Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Civilinė byla Nr. e2A-269-619/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2018-04-19Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-04-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
e2A-269-619/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03815-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
S. U., G. L.
Ieškovas
A. M.
Kategorijos
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-269-619/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03815-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.; 2.6.1.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams G. L. ir S. U. dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo bei baudos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė solidariai iš atsakovų priteisti 2 896,20 EUR sumokėto avanso, 1 448,10 EUR baudą, 144,81 EUR patirtų išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2009-2010 metais pradėjo bendrauti su atsakovu S. U. dėl žemės sklypo, kurio nuosavybės teisės turėjo būti atkurtos atsakovei G. L., įsigijimo. Ieškovui objekto vieta buvo esminė sutarties sąlyga, kadangi atkuriamas sklypas turėjo būti greta jam nuosavybės teise priklausančių sklypų. Atsakovas S. U. prisistatė ir veikė kaip atsakovės G. L. atstovas ir tarpininkas. Atsakovas, vykdydamas susitarimą, perdavė ieškovui 2010 m. kovo 3 d. preliminarią sutartį dėl turto-pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pagal kurią atsakovė siūlė ieškovui pirkti žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini) mieste, kuris bus perkeltas į kitą Lietuvos vietą, t.y. Telšių apskrities, Plungės rajono Rietavo seniūniją, už 2 896,20 EUR. Terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti – 2013 m. gruodžio 31 d. Ieškovui perduotas 2010 m. kovo 3 d. notarinis įgaliojimas, pagal kurį atsakovė įgaliojo ieškovo sūnų N. M., atstovauti atsakovei.Ieškovas 2010 m. kovo 8 d. į atsakovo banko sąskaitą pervedė 2 896,20 EUR, ėmė rūpintis nekilnojamojo turto atkūrimo klausimais. 2013 m. gegužės 20 d. atsakovė panaikino 2010 m. kovo 3 d. N. M. išduotą įgaliojimą. Atsakovė 2013 m. gegužės 20 d. savo įgaliotiniu paskyrė K. J.. Panaikinus įgaliojimą, išduotą ieškovo sūnui dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovas neteko galimybės sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovė pažeidė preliminariąją sutartį ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. K. J. atsisakė vykdyti preliminariąją sutartį ir pasiūlė įsigyti žemės sklypą už ženkliai didesnę kainą. Atsakovai už savo veiksmus turi atsakyti solidariai, kadangi abu atsakovai savo veiksmais, galimai veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu, vengė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl jų kaltės sutartis nebuvo sudaryta.Atsakovė G. L. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad ketino susigrąžinti žemę, jai parekomenduotas S. L. (S. L.), kuris užsiiminėjo nuosavybės teisių atkūrimo klausimu. 2010 m. kovo 3 d. atsakovė, S. L. nurodymu, nuvyko pas notarę ir įgaliojo kelis asmenis tvarkyti jai atkuriamų žemės sklypų dokumentus, tame tarpe įgaliojo ir N. M.. S. L. pateikė preliminarią žemės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią žemė sklypas turėjo būti parduotas ieškovui už 10 000,00 Lt. Vėliau atsakovė jokios informacijos apie atliktus darbus, žemės pardavimą negavo, negavo ir pažadėtų 10 000,00 Lt už žemės pardavimą. Sužinojusi, jog S. L. apgavo kaimyną, panaikino visus jo nurodymu išduotus įgaliojimus, tame tarpe ir įgaliojimą išduotą N. M.. Ieškovė nepažįsta ieškinyje minimo S. U., kuriam buvo pervesti pinigai. Preliminari sutartis neįvykdyta ne dėl atsakovės kaltės, o dėl ieškovo kaltės, t.y. jam neįvykdžius esminės sutarties sąlygos, nesumokėjus pinigų. Atsakovė ieškovui neteikė jokių paslaugų nei viena, nei jungtinės veiklos pagrindu, žalos ieškovui nepadarė. Nagrinėjamu atveju negali būti taikoma solidari atsakomybė. Atsakovas S. U. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su atsakove G. L. susipažino Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, kur ji pasiūlė pirkti neatkurtos žemės, buvusios Gariūnų k. dokumentus, toliau išvadą persikėlimui į rajoną. Buvo sutarta dėl kainos, perkėlimo ir atsiskaitymo sąlygų. Atsakovas susisiekė su ieškovu ir pasiūlė jam pirkti žemės sklypą. Ieškovas su atsakovės sąlygomis sutiko, pažadėjo atsiskaityti kai bus išvada ir paruoštas įgaliojimas bei testamentas. Su atsakove sutarta, kad su ja bus atsiskaityta iki einant pas notarą pasirašyti paruošto įgaliojimo. Pas notarą atsakovė ieškinyje minimą sumą gavo asmeniškai, su ja kartu buvo dar vienas žmogus. Atsakovė neprieštaravo dėl sutarties sąlygų, todėl jai vienai turi būti keliami reikalavimai. Dėl ieškinyje minimų 144,81 EUR, tai jie buvo pervesti kelionei į Vilnių ir atsiskaitymui pas notarę.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui A. M. iš atsakovo S. U. 2896,20 EUR, 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą (2896,20 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64,98 EUR (šešiasdešimt keturi EUR 98 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo A. M. atsakovės G. L. naudai 500,00 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo A. M. K. J. naudai 150,00 EUR bylinėjimosi išlaidų.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylą šalių pateiktais įrodymais nustatė, kad 2010 m. kovo 3 d. tarp ieškovo ir atsakovės G. L. pasirašyta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. 2010 m. sausio 21 d. ieškovas atsakovui S. U. sumokėjo 144,81 EUR, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: avansas už išvadas. 2010 m. kovo 3 d. atsakovė G. L. pasirašė testamentą, kuriuo mirties atveju žemės sklypą, paveldėtą po brolio I. V. mirties, palieka ieškovui. Ieškovas 2010 m. kovo 8 d. į atsakovo S. U. banko sąskaitą pervedė 2 896,20 EUR pagal preliminariojoje sutartyje nustatytą avanso sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansas už žemę“, kuri, ieškovo teigimu, turėjo būti pervesta G. L.. 2013 m. gegužės 20 d. atsakovė notarų biure pateikė pareiškimą dėl įgaliojimų, suteiktų pagal 2010 m. kovo 3 d. N. M. išduotą įgaliojimą, panaikinimo.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimus dėl prievolės solidarumo, o 2010 m. kovo 3 d. preliminariosios sutarties dėl turto pirkimo-pardavimo, pasirašytos tarp ieškovo ir atsakovės G. L. sąlygos aptaria tik atsakovės G. L. įsipareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nesant nei šalių susitarimo, nei įstatymo, atsakovai nelaikyti solidariais skolininkais, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra duomenų, kad ieškovas, kaip nurodyta Sutarties 3 punkte, būtų prieš pasirašant Sutartį sumokėjęs atsakovei G. L. 10 000,00 Lt, o jo pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, jog pinigai buvo sumokėti atsakovui S. U.. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo S. U. argumentai, jog savo asmenines lėšas – 10 000,00 Lt jis sumokėjo atsakovei G. L. sutarties pasirašymo metu mažai tikėtini, kadangi rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas S. U. perdavė 10 000,00 Lt atsakovei G. L. nepateikta, o kiti argumentai, vertinant protingo žmogaus požiūriu, laikytini prieštaraujančiais bendram žmogiškam supratimui. Teismas nesivadovavo liudytojo S. L. paaiškinimais, jog jis matė pinigų perdavimo faktą, kaip lemiančiais kitų įrodymų kontekste. Teismas sprendė, jog nei iš ieškovo, nei iš atsakovo S. U. atsakovė G. L. 10 000,00 Lt negavo.Atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo S. U. nėra piniginių lėšų įgijimą legalizuojančio teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad taikytinas nepagrįsto praturtėjimo institutas ir iš atsakovo S. U. ieškovo naudai priteistina be teisinio pagrindo gauta 2 896,20 EUR suma (CK 6.237–6.242 straipsniai).Pirmosios instancijos teismas laikė neįrodytu, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl G. L. kaltės. Atsakovė pinigų (avanso) pagal Sutartį negavo ir būtent dėl ieškovo nerūpestingumo pinigai buvo pervesti be teisinio pagrindo į įsipareigojimų neturinčio asmens sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovė neatsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, ginčo žemės sklypas nėra parduotas, ir tik kilus abejonių dėl įgaliotinių sąžiningumo, įgaliojimų apimties, įgaliojimai buvo panaikinti, tačiau tai neturėjo įtakos Sutarties vykdymui. Atsižvelgdamas į tai, reikalavimą priteisti iš atsakovės G. L. 1448,10 EUR baudą atmetė.Įvertinęs, jog atsakovas įvykdė šalių žodinį susitarimą dėl išvados pateikimo, konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo priteisti už paslaugą sumokėtą 144,81 EUR sumą (CK 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. U. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atsakovo S. U. atžvilgiu atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dalyje dėl 2896,20 EUR avanso grąžinimo, jo vertinimu, teismas neteisingai įvertino visas pateiktas aplinkybes, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nepasisakė dėl atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, pažeidė apelianto teises bei teisėtus interesus. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą ir nepagristą išvadą, jog prieš pasirašant sutartį G. L. pinigai nebuvo sumokėti. Pažymi, kad 2010 m. kovo 3 d. preliminarios sutarties 3 punkte nurodyta, kad atsakovė G. L. gavo 10 000,00 Lt sumą. Pozicijos, kad atsakovė negavo pinigų pagal sandorį, atsakovė niekada nebuvo išreiškusi, tokią poziciją ji išreiškė tik tada, kai gavo ieškinį iš teismo. Preliminarioje sutartyje yra aiškiai išreikšta G. L. valia, kadangi pinigų gavimo faktas buvo aiškiai išdėstytas ir Sutartyje yra atsakovės parašas. Buvo sutarta sudaryti preliminarią sutartį, sudaryti testamentą ir surašyti įgaliojimą tik gavus sutartą sumą. Todėl akivaizdu, kad G. L. negavusi pinigų nebūtų pasirašiusi preliminarios sutarties, testamento bei įgaliojimo. Apelianto teiginius įrodo aplinkybė, jog iš atsakovės nebuvo nei vieno pranešimo ieškovui sumokėti 10 000,00 Lt sumą. Atsakant į tai, kodėl turimais duomenimis nei į atsakovės, nei į jos dukros sąskaitas nebuvo pervestos ar įneštos grynaisiais pinigais lėšos apeliantas pažymi, jog pinigai atsakovei buvo perduoti notaro biuro hole. Atsakovė perskaitė vietoje surašytą preliminariąją sutartį, ją pasirašė. Pasirašė testamentą ir įgaliojimą. Pinigus atsakovei apeliantas išmokėjo grynais, su ieškovu susitarta, kad šią jis vėliau perves į apelianto banko sąskaitą kaip grąžinimą. Todėl praėjus vos kelioms dienoms po Sutarties pasirašymo, buvo atliktas pavedimas. Esant nurodytoms aplinkybėms netikslinga yra teigti, kad tai yra nepagrįstas praturtėjimas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. M. prašė apelianto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimo išnagrinėti (išspręsti) apeliacinės instancijos teismo nuožiūra bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovo nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl ko neteisingai bei klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o būtent pinigų G. L. neperdavimo Preliminarios sutarties pasirašymo dieną faktą, todėl nepagrįstai sprendė klausimą dėl atsakovų atsakomybės solidarumo, t.y. nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus atsakovės G. L. atžvilgiu.Šiuo atveju teismas akivaizdžiai nevertino įrodymu viseto, priimdamas sprendimą atliko selektyvų įrodymų vertinimą, kuriam įtaigą padarė G. L. senyvas amžius bei jos ir dukros įtaigus pasakojimas, tačiau teismas iš esmės nenagrinėjo bendro įrodymų konteksto, neatsižvelgė, jog Preliminarioje sutartyje yra nurodytas pinigų perdavimo faktas. Ši sutartis nėra nuginčyta. Teismas taip pat neatsižvelgė į S. L., vienintelio liudytojo, neturinčio suinteresuotumo bylos baigtimi pateiktu liudijimu, patvirtinančiu pinigų perdavimo faktą; aplinkybėmis, jog G. L. daugiau nei trejus metus nereiškė jokiu pretenzijų, kad jai pinigai nėra perduoti. Akivaizdu, kad joks protingas ir apdairus asmuo negavęs pinigų, nesudarytų Preliminarios sutarties, kurioje nurodyta, kad pinigus gavo, išduotų įgaliojimą visiškai nepažįstamam asmeniui „savo nuožiūra ir sąlygomis parduoti A. M. [...] žemės sklypą“ ir nepasirašytų Testamento, kuriuo po savo mirties perduoda Preliminarioje sutartyje nurodytą turtą, ypač atsižvelgiant į faktą, jog turi paveldėtoją, savo dukrą.Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, į tai, kad visos pretenzijos ir atsakovės nesąžiningi veiksmai gavus pinigus prasidėjo pradėjus veikti trečiajam asmeniui (K. J.) atsakovės dukros sugyventiniu, kuris turėdamas tikslą žemės sklypą parduoti už didesnę sumą, paveikė atsakovę tokiu būdu, jog ši panaikintų testamentą ir įgaliojimą. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina pinigų perdavimo atsakovei faktą, bei tai, kad atsakovė pažeidė preliminarią sutartį ir vengdama ir atsisakydama ją vykdyti, ją nutraukė. Todėl ieškovas įgijo teises, įtvirtintas Preliminariosios sutarties 6 ir 8 p. - Atsakovė privalo grąžinti sumokėtą avansą 2 896,2 EUR, sumokėti baudą 1 448,1 EUR ir atlyginti susidariusias išlaidas.Atsiliepimu į atsakovo S. U. apeliacinį skundą, atsakovė G. L. prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Jokių svarių argumentų ir įrodymų apie šias padarytas teismo išvadas apeliantas S. U. nenurodo ir nepateikia. Atsižvelgdama į apelianto argumentus, jog aplinkybė, kad atsakovė niekada nereiškė pretenzijų, jog jai nėra perduoti pinigai, pažymi, kad jai nebuvo pagrindo reikšti pretenzijas dėl pinigų gavimo, nes mano nekilnojamasis turtas nebuvo parduotas. Atsakovė panaikino išduotus įgaliojimus saugodama save ir savo nuosavybę, elgėsi protingai, sąžiningai ir apdairiai, nes suvokė, kad laukdama gali prarasti ne tik pinigus, bet ir sklypą. Tai, kad A. M. į S. Ū. sąskaitą pervedė 10 000 Lt byloje yra įrodyta, o įrodymų, kad S. U. atsakovei perdavė tuos pinigus nėra. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas laikė, kad S. U. nepagrįstai praturtėjo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistos 2896 EUR nepagrįstai įgytos lėšos, teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo, nurodžiusio, kad veikia atsakovės vardu, vyko derybos dėl žemės sklypo pirkimo. 2010 m. kovo 3 d. tarp ieškovo ir atsakovės pasirašyta preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. 2010 m. kovo 3 d. atsakovė G. L. pasirašė testamentą, kuriuo savo mirties atveju žemės sklypą, paveldėtą po brolio I. V. mirties, palieka ieškovui bei įgaliojimą N. M. (ieškovo sūnui) atstovauti atsakovei visose įstaigose dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo. Ieškovas 2010 m. kovo 8 d. į atsakovo S. U. banko sąskaitą pervedė 2896,20 EUR pagal preliminariojoje sutartyje nustatytą avanso sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansas už žemę“. 2013 m. gegužės 20 d. atsakovė notarų biure pateikė pareiškimą dėl įgaliojimų, suteiktų pagal 2010 m. kovo 3 d. N. M. išduotą įgaliojimą panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priteisė ieškovui ir atsakovo 2896,20 EUR avanso sumą, konstatavęs, kad atsakovas minėtą sumą gavo be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1 d.). Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą iš esmės grįsdamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pagal sutartį neperdavė 2896,20 EUR avanso sumos atsakovei G. L.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios konkrečios ginčo situacijos aplinkybes ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė civilinio proceso normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, vadovavosi įrodymų visuma - šalių paaiškinimais, rašytiniais įrodymais bei padarė išvadą, kad atsakovo nurodyta pinigų perdavimo G. L. versija mažai tikėtina. Teismo vertinimu, byloje nesivadovautina liudytojo S. L. parodymais, nes visų įrodymų visumoje jie negali būti pagrindas konstatuoti pinigų perdavimo faktą. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas tyrė visų įrodymų visumą, nėra teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pozicijos nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde atsakovas tiesiog pakartotinai išdėstė savo įvykių versiją, kuri jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovui, atsižvelgiant į tai, kad jis turėjo tokio pobūdžio sandorių sudarymo patirties turi būti taikomi vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens standartai, todėl bet kuris apdairus ir rūpestingas asmuo nebūtų sudaręs pinigų perdavimo sandorio tokiomis aplinkybėmis, t. y. 10 000 Lt perdavimo neužtvirtindamas banko pavedimu ar kitomis papildomomis priemonėmis. Vien ta aplinkybė, kad preliminariosios sutarties tekste nurodyta, jog „A. M. prieš pasirašant šią sutartį sumoka rankpinigių 10000 Lt G. L.“, nesant kitų patikimų šios pinigų sumos perdavimo atsakovei faktą patvirtinančių įrodymų, negali būti laikoma įrodyta aplinkybe, jog atsakovė gavo nurodytą pinigų sumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad apeliantas perdavė atsakovei pagal preliminarią sutartį 10 000 Lt avansą. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad atsakovė nereiškė jokių pretenzijų nei ieškovui, nei atsakovui dėl minėtos sumos, taip pat nepatvirtina fakto, jog minėtą sumą atsakovė buvo gavusi. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė, ji neturėjo pagrindo reikšti pretenzijas dėl negautų pinigų, kadangi jai priklausantis turtas nebuvo parduotas.Pažymėtina, jog objektyvus visų aplinkybių išnagrinėjimas reiškia tai, kad teismas savo vidinio įsitikinimo negali grįsti prielaidomis ar nuojautomis, o turi vadovautis įstatymų nustatyta tvarka ištirtais įrodymais, jų visetu, ir būtent šių įrodymų tyrimo išvadomis nulemtu savo vidiniu įsitikinimu. Šioje civilinėje byloje vertinant įrodymus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažintą įrodymų pakankamumo taisyklę civiliniame procese, grindžiamą tikimybių pusiausvyros principu, kolegija nėra teisinio pagrindo daryti išvados apie tai, kad apeliantas įrodė, jog pinigai buvo perduoti atsakovei. Taigi, neįrodžius savo atsikirtimų į ieškinį, darytina išvada, kad 2 896,20 EUR sumą iš ieškovo apeliantas įgijo be teisėto pagrindo. Tokiu būdu minėta suma iš atsakovo ieškovo naudai, skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pagrįstai priteista vadovaujantis CK 6.237 str. normomis.Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiamą sprendimą naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Vertindama ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus dėl teismo sprendimo nepagrsįtumo, teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, atsakovės G. L. apeliacinės instancijos teisme turėtos 350 EUR teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo S. U.. Ieškovas A. M. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 350 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Andrutė KalinauskienėNeringa ŠvedienėVytautas Zelianka