Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. F. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir D. F. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-02-26, 18.15 val., iki 2014-02-27, 13.15 val.

Vadovaujantis LR BK 75 str. nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant D. F. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) dirbti, o tuo atveju, jeigu prarastų esamą darbą, ieškoti kitos darbo vietos darbo biržos pagalba bei 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir B. N., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

D. F. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis 2013 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, prie tilto, esančio prie Vingio parko, adresu (duomenys neskelbtini), iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, savo reikmėms bei turėdamas tikslą parduoti arba kitaip platinti, už 2 400 Lt įgijo 120 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kuriose veikliosios psichotropinės medžiagos (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija ne mažesnė kaip 1,5%, ir kurią neteisėtai atgabeno su savimi ir neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Tęsdamas savo daromą nusikalstamą, D. F. dalį - 10,13 g iš neteisėtai įgytos narkotinės medžiagos – kanapių, laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014-02-26, suvartojo kartu su B. N., savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), per ne mažiau kaip 3 kartus, neatlygintinai perduodamas B. N. vartojimui savoms reikmėms ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį iš laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. vasario 26 d. bendrai suvartotos 10,13 g narkotinės medžiagos - kanapių ir tokiu būdu neteisėtai išplatino narkotinę medžiagą – kanapes.

Tęsdamas savo daromą nusikalstamą veiką, D. F. kitą dalį – 1,4677 g (2 vienetus polietileninių maišelių) šios narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), kuriose veikliosios psichotropinės medžiagos (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija yra 13,2%, 2014 m. vasario 26 d., apie 12.00 val., savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neatlygintinai padavė – išplatino B. N., o likusią dalį - 108,40 g šios narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kuriose veikliosios psichotropinės medžiagos (delta-9-tetrahidrokanabinolio, THC) koncentracija ne mažesnė kaip 1,5%, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip išplatinti, toliau laikė bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savo gyvenamajame kambaryje, kol 2014 m. vasario 26 d., apie 17.00 val., kratos metu šią narkotinę medžiagą paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu D. F. neteisėtai įgijo, gabeno, laikė, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ir platino narkotines medžiagas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. F. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-18 nuosprendį dalyje dėl įpareigojimo neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, kaip nepagrįstą. Nurodo neginčijantis pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydžio, tik nesutinka su teismo paskirtu įpareigojimu neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, kadangi šis įpareigojimas labai apsunkina apelianto gyvenimą. Apeliantas nurodo gyvenantis su tėvais ir vyresniu broliu dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), tėvas serga labai sunkia onkologine liga, yra sunkus ligonis, kuriam motina arba apeliantas teikia pagalbą tiek dieną, tiek naktį, kai jam reikia pakilti iš lovos. Probacijos pareigūnų arba policijos pareigūnų lankymasis apelianto namuose nakties metu labai kenktų tėvo sveikatai, jį labai nervintų, kenktų jo gydymui.

Taip pat apeliantas nurodo, kad dabartinėje jo darbovietėje būna klientų iš užsienio, kuriems reikalingos programuotojo paslaugos jų buveinėse užsienio valstybėse, todėl jau ne kartą apeliantas buvo siunčiamas į užsienį suteikti bendrovės klientams programavimo paslaugas. Nurodo, kad būna atvejų, kai darbdavių reikalavimu skubūs užsakymai vykdomi nežiūrint darbo valandų, neretai dirbant naktimis, todėl minėtas įpareigojimas būti namuose naktį labai pakenktų programuotojo pareigų vykdymui.

Skunde nurodoma ir tai, kad apeliantas yra jauno amžiaus, išsituokęs, turi draugų ir draugių, su kuriais tenka susitikti, neretai pernakvoti pas juos.

Visais skunde nurodytais atvejais teismo įpareigojimas būti namuose visą naktį, apelianto teigimu, sukeltų jam didelius darbo ir gyvenimo nepatogumus. Pažymi, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme valstybės kaltintojas – prokuroras nekėlė reikalavimo teismui skirti apeliantui papildomus įpareigojimus, todėl apelianto teigimu, teismo paskirtas įpareigojimas kiekvieną naktį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, laikytinas ženkliai griežtesniu įpareigojimu, kuris dėl apeliaciniame skunde nurodytų priežasčių, būtų sunkiai įvykdomas.

Apeliantas taip pat teigia užtikrinantis teismą, kad labai kritiškai įvertino savo ankstesnį gyvenimą, kuomet vartojo narkotines medžiagas, todėl surado savyje užsispyrimo ir jėgų nutraukti šių medžiagų vartojimą. Nurodo nutraukęs bet kokius ryšius su asmenimis, iš kurių gaudavo narkotines medžiagas, yra pasiryžęs iš esmės pasikeisti, todėl pasirengęs vykdyti apeliacinės instancijos teismo paskirtus tokius įpareigojimus, kurie taip griežtai neapsunkintų apelianto darbo ir asmeninio gyvenimo.

Teismo posėdyje nuteistasis D. F. ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo D. F. apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis pagrįstas ir teisėtas.

Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl apeliantui, ryšium su LR BK 75 str. taikymu, paskirto įpareigojimo – neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų nenustatė.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (LR BK 75 str.).

Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas D. F. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, įpareigojo apeliantą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) dirbti, o tuo atveju, jeigu prarastų esamą darbą, ieškoti kitos darbo vietos darbo biržos pagalba bei 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, matyti, kad teismas nuteistajam D. F. paskyrė minimalius įpareigojimus, kurie, kolegijos nuomone, nėra per griežti, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas įpareigojimas būti tam tikru laiku namuose, trukdo jo kasdieniam gyvenimui, kadangi namuose sunkia liga sergantis tėvas, o probacijos ir policijos pareigūnai tikrins naktį, apeliantui kartais tenka dirbti ir naktimis, be to jis ne kartą darbo reikalais buvo siunčiamas į užsienio valstybes, o taip pat turint draugų, neretai tenka pas juos pernakvoti.

Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas pastarajam įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., taip pat nustatė ir tokio įpareigojimo sąlygą, nurodant, kad nuteistasis D. F. išeiti iš namų gali tik tuo atveju, jeigu tai susiję su darbu ar mokymusi. Taigi, akivaizdu, kad šis įpareigojimas apeliantui atlikti darbines funkcijas, net ir naktimis, netrukdo.

Kiti apelianto skunde nurodomi argumentai dėl paskirto per griežto įpareigojimo taip pat nepagrįsti, kadangi bausmė yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. T.y. bausme siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Neigiamų pasekmių dėl skiriamos bausmės atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kaip jau minėta, bausme siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu.

Kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju negali būti pasiekti panaikinant apelianto prašomą teismo paskirtą įpareigojimą būti tam tikru laiku namuose, o vien tik paliekant galioti pakankamai švelnius kitus paskirtus įpareigojimus.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai negali būti pagrindu švelninti pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. F. paskirtus įpareigojimus.

Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., nutarė:

nuteistojo D. F. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį.

Ši nutartis įsiteisėja po jos paskelbimo.