Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, Aukštadvario žemės ūkio mokyklos 12 klasės moksleivis, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 4 d. ir BK 180 str. 1 d.;

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, Birštono gimnazijos 8 kl. moksleivis, neteistas

kaltinamas pagal LR BK 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2014 m. gegužės 17 d., laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 00.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), būdamas svečiuose pas pažįstamą M. M., galėdamas laisvai vaikščioti po butą, nuo virtuvės stalo pagrobė M. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Samsung Galxy Ace, 200 litų vertės, tuo nukentėjusiajam M. B. padarė 200 litų turtinę žalą.

Be to, A. S. 2014 m. gegužės 18 d., apie 1.30 val., Birštono sav., Birštono sen., Birštono vs., veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiu broliu E. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgo iš nugaros prie pėsčiųjų taku einančios R. P., panaudojo psichinį ir fizinį smurtą prieš R. P., t.y. E. K. nepavykus rankomis pargriauti R. P., sugriebė ranka jai už kaklo, ją parklupdė ir jėga laikydamas R. P. už sprando, grėsmingu tonu reikalavo pinigų, o nukentėjusiajai R. P. atsakius, jog jų neturi, pagrobė dėl panaudoto fizinio smurto – parklupdymo, iš R. P. striukės kišenės iškritusį jos mobilaus ryšio telefoną Nokia Asha 203, 400 litų vertės, tuo nukentėjusiajai R. P. padarė 400 litų turtinę žalą.

E. K. 2014 m. gegužės 18 d., apie 1.30 val., nakties, Birštono sav., Birštono sen., Birštono vs., veikdamas bendrininkų grupe su nepilnamečiu broliu A. S., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pribėgo iš nugaros prie pėsčiųjų taku einančios R. P., panaudojo psichinį ir fizinį smurtą prieš R. P., t.y. rankomis bandė pargriauti R. P., bet nepavykus to padaryti, A. S. sugriebė ranka R. P. už kaklo, ją parklupdė ant žemės ir jėga laikė reikalaudamas pinigų, o nukentėjusiajai R. P. atsakius, jog jų neturi, pagrobė dėl panaudoto fizinio smurto – parklupdymo, iš R. P. striukės kišenės iškritusį jos mobilaus ryšio telefoną Nokia Asha 203, 400 litų vertės, tuo nukentėjusiajai R. P. padarė 400 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2014-05-19 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų take (b.l. 12-14).

Iš 2014-05-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. P. pateikė telefono „Nokia Asha203“ dėžutę (b.l.19).

Iš 2014-05-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2014-05-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti daiktai – telefono „Nokia Asha203“ dėžutė (b.l.20-23).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 str. 3, 4 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Pagal LR BK 178 str. 4 d. atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis A. S. tyčia pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą – M. B. priklausantį mobilaus ryšio telefoną. Pagrobto turto vertė 200,00 Lt. Ši suma viršijo 1 MGL, bet neviršijo 3 MGL dydžio sumos. Taigi, kaltinamasis A. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 str. 4 d. ir jo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Pagal LR BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamųjų A. S. ir E. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d., nes kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, panaudodami smurtą pagrobė nukentėjusiajai priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną.

Pažymėtina, kad plėšimas yra vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei. Jo pavojingumas pasireiškia ne vien atviru kėsinimusi į nuosavybę, bet tokio kėsinimosi padarymo būdu. Plėšimo pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai: konkreti nuosavybė (pagrindinis) ir asmens sveikata, žmogaus veiksmų laisvė (papildomas). Būtini šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra veika, padariniai ir priežastinis ryšys. Veikai būdinga tai, kad kaltininkas padaro ją aktyviais veiksmais: fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis.

Plėšimui būdinga tai, kad turtas pagrobiamas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Svetimo turto pagrobimas paprastai yra susijęs su staigiu turto turėtojo užpuolimu. Užpuolimu suprantamas staigus, agresyvus savininko ar kito turto valdytojo antpuolis. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti nuo pat užgrobimo momento. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusiąją R. P. sekė, kol ji kalbėjosi telefonu, po to pribėgo, E. K. bandė ją pargriauti, tačiau jam nepavyko, tada A. S. ją pargriovė. Jai nugriuvus iškrito telefonas, kurį A. S. paėmė ir abu su E. K. pabėgo. Fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam.

Plėšimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinu objektyviosios pusės požymiu yra ne tik pati veika, bet ir jos padarinys – turto užvaldymas. Tai reiškia, kad kaltininkas nugali tam tikrą nukentėjusiojo pasipriešinimą ir pasisavina svetimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš nukentėjusiosios buvo pagrobtas fizinio smurto panaudojimo – apvertimo metu iš kišenės iškritęs mobilusis telefonas.

Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamųjų A. S. ir E. K. nusikalstama veika, nes jie, panaudodami fizinį smurtą – iš už nugaros uždengę nukentėjusiajai akis, pargriovę ją ant žemės, taip sukeldami jai fizinį skausmą, pagrobdami dėl fizinio smurto panaudojimo iškritusį mobilaus ryšio telefoną, pagrobė svetimą – R. P. priklausantį turtą.

Kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai – A. S. – 17 metų amžiaus, o E. K. – 14 metų amžiaus, tačiau jau sulaukę amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus (BK 13 str. 1 d., 2 d.).

Kaltinamieji A. S. ir E. K. kalti ir baustini.

Bausmės skyrimas

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 – 61 str. nuostatomis.

Kadangi kaltinamasis A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, o E. K. ir šiuo metu yra nepilnametis, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis A. S. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 12 str.), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, baustas administracine tvarka pagal LR ATPK 174 str. (smulkus chuliganizmas) (b. l. 62). Jis Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b.l. 54); neteistas (b.l. 63), mokosi, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 59). Šeima nuo 2007 metų įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina ta, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d., padarė bendrininkų grupėje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo A. S. neigiamus socialinius bruožus, jo polinkį nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų, teismo nuomone, be kriminalinės bausmės kaltinamajam paskyrimo negalima tikėtis teigiamų kaltinamojo elgesio pokyčių ateityje. Įvertinus faktų visumą, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas – vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalto būdamas neteistu, tačiau yra baustas administracine tvarka, kas rodo, kad kaltinamasis linkęs pažeidinėti įstatymus, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus A. S. už BK 180 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgus, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, iš esmės pripažino padaręs nusikaltimą, skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei numatytas šios bausmės vidurkis (BK 90 str.). Už baudžiamojo nusižengimo padarymą A. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas apysunkis nusikaltimas, t.y. veikos skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis mokosi, žala atlyginta, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teigiamą charakteristiką, teismo nuomone yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. S. resocializacija galima ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, bausmės vykdymą, kaltinamajam A. S. atidedant bei paskiriant įpareigojimus (BK 75 str.)

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam A. S. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 82,83) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (BPK 307 str. 1 d. 6 p.)

A. S. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Kaltinamasis E. K. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu yra nepilnametis, neteistas, Prienų rajono psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b.l. 84); neteistas (b.l. 87), mokosi, charakterizuojamas neigiamai (b.l. 86). Šeima nuo 2007 metų įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina ta, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis E. K. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, nusikalto pirmą kartą, anksčiau nėra teistas, padarė apysunkį nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė, pašalino nusikaltimu padarytą žalą, pripažino savo kaltę, gailisi, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis E. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d., yra visos sąlygos kaltinamąjį E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, taikant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos BK 82 str., ir tuo padedant nepilnamečiui E. K. pakeisti elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kaltinamajam E. K. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (b. l. 99).

E. K. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Žala nukentėjusiesiems atlyginta, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 4 d., 180 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:

pagal LR BK 178 str. 4 d. – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu;

pagal LR BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmę sumažinus vienu trečdaliu paskirti – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

2) tęsti mokslą;

3) be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d., kaltinamajam pripažinus savo kaltę bei nuoširdžiai gailintis padarius nusikalstamą veiką ir esant pagrindui manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., E. K. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą bei nuo 22 val. iki 7 val. būti savo namuose.

Kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam E. K., kad jam nevykdant ar netinkamai vykdant auklėjamojo poveikio priemones, ir dėl to būnant ne mažiau kaip du kartus įspėtam, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per Prienų rajono apylinkės teismą.