Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-05-16 · Administracinė byla Nr. I1-3496-428/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-16
Bylos Nr.
I1-3496-428/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00311-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
J. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3496-428/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00311-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 16 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos įstaiga) 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–3).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021-09-17 bausmę atlieka Marijampolės PN 2 būryje. Būrys neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų. Nurodė, jog yra kalinamas pavojingomis gyvybei bei sveikatai sąlygomis. Būryje nėra evakuacinio išėjimo, kadangi jis yra uždarytas, užrakintas. Patalpų langai yra su grotomis bei nėra dūmų detektorių, gesintuvų ir evakuacinių planų, laidų instaliacija yra netvarkinga. Teigė, jog kilus gaisrui būtų neįmanoma išeiti į lauką ar pasikviesti pagalbą, nes būryje yra tik vienas išėjimas, kuris nuo 22.30 val. iki 6.30 val. yra uždaromas pareigūnų. Pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi su skundu į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, kuris nustatė pažeidimus. Tačiau Marijampolės PN iki šiol nustatytų pažeidimų nėra pašalinusi. Pareiškėjui tenka gyventi baimėje, negali ramiai miegoti naktį, nes bijo, kad gali kilti gaisras ir galimai gali apsinuodyti dūmais ar sudegti. Dėl to pareiškėjas patiria neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, baimę, emocinę depresiją, tapo jautrus, nervingas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 8–11) nurodė, jog Marijampolės PN 2-ame būryje yra įrengti 3 evakavimo išėjimai, esant vieno išėjimo neprieinamumui, nuteistieji būtų evakuojami kitais įrengtais praėjimais. Visuose koridoriuose, laiptinėse iškabinti nurodomieji ženklai, nurodantys atsarginį žmonių evakavimo kelią. Kilus gaisrui yra informuojami patalpose esantys žmonės. Pareigūnų pagalba būtų evakuoti trumpiausiu išėjimo keliu, išvedant žmones iš gaisro vietos, Kur vėliau atliekamas evakuotų asmenų skaičiavimas, patikslinimas. Pirminės gesinimo priemonės yra išdėstytos Marijampolės PN esančiuose budinčiųjų darbuotojų postuose, būrio viršininkų kabinetuose. Taip pat Marijampolės PN teritorijoje įrengti gaisriniai hidrantai, kuriais galėti pasinaudoti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos darbuotojai. Papildomai nurodome, kad Marijampolės PN pastatas, kuriame yra 2-as būrys priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnai kilus gaisrui gali privažiuoti iš abiejų pusių.

Laisvės atėmimo vietų pastatai priskirti specialios paskirties pastatams. Pagal bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64, 88.5 punktą autonominiai dūmų signalizatoriai (dūmų detektoriai) įrengiami gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, kai gyvenamosios patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Atsižvelgiant į tai, kad įkalinimo įstaigos priskirtos ne gyvenamosios, o specialiosios paskirties statiniams, Marijampolės PN neprivalo kiekvienoje patalpoje įrengti dūmų detektorius. Laikotarpiu nuo 2021-09-17 iki 2022-02-03 atsakovas neturi patikrinimo aktų, kuriuose būtų užfiksuota, jog 2-ame būryje butų netvarkinga elektros instaliacija. Marijampolės PN nebuvo surašytas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nurodymas 2021 m. gruodžio mėn. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-09-17 iki 2022-02-03 dėl gyvenamo būrio neatitikimo priešgaisrinės saugos reikalavimams bei dėl to pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos/sveikatos, į įstaigos psichologus nesikreipė. Atsakovo įsitikinimu, vien ta priežastis jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala tai ne bet koks pasipiktinimas ar paprasčiausias sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 straipsnio prasme. Nenustačius ir neįrodžius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teismaskonstatauja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamai užtikrintų gyvenamųjų sąlygų laikotarpiu nuo 2021-09-17 iki 2022-02-03 pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN 2 būryje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Į bylą pateiktas Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021-11-25 nurodymas Nr. P8-24 (toliau – Nurodymas, b. l. 26–27) patvirtina, jog 2021-11-18 Marijampolės pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atliktas neplaninis priešgaisrinis techninis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatytos neatitiktys bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams: visų pastatų patalpose neatnaujinti žmonių evakavimo planai ir neiškabinti prie kiekvieno įėjimo-išėjimo, patalpose neatnaujinti gaisrinės saugos ženklai, taipogi nurodyta nustatytais terminais būtina vykdyti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir užtikrinti bandymų periodiškumą. Nurodymas dėl Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005-02-18 įsakymu Nr. 64 (toliau – ir BGST), 61, 64, 405, 406, 408 punktų reikalavimų neatitikčių pataisos namai turi pašalinti iki 2022-09-28. Duomenų apie tai, jog šis Nurodymas būtų teisės aktų numatyta tvarka apskųstas, byloje nėra. Kitų nurodymų dėl objektų priešgaisrinės būklės pagerinimo laikotarpiu nuo 2021-09-17 iki 2022-01-01 nebuvo gauta (b. l. 21–22, 25).

Nurodymas, patvirtina gaisrinės saugos reikalavimų trūkumus (neatnaujinti evakavimo planai, neiškabinti, neatnaujinti gaisrinės saugos ženklai bei nevykdoma periodiškai aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra bei bandymai), konstatuotus kompetentingos institucijos patikrinimo metu ir atitinkamai įrodo, jog tam tikri pažeidimai buvo užfiksuoti Marijampolės PN 2 būryje. Pareiškėjas teigė, jog Nurodyme surašytos neatitiktys iki šiol nėra įvykdytos. Atsakovas atsiliepime nenurodė, ar įvykdyti reikalavimai. Tačiau Nurodyme aiškiai numatyta, jog pažeidimai turi būti pašalinti iki 2022-09-28. Be to, atsakovas pateikė teismui 2 būrio nuotraukas (b. l. 13–19), iš kurių matyti, jog tam tikri pažeidimai pašalinti. Tačiau teismas, įvertinęs Nurodymą bei jo turinį, pripažįstą, jog tam tikrų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų nebuvo laikomasi ginčo laikotarpiu.

Kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų dėl užrakintų evakuacinių išėjimų, grotuotų langų, dūmų detektorių, gesintuvų nebuvimo bei netvarkingos laidų instaliacijos, nebuvo nustatyta. Teismas pažymi, jog pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių yra abstraktaus, bendro pobūdžio. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 2 būryje įrengti 3 evakavimo išėjimai, koridoriuose, laiptinėse iškabinti nurodomieji ženklai, nurodantys atsarginį žmonių evakavimo kelią. Taip pat pabrėžė, jog kilus gaisrui yra informuojami patalpose esantys žmonės, pareigūnų pagalba būtų evakuoti trumpiausiu išėjimo keliu, išvedant žmones iš gaisro vietos, pirminės gesinimo priemonės yra išdėstytos Marijampolės PN esančiuose budinčiųjų darbuotojų postuose, būrio viršininkų kabinetuose. Tai patvirtina ir byloje pateiktos nuotraukos (b. l. 13–19). BGST 88.5 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų savininkas ar nuomotojas privalo gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Patalpose įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai turi būti techniškai tvarkingi ir veikiantys. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-23 įsakymu Nr. D1-713 patvirtintas Statybos techninio reglamento STR. 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ išskiria gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (5.1 p.) bei numato, jog prie negyvenamųjų pastatų priskiriami specialiosios paskirties pastatai – pastatai skirti specialiesiems tikslams (kareivinių pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) (7.16 p.). Marijampolės PN pastatai yra registruoti nekilnojamo registro kaip specialiosios paskirties pastatai, todėl jiems nėra taikoma BGST 88.5 punkte numatytas reikalavimas. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl 2 būrio avarinio išėjimo uždarymo ar detektorių įrengimo pripažintinos nepagrįstomis. Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė aplinkybes dėl priešgaisrinės sistemos nebuvimo, išdėstė savo samprotavimus, nenurodė, ar būtinybė išsikviesti pagalbą jam buvo iškilusi ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių ar kitų galimybių nebuvimo. Be to, grotų įrengimas gyvenamųjų patalpų languose neprieštarauja teisės aktų reikalavimams (Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389, (toliau – ir Taisyklės). Duomenų, jog pareiškėjas kreiptųsi į administraciją dėl netvarkingos laidų instaliacijos nėra, todėl nesant tokių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jų neįrodė. Be to, tokių pažeidimų nebuvo užfiksuota ir Nurodyme.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad nustatyti Nurodyme pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas tokių pasekmių taip pat nenurodė, skunde išdėstė tik abstrakčius argumentus ir bendro pobūdžio teiginius dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, neįvardydamas, kaip konkrečiai kiekvienas iš nustatytų pažeidimų sukėlė pareiškėjui nepatogumų. Be to, dėl minėtų pažeidimų į Marijampolės PN pareiškėjas nesikreipė.

Byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei (b. l. 20), kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl pažeidimų pobūdžio ir masto, daro išvadą, kad pareiškėjas dėl minėtų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. R. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė