą, o ne priežastis objektyviai trukdžiusias jai laiku realizuoti savo teises. Trejų metų senaties terminas yra pakankamai ilgas, kad asmuo siekdamas apginti savo teises, galėtų tai padaryti net ir esant nepalankioms sąlygoms. Todėl nesant pateisinamų ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, atstatyti ieškinio senaties termino ieškovės T. C. reikalavimams nėra pagrindo. Tuo tarpu ieškovė A. C., dėl savo amžiaus neturėdama civilio procesinio veiksnumo, objektyviai negalėjo ginti tavo teisių teisme (CPK 28 str.). Globėjos pasyvumas sprendžiant klausimą dėl žalos jai atlyginimo, negali atimti globotinei teisės į žalos atlyginimą, todėl A. C. reikalavimams ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Vertinant A. C. reikalavimo pagrįstumą, nekyla abejonių dėl jos patirtos neturtinės žalos. Gyvendama atskirai nuo motinos, tik su tėvu, neabejotinai buvo prie jo prisirišusi, nežiūrint tėvo asmenybės ar jo poelgių vertinimo iš trečiųjų asmenų pusės. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį teismas atsižvelgė į jos pasekmes, jog buvo nužudytas ieškovei artimas žmogus, su kuriuo ją siejo artimi ryšiai. Mirus tėvui ir būdama atskirta nuo motinos, ieškovė faktiškai tapo našlaite, neteko turtinės ir dvasinės artimo žmogaus paramos. Taip pat teismas atsižvelgė į tyčinę atsakovo kaltės formą, į teismo nuosprendžiu konstatuotą paties žuvusiojo agresyvų elgesį G. T. atžvilgiu bei abiejų bendrą girtavimą, į atsakovo turinę padėtį – atsakovo darbo pajamos sudaro apie 500 Lt per mėnesį ( b.l.34), nekilnojamojo turto ar transporto priemonių atsakovas neturi (b.l.36,37). Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, tai, kad tėvo žuvimo momentu ieškovė buvo tik devynerių metų amžiaus, kas objektyviai jai trukdė suvokti netekties mastą ir pasekmes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismo nuomone ieškovės prašomas priteisti neturtinės – 50 000 Lt žalos dydis yra per didelis todėl mažintinas iki 30 000 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo 30 000 Lt neturtinė žala panaikinti, ir ieškinį šioje dalyje, atmesti. Nurodo, jog teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, todėl nebuvo pagrindo atstatyti praleistą terminą ir ieškovės A. C. atžvilgiu. Kadangi globėja savalaikei negynė nepilnametės interesų, A. C. turėtų kreiptis į teismą dėl globėjos jai padarytos žalos atlyginimo. Teismui pateiktas patikslintas ieškinys, kuriame ieškove jau nurodyta ir A. C., tačiau ieškinys jos nepasirašytas. Teismo sprendime nurodytas LR CPK 28 str., nesuteikia teisės teismui atnaujinti senaties termino. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį vadovavosi subjektyvia nuomone. Ieškovė nėra našlaitė, ji turi motiną ir iš jos jai buvo priteistas išlaikymas. Aplinkybė, jog ieškovė buvo atskirta nuo motinos, nepatiria motinos šilumos ir meilės, motina ja visiškai nesirūpina sudaro pagrindą ne iš atsakovo, o iš ieškovės motinos jai priteisti neturtinę žalą. Be to teismas pripažino, jog ieškovė tėvo žūties dieną būdama tik devynerių metų negalėjo suvokti netekties masto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas G. T. Vilniaus apygardos teismo 2001-05-17 nuosprendžiu buvo pripažintas katu dėl T. C. sūnaus ir A. C. tėvo G. C. tyčinio nužudymo. Iš atsakovo nuosprendžiu buvo priteistos 445 Lt laidojimo išlaidos. Vilniaus apygardos teismo 2001-12-19 pranešimu, ieškovei T. C. išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. 2008-12-18 ieškovė T. C. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo T. C. 870 Lt turtinę ir 40 000 Lt neturtinę žalą, o nužudytojo dukrai A. C. 50 000 Lt neturtinę žalą.

Pirmos instancijos teismas tenkindamas ieškinį iš dalies, konstatavo, kad ieškovė praleido 3 metų ieškinio senaties terminą, ir, kad nėra pagrindo šio termino atnaujinti ieškovės T. C. reikalavimų dalyje.

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Atsakovas kaltu dėl T. C. sūnaus ir A. C. tėvo G. C. tyčinio nužudymo pripažintas Vilniaus apygardos teismo 2001-05-17 nuosprendžiu. Taigi, teisė į ieškinį atsirado nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Galiojęs 1964 m. CK numatė 3 metų ieškinio senaties terminą. Tačiau nenumatė fizinio asmens mirties atveju teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Nuo 2001-07-01 įsigaliojęs LR CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl žalos atlyginimo. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio pirmąją dalį, LR CK taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis, o 47 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad LR CK šeštosios knygos XXII skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl deliktinės atsakomybės taikomos, kai žala asmeniui, turtui padaroma ir atsiranda įsigaliojus LR CK. Jeigu žala asmeniui, turtui buvo padaryta iki LR CK įsigaliojimo, tačiau žala atsiranda ir nukentėjęs asmuo kreipiasi dėl žalos atlyginimo įsigaliojus LR CK, žala atlyginama pagal LR CK normas, išskyrus atvejus, kai iki LR CK įsigaliojimo padaryti veiksmai, dėl kurių atsiranda žala įsigaliojus LR CK, pagal jų padarymo metu galiojusius įstatymus nebuvo pagrindas atsakomybei atsirasti.

Taigi, sprendžiant klausimą dėl to, kokios teisės normos taikytinos ginčo materialiniams teisiniams santykiams, būtina nustatyti, kada buvo padaryta ir atsirado žala bei ieškovė kreipėsi į teismą dėl šios žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju žala padaryta 2000-12-07, atsakovas kaltu pripažintas Vilniaus apygardos teismo 2001-05-17 nuosprendžiu. Taigi šiuo atveju tiek žala, tiek atsakovas pripažintas kaltu dėl nusikaltimo dar iki LR CK įsigaliojimo. Galiojęs 1964 m. CK nenumatė teisės į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens mirties atveju. Taigi ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas iš esmės, nes įstatymas negalioja atgal. Kadangi ieškovės ir jos globotinės teisės gali būti ginamos tik įstatymų nustatytose ribose, šiuo atveju pirmos instancijos teismas turėjo ieškinį atmesti. Nustačius, jog buvo pažeistos materialinės teisės normos, pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas. Pažymėtina, jog šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas siųsdamas pranešimą ieškovėms dėl teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą neatsižvelgė į aplinkybes, jog žala padaryta ir asmuo teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dar iki LR CK įsigaliojimo ir pranešimas įstatymo nuostatų negali pakeisti.

Nagrinėjamu atveju ieškovėms suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir apmokėta 50 proc. šių išlaidų dalis. Todėl, iš ieškovės T. C. į valstybės biudžetą priteistina 50 proc. mokėtino žyminio mokesčio dalies - 517,50 Lt, bei 50 proc. pašto išlaidų pirmos instancijos teisme - 6,07 Lt. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 800 Lt bylinėjimosi išlaidų, tačiau neprašo jų priteisti. Atitinkamai šių išlaidų dalis nepriteistina (LR CPK 93 str., 96 str., 99 str.). Taip pat iš ieškovės valstybei priteistina 50 proc., pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme – 5,55 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 2 p., kolegija,

n utarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo G. T. A. C. priteista 30 000 Lt neturtinės žalos, ir valstybei 1035 Lt bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės T. C. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 529,12 bylinėjimosi išlaidų pirmos bei apeliacinės instancijos teismuose.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisTeisėjos Danutė KutrienėDalia Višinskienė