Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-06-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A13.-560-743/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-25
Bylos Nr.
A13.-560-743/2018
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00045-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Pažeidėjas
A. Š.
Advokatai
Linas Vilys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A13.-560-743/2018
Teisminio proceso Nr. 4-27-3-00045-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 14.14; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. birželio 25 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Joanai Kardokienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., jo atstovui advokatui Linui Viliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), administracinio nusi­žen­gi­mo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respubli­kos adminis­t­ra­cinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 18 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2018 m. kovo 20 d. savo ūkyje, esančiame Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), laikydamas arklius, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reguliuojantį teisės aktą – nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 patvirtintų Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikala­vi­mų 24 punkto, nustatančio, kad šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad būtų kiek galima sumažinta pašaro ir vandens užteršimo bei kenksmingos gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė, nes pagrindiniame tvarte nebuvo įrengęs arkliams šėrimo vietos, pašarai buvo dedami ant grindinio, kur kaupėsi ir gyvūnų mėšlas.

Šalies argumentai

A. Š. nurodė, kad daro viską, kad jo laikomiems žirgams būtų kuo geriau: visi šeriami ir avižomis, ir šienu, reguliariai mankštinasi, vyresni treniruojami, prisilaikant būtiniausių saugumo reikalavimų, t. y. atsižvelgiama į jų amžių, fiziologinį pajėgumą, anatominius savitumus. Nė vienas nėra traumuotas, sužalotas, visi žvalūs ir darbingi, noriai ėdantys, psichologiškai stabilūs, adekvačiai vertinantys aplinką, neagresyvūs, sveiki, į pavasarį kiek liesesni, bet neišliesėję, jo žirgai sportiniai, todėl jie niekada nebuvo labai riebūs. Sutinka, kad senajame tvarte nebuvo atskirta vieta, kurioje dedamas pašaras arkliams, dėl to apgailestauja, šiuo metu situacija yra pasikeitusi, tai patvirtina jo pateiktos fotonuotraukos. Žirgai yra girdomi, vanduo atnešamas kibiru ir duodama jiems gerti tiek, kiek jie nori.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, kad A. Š. žiauriai elgiasi su gyvūnais, juos kankina ir dėl to jiems gresia žūtis ar suluošinimas (b. l. 5–6). Žiaurus elgesys su gyvūnais ir jų kankinimas grindžiamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Lazdijų valsty­bi­­nės maisto ir veterinarijos tarnybos Žemės ūkio veiklą vykdančio ūkio subjekto 2018 m. kovo 20 d. patikrinimo aktu Nr. 40GŽ-78 ir 2018 m. balandžio 13 d. patikrinimo aktu Nr. 40GŽ-178, kuriuose nurodyta, kad A. Š. ūkyje nesilaikoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direk­to­­riaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 Dėl ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikala­vi­mų patvir­­tinimo nustatytų reikalavimų: 22 punkto (pašarų ir vandens kiekis nepatenkina gyvūnų mity­bos reikmes); 23 punkto (arkliai gauna pašarą jų fiziologines reikmes neatitinkančiais laiko tarpais); 24 punkto (netinkama šėrimo įranga); dėl netinkamo šėrimo – per mažai duodama pašarų, arkliai žemiau vidutinio įmitimo, išlie­sėję (b. l. 9–12, 16–19). Liudytojas R. Ž., dalyvavęs patikrinimo aktų surašymo metu nurodė, kad A. Š. ūkyje rasti arkliai išliesėję, netinkamo įmitimo, pagrindiniame tvarte nerasta šėrimo dėžė, duodami pašarai patenka ant mėšlo, yra trypiami kanopomis. Girdymas vandenį atnešant kibirais yra galimas. Apžiūrint žirgai nebuvo sveriami, nebuvo jiems duodama šieno, kad įsitikinti, ar jie alkani, jų liesumas nebuvo nustatinėjamas pagal kokią nors metodiką, kad arkliai per liesi, jis įvertino į juos pasižiūrėjęs, matėsi jų šonkauliai, klubo kaulai, du labiausiai sulysusius žirgus nufotografavo. Nurodė ir tai, kad žirgams pagal jų būklę negrėsė nei mirtis nei suluošinimas, pagal byloje esančią įmitimo skalę (b. l. 58-61) nurodė, kad arkliai nebuvo 1 balo įmitimo lygio, įmitimas buvo aukštesnis, patvirtino, kad pašarų pas A. Š. buvo rasta (b. l. 63). Liudytoja A. J. patvirtino, kad dalyvavo atliekant patikrinimą A. Š. ūkyje, tačiau jos pagrindinis tikslas buvo gyvūnų žymėjimas, todėl detaliai žirgų įmitimo ji neanalizavo, atkreipė dėmesį, kad kelių žirgų matėsi šonkauliai, tačiau detaliau pasakyti negali (b. l. 64). Liudytojas R. D. patvirtino, kad dalyvavo atliekant patikrinimą A. Š. ūkyje, gali patvirtinti, kad matė, kad šeriant žirgus jiems šienas buvo metamas po kojomis, nesuėstas šienas surenkamas nuo mėšlo ir juo toliau šeriami žirgai, todėl tinkamas šėrimas neužtikrintas. Du žirgai buvo liesi, žemiau vidutinio įmitimo, šonkauliai – išsišovę. A. Š. patikrinimo metu pašarų turėjo. Žirgų įmitimą vertino tik iš pažiūros, jų nesvėrė, pagal kokią nors metodiką jų įmitimo nenustatinėjo (b. l. 64). Apžiūros metu nufotografuoti keturi žirgai (b. l. 13,14). Šias žirgų fotonuotraukas sulyginus su Žirgų mylėtojų klubo Arklių įmitimo vertinimu (b. l. 58-61), nufotografuotuose žirguose nematyti aiškių išsekimo požymių, nesimato viso jų skeleto, kas leistų daryti išvadą, kad jie yra maždaug 1-2 balų įmitimo ir gyvūnui gresia mirtis. Pagal Arklių įmitimo vertinimą vizualiai nufotografuoti žirgai galėtų būti vertinami 3 ar 4 balų įmitimo lygiu, tačiau toks įmitimo lygis negresia gyvūnui žūtimi ar suluošinimu. Pažymėtina ir tai, kad Arklių įmitimo vertinime nurodyta, kad 3 balų įmitimo lygį gali sąlygoti arklio amžius, dantų būklė, vidinės ligos ar parazitai (b. l. 58-61). Kitokių įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną išvadą, kad A. Š. ūkyje rasti žirgai yra tinkamai nešeriami ar negirdomi, institucija, atlikusi tyrimą, nepateikė. Straipsniai laikraščiuose, internetinėse svetainėse, įsakymai ir fotonuotraukos patvirtina, kad A. Š. su savo žirgais nuo 2009 m. dalyvauja žirgų lenktynėse, jo žirgai ne kartą užėmė prizines vietas (b. l. 31-45). 2018 m. gegužės 26 d. nufotografuoti A. Š. žirgai taip pat nepatenka į labai liesų ar liesų arklių kategorijų, kurių visas skeletas dėl jų menko įmitimo būtų matomas (b. l. 46-49). Iš Arklių gerovės reikalavimų (rekomendacinių) matyti, kad natūraliai arklys maitinasi nuo žemės, didesni pašarų kiekiai turi būti išskirstyti į mažiausiai tris davinius per dieną, galimas arklių girdymas paduodant vandenį mažiausiai tris kartus per dieną (b. l. 50-57). A. Š. yra diplomuotas veterinaras (b. l. 69). Boriso Kambegov knygoje Žirgininkystė ir žirgų veisimas Rusijoje esančios žirgų iliustracijos bei Amerikiečių jojamojo žirgo aprašymas ir fotonuotrauka patvirtina, kad jojimo veislės eržilų įmitimas nėra labai didelis, kai kurių nežymiai matomi šonkauliai (b. l. 70-78). 2018 m. birželio 12 d. padarytos fotografijos pavirtina, kad A. Š. pagrindiniame tvarte yra padarytas arkliams maitinimo lovys, nufotografuoti žirgai nėra labai liesi ar liesi (b. l. 81-84).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje yra išvar­din­ti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu, vienas jų – tai nepakanka­mas gyvūnų šėrimas ar girdymas (17 punktas). 2002 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 223 patvirtintų Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų (toliau – Reikalavimai) 22 punktas nustato, kad gyvūnai turi būti šeriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais bei gauti pakankamai vandens; pašarai ir vandens kiekis turi patenkinti gyvūnų mitybos reikmes. 23 punkte nustatyta, kad visi gyvūnai turi gauti pašaro jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais. 24 punkte nustatyta, kad šėrimo ir girdymo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad būtų kiek galima sumažinta pašaro ir vandens užteršimo bei kenksmingos gyvūnų tarpusavio konkurencijos galimybė. Tam, kad atsirastų administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 18 dalį, būtina nustatyti, kad: buvo žiauriai elgiamasi su gyvūnais, jie turi būti kankinami ir dėl to jiems gresia žūtis ar suluošinimas. Vienas iš žiauraus elgesio su gyvūnu ir jo kankinimo požymių – nepakankamas šėrimas ar girdymas. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad pas A. Š. ūkyje buvo rasta pašaro arkliams, patikrinimo metu A. Š. nuo grindinio surinkinėjo arklių nesuėsto šieno likučius, A. Š. patvirtino, kad arkliai šeriami šienu ir papildomai duodama avižų, pašarai paduodami tris kartus per dieną, girdymas užtikrinamas atnešant kibirais vandenį. Šie įrodymai patvirtina, kad A. Š. šeria ir girdo arklius, turi jiems pašaro, įrodymų, kad patikrinimo metu arkliai būtų buvę alkani ar ištroškę nėra, patikrinimo aktą surašę liudytojai R. Ž., R. D., A. J. to taip pat nepatvirtino, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad A. Š. nešerdamas ir negirdydamas arklių juos kankino ir su jais žiauriai elgėsi. Nė vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad pas A. Š. rastiems arkliams dėl jų nepakankamo maitinimo ar girdymo būtų grėsusi žūtis ar suluošinimas, tai, kad žirgai liudytojų nuomone, yra per liesi nustatyta tik vizualiai, pagal kiekvieno iš dalyvaujančių suvokimą, gyvūnai nesverti, neatsižvelgta į jų amžių ir fiziologiją, detaliai jie neapžiūrėti, nesiaiškinta, ar jų svorio nesąlygojo amžius, daiktų būklė, vidaus ligos ar parazitai. Iš patikrinimo metu darytų fotonuotraukų, apžiūrėjus juose nufotografuotus arklius, negalima daryti išvados, kad žirgų liesumas būtų tokio lygio, kad būtų matomas jų visas skeletas, kas atitiktų Arklių įmitimo vertinime nurodytus 1 ar 2 balus, kai gyvūnui gresia mirtis. Pažymėtina ir tai, kad A. Š. laikomi žirgai jojimui, kurie, kaip patvirtina aukščiau aptartos iliustracijos ir fotonuotraukos, negali būti riebūs, šį faktą pripažino ir patikrinimo metu dalyvavę liudytojai R. Ž. ir R. D..

Atsižvelgus į tai, kad nėra įrodymų patvirtinančių, kad arkliai nebuvo šeriami ar girdomi pagal jų amžių ir fiziologiją ir dėl to jie buvo tokios būklės, kad jiems grėstų mirtis ar suluošinimas, A. Š. veika negali būti kvalifikuota pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį.

ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą.

Iš liudytojų R. Ž., R. D. A. J. parodymų, A. Š. paaiškinimų matyti, kad pagrindiniame tvarte laikomiems arkliams pašaras buvo dedamas ant grindinio, maitinimosi vieta nebuvo atskirta, todėl pašaras lietėsi su mėšlu. Tai neatitinka reikalavimų 23 punkte nustatytų sąlygų šėrimui, nes sudaro sąlygas pašaro užteršimui. Atsižvelgus į tai, pripažintina įrodytu, kad A. Š. 2018 m. kovo 20 d. savo ūkyje, esančiame Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini), laikydamas arklius, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reguliuojantį teisės aktą – Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 24 punktą, nustatantį, kad šėrimo įranga turi būti suprojektuota, sukonstruota ir įrengta taip, kad būtų kiek galima sumažinta pašaro užteršimo galimybė, nes pagrindiniame tvarte nebuvo įrengęs šėrimo vietos, pašarai buvo dedami ant grindinio, kur kaupėsi ir gyvūnų mėšlas. Atsižvelgus į tai, A. Š. veika iš ANK 346 straipsnio 18 dalies perkvalifikuotina į ANK 346 straipsnio 1 dalį. Įrodymų, kad būtų pažeisti kiti, administracinio nusižengimo protokole nurodyti, Reikalavimų 22, 23 punktuose nurodyti reikalavimai, byloje nėra.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, adminis­t­ra­cinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. Š. prisipažino padaręs šį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bylos nagrinėjimo metu rastą pažeidimą pašalino, užtikrino tinkamą maitinimosi vietą gyvūnams. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. Š. adminis­t­ra­cinį nusižengimą padarė pirmą kartą (b. l. 20).

ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad adminis­t­ra­ci­nės nuobaudos paskir­tis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveik­ti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įsta­ty­mų ir vėl neda­rytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus pada­riu­sius asmenis. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numa­tytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplin­ky­bių, skiria­ma ne didesnė negu vidurkis bauda, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numa­tytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiria­ma ne mažesnė negu vidurkis bauda. Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukš­čiau aptartas nusta­tytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už pirmą kartą pada­rytą administracinį nusižengimą, nesant atsako­my­bę sunkinančių aplinkybių, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, atsižvelgus į tai, kad pažeidimas pašalintas, A. Š. skirti­na sankcijoje numatyta švelniausia nuobauda – įspėjimas.

ANK 346 straipsnio 20 dalyje numatyta galimybė už ANK 346 straipsnio 1 dalyje numa­­­­ty­tą administracinį nusižengimą skirti gyvūnų konfiskavimą, tačiau konfiskavimas nėra priva­lomas. Įvertinus tai, kad A. Š. nusižengimą padarė pirmą kartą (b. l. 20), atsižvelgiant į jo asme­ny­bę apibudinančias aplinkybes – turi tinkamą išsilavinimą, keičia savo elgesį, šalina nustatytus pažeidimus, į tai, kad arkliai nesužaloti, tikrinimo metu ūkyje rasta šieno atsargų, avižų (b. l. 11), pripažintina, jog adminis­t­ra­ci­nės nuobau­dos tikslai bus pasiekti netaikant gyvūnų konfis­ka­­vimo, nes skiria­ma bauda ir atsa­ko­my­bės neiš­ven­­­­giamumo suvokimas bus pakankami veiksniai, kurie užtik­rins, kad pažeidėjas laiky­tų­si įstaty­mų, neda­rytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,

nutaria:

A. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietu­vos Respub­likos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė