- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-11
- Bylos Nr.
- 1S-655-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11782-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- E. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. (toliau – E. K.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 81/04-600 netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (su intensyvia priežiūra), buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. K. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuteistas galutine subendrinta 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. kovo 11 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 11 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimu Nr. 81/04-600, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 4 dalimi, nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam E. K..
3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistasis pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, spręsdamas, kad šiuo metu dar nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, E. K. skundą atmetė.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis E. K. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, 2020 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-600 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistojo teigimu, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų jis pripažįsta, gailisi, yra pasiryžęs ateityje nebenusikalsti. Tai rodo ne tik jo pakitusios vidinės nuostatos, bet ir nepriekaištingas elgesys pataisos įstaigoje, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas, visuomenei naudinga veikla, itin artimi santykiai su savo šeima bei savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos visiškas atlyginimas. Nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įstaigoje nustatytą tvarką buvo pažeidęs tik vieną kartą, jo nusikalstamo elgesio rizika atitinka vos 19 balų. Be to, nuteistasis yra dirbantis, augina du mažamečius vaikus, praeityje teistas nebuvo, dalyvavo įvairių organizacijų veikloje.
4.2. Nesutinkama, jog E. K. atlikta bausmės dalis nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Tai, pasak E. K., prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio esmei. Įstatymas nenumato „didelės“ bausmės dalies, tai yra vertinamoji kategorija, kurią teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. K. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Šioje vietoje svarbu paminėti, kad Komisijos nutarimas, kuriuo buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam E. K., buvo priimtas 2020 m. liepos 27 d. Nors spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcija, t. y. galiojusia iki 2020 m. liepos 1 d., tačiau teismo motyvai, kuriais nuteistojo E. K. skundas dėl Komisijos nutarimo buvo atmestas, yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį vien tik dėl netinkamos BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijos, pagrindo nėra.
7. Bylos duomenimis, E. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, todėl teigti, jog jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Laisvėje E. K. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo statybininko-apdailininko, ožinių ir tiltinių kranų mašinisto profesinę kvalifikaciją. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.
8. E. K. nusikalto ne pirmą kartą. Praeityje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą Lietuvos Respublikoje, o Vokietijos Federacinėje Respublikoje teistas už vagystę. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už kelių nusikalstamų veikų, susijusių su smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu, padarymą. Nors savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų nuteistasis šiuo metu pripažįsta, tačiau, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, yra linkęs ją minimalizuoti, teigdamas, jog nusikaltimai buvo įvykdyti siekiant apsaugoti save, kadangi jį norėjo apiplėšti jam nepažįstama kompanija. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis net ir šiuo metu kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio bei juo sukeltų pasekmių, jo mąstymas vis dar išlieka nepakitęs tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje. Juo labiau, kad ir pataisos įstaigoje asmens elgesys nebuvo pavyzdingas. 2018 m. rugsėjo 13 d. nuteistasis buvo baustas už režimo taisyklių pažeidimą. Nors jam paskirta nuobauda šiuo metu negalioja, po to laiko nuteistasis buvo paskatintas 2 kartus (iš viso – 5 paskatinimai), tačiau įvertinus E. K. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką (bausmę atlieka nuo 2017 m. kovo 11 d.), akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima dar pakankamai neilgą laiko tarpą. Be to, šioje E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar išlieka vienas reikšmingas nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys – E. K. gyvenimo stilius ir draugai, kuris vis dar gali ir turi būti koreguojamas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu.
9. Svarbu tai, kad nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę šiuo metu, buvo įvykdyti jam bendrininkaujant su kitu, artimu nuteistajam, asmeniu – broliu, todėl vien tai, kad būdamas pataisos įstaigoje nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, jo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos nemenkina. Juo labiau, kad nusikaltimai buvo įvykdyti E. K. apsvaigus tiek nuo narkotinių medžiagų, tiek ir nuo alkoholio, tačiau priklausomybę jiems nuteistasis neigia, jokių pataisos programų, susijusių su narkotinių ir/ar psichotropinių medžiagų bei alkoholio daromos žalos suvokimu, pataisos įstaigoje nuteistasis nelankė. Be to, būdamas laisvėje nuteistasis buvo linkęs bendrauti su netinkama kompanija. Jokių duomenų apie pakitusį nuteistojo mąstymą šiuo klausimu, jo atsargumą renkantis draugus, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, todėl pagrįstai spręsti, jog šis nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintis paskatinti veiksnys šioje bausmės vykdymo stadijoje jau yra nebeaktualus, pagrindo nėra.
10. Netenkinant nuteistojo skundo pažymėtina ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nedirbo. Net ir netaikius jo atžvilgiu lygtinio paleidimo pirmąjį kartą ir rekomendavus jam įsidarbinti, E. K. šios rekomendacijos nevykdė, pataisos įstaigoje neatliko ir jokių jam rekomenduojamų nemokamų darbų, todėl konstatuoti pakankamą nuteistojo motyvaciją darbui, šiuo atveju pagrindo taip pat nėra. Tuo tarpu E. K. darbinė motyvacija yra itin reikšminga, kadangi asmuo turi du nepilnamečius vaikus, prie kurių išlaikymo, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, jis galėtų prisidėti, tačiau to nedaro ir pataisos įstaigoje nedirba. Nors išėjęs į laisvę E. K. ketina įsidarbinti savo sugyventinės įmonėje, tačiau vien tik ši aplinkybė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų duomenų visumą bei esminių nuteistojo elgesio pokyčių nebuvimą, pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesudaro.
11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią E. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. K. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.