- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- 1-55-424/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Nukentėjusysis
- P. K.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (-), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta: (-), išsituokęs, nedirbantis, pensininkas, teistas:
1. 2012 m. birželio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį areštu 90 parų;
2. 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 metams; 2017 m. liepos 21 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 2017 m. rugpjūčio 9 d. paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 1 mėnesio 13 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatyta intensyvi priežiūra 3 mėnesiams, likusiam bausmės laikotarpiui (iki 2019 m. rugsėjo 22 d.) nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės: būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su mokymusi arba darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos, miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
3. 2019-10-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams; V. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, taikant apėmimą paskirtos bausmės subendrintos, skiriant V. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme pagal 2013 m. birželio 3 d. nuosprendį, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, skiriant V. M. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 14 d, į paskirtą bausmę įskaičiuotas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. spalio 14 d. Nuosprendis įsiteisėjęs.
Kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. grasino nužudyti žmogų, o būtent: jis būdamas Vilniaus pataisos namuose, adresu Lukiškių skg. 6, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku parašė laišką P. K. nurodydamas: "Tai ką P., svetimu ir darmavu pinigu užsimanei - aš taveve prisotinsiu. Gaila kad būdamas laisvėje aš nežinojau dėl antstolės patvarkimo kuriame tu kaip paveldėtoja pretendoji dėl ješkinio, mirusios Br. G. - būtum po vėlėna. Na nekai, viskas priekije ir lauk svečiu, būsi gyva užkasta. Žinai, kad aš iš Vievio ir draugu pas mane pilna. Kiek sėdėjusiu ir taip yra, beto vaikai yra, taip kad lauk... Neišeis dabar laiško išsiusti nelegalei tai gegužės mėn. po Apygardos teismo būsi sutvarkita. Taip kad gyvenk kol kas ir drebėk baimėja“, ir minėtą laišką 2019-03-27 išsiuntė P. K., t. y. grasino P. K. nužudyti ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.
Kaltinamasis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, atsisakė duoti parodymus, nurodė, jog nieko neatsimena.
Nors kaltinamasis kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, atsisakė duoti parodymus, jo kaltę pavirtina byloje surinkti įrodymai.
Iš 2019-04-03 P. K. pareiškimo matyti, kad pareiškime nurodoma, jog vakar jos vyras V. K. pašto dėžutėje rado laišką nuo V. M., laiškas adresuotas jai, iš laiško suprato, kad V. M. grasina ją ir jos vaikus nužudyti dėl ko ji dabar pergyvena ir bijo, prašo pradėti tyrimą (b. l. 5).
Nukentėjusioji P. K. liudytojo apklausos metu parodė, kad ji yra paveldėjusi mirusios B. G. turtą, kadangi yra jos pusseserė, o artimesnių giminaičių palikėja neturėjo. Todėl ji 2018 m., galimai balandžio mėn., kreipėsi į antstolius dėl mirusios B. G. skolos sumokėjimo. Sumokėjus tą skolą, jai antstolis pasakė, kad B. G. yra skolingas V. M., pasakė, kad jis jai skolingas 1400 Eurų, ir dabar ji gali reikalauti tų pinigų iš V. M.. Ji tą ir padarė. Tada antstoliai kreipėsi į V. M. dėl jo skolos išieškojimo. 2018 m. rudenį gavo laišką, kuriame buvo skundas nuo V. M. dėl jo skolos B. G., kurią ji paveldėjo. Skundas buvo adresuotas ne jai, o antstolei. Jame buvo parašyta, kad jis nepažįsta ir nesutinka mokėti skolos. Jai į sąskaitą antstolė pervedė 227 Eur. Buvo parašyta, kad ši suma yra išieškota iš V. M.. 2019-04-02 tarp 10.00 val. ir 11.00 val. jos vyras V. K. jų pašto dėžutėje rado laišką nuo V. M.. Laiškas buvo adresuotas jai. Laiškas išsiųstas iš Vilniaus, Lukiškių kalėjimo. V. M. laiške rašė, kad lauktų svečių ir bus užkasta gyva, todėl suprato, kad jis grasina ją nužudyti, dėl jos norimos atgauti iš jo skolos. V. M. ji nepažįsta, ji niekada nėra jo mačiusi. Kai lankydavosi B. G. namuose, jo taip pat ten niekada nėra mačiusi. Šiame laiške V. M. grasina jai dėl to, kad, pasak jo, ji užsimanė svetimų pinigų. Laiške rašo, kad gegužės mėn. ji bus "sutvarkyta". Todėl manė, kad jį gegužės mėn. paleis į laisvę. Perskaičius šį laišką ji labai išsigando, pradėjo gerti raminančius vaistus. Nuo laiško gavimo daugiau V. M. nebuvo su ja susisiekęs. Jo labai bijo dėl to, kad žino, jog jis buvo sužalojęs ir jos pusseserę B. G. ir kad yra ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Mano, kad jai gresia reali grėsmė nuo V. M.. (b. l. 22-25).
Liudytojas V. K. parodė, kad jis yra P. K. vyras. jo žmona yra B. G. pusseserė ir po jos mirties, gavo B. G. palikimą- turtą bei jos skolas. Jie su žmona sumokėjo B. G. skolas ir tuomet jiems antstolė pasakė, kad B. G. 1400 eurų yra skolingas V. M.. Jie susitvarkė dokumentus, kad atgautų iš V. M. skolą, kurią jis turėjo sumokėti B. G., o dabar jau jiems. Jo žmona P. K. yra atgavusi iš V. M. 227 eurų, tai yra mažoji skolos dalis. 2019-04-02 maždaug tarp 10.00 ir 11.00 val., jis nuėjo į pašto dėžutę, pasižiūrėti, ar nėra gavę iš kur nors laiškų, ir pamatė, kad yra jo žmonai P. K. adresuotas vienas laiškas. Ant laiško pamatė adresą, iš kur jis parašytas, tai yra iš Lukiškių kalėjimo, buvo parašyta, kad laiškas nuo V. M.. Jis laišką parsinešė į namus ir kartu su žmona jį perskaitė. Laišką rašė V. M., dėl to, kad jie reikalauja iš jo skolos už B. G., jis laiške grasino jo žmonai ją nužudyti, tai yra pakišti po velėna, kuomet jis išeis iš įkalinimo įstaigos. Sakė, kad gegužės mėnesį išėjęs tą padarys. Jie su žmona labai bijo, kad V. M. gali įvykdyti savo ketinimus. Jo žmona yra stipriai jo įbauginta, po laiško gavimo gėrė raminančius vaistus, bijo viena vaikščioti gatvėmis. Yra didelė tikimybė, kad jo grasinimai gali būti realiai įvykdyti, kadangi kiek žino jis teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, taip pat kiek pamena yra mušęs ir grasinęs B. G.. (b. l. 33-36).
Iš 2019-04-11 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas objektas yra vokas, kuriame yra laiškas, parašytas ant languoto popieriaus lapo. Ant baltos spalvos voko priekinės dalies nurodytas adresatas: „P. K., Elektrėnai, Trakų r-n“. Dešiniame viršutiniame voko kampe priklijuotas pašto ženklas, ant jo uždėtas apvalus spaudas su data 2019-03-28. Kitoje voko pusėje, ant užlenktos, priklijuotos, voko dalies nurodytas siuntėjas: „LTIK Lukiškių SKG-6, Vilnius V. M.“. Šioje voko pusėje uždėtas apvalus juodos spalvos spaudas kurio data 2019-03-29. Taip pat mėlynos spalvos blyškus spaudas su užrašu „Išsiųsta Nr. 2 2019-03-27“. Kairys voko šonas yra praplėštas. Iš voko išimamas languoto popieriaus lapas. Ant šio popieriaus lapo mėlynos spalvos šratinuku surašytas tekstas: „Tai ką P., svetimu ir darmavu pinigu užsimanei - aš taveve prisotinsiu. Gaila kad būdamas laisvėje aš nežinojau dėl antstolės patvarkimo kuriame tu kaip paveldėtoja pretendoji dėl ješkinio, mirusios Br. G. - būtum po vėlėna. Na nekai, viskas priekije ir lauk svečiu, būsi gyva užkasta. Žinai, kad aš iš Vievio ir draugu pas mane pilna. Kiek sėdėjusiu ir taip yra, beto vaikai yra, taip kad lauk... Neišeis dabar laiško išsiusti nelegalei tai gegužės mėn. po Apygardos teismo būsi sutvarkita. Taip kad gyvenk kol kas ir drebėk baimėja.“ (b. l. 13-15).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020-03-04 ekspertizės akto Nr. 11-453 (20) matyti, kad ekspertams buvo užduotas klausimas ar laišką pradėtą žodžiais „Tai ką P....“ ir baigtą žodžiais „...ir drebėk baimėja.“ parašė V. M., atlikus V. M. rašysenos ekspertizę buvo nustatyta, kad minėtą laišką parašė kaltinamasis V. M..
Byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir ji teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.
Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę vertinti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip jo kaltės prisipažinimą, tačiau toks gynybos prašymas negali būti tenkintas. BK 59 str. 1 d. 2 p. numato atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima laikyti tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šios bylos teisiamajame posėdyje nė viena iš aukščiau nurodytų aplinkybių, t. y. jog V. M. būtų prisipažinęs dėl nusikalstamos veikos, dėl jos gailėjęsis, būtų davęs parodymus – nebuvo nustatytos. Kaltinamasis nors ir prisipažino dėl nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tam, jog teismas kaltinamojo prisipažinimą vertintų kaip lengvinančią aplinkybę, tokia kaltinamojo pozicija turi būti aiškiai išreikšta teisiamojo posėdžio metu, būtent teisminio bylos nagrinėjimo, o ne ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio atsisakė duoti parodymus ir dalyvauti teismo posėdyje, nurodė, kad nesupranta kuo yra kaltinamas, reikalavo jam skirti psichiatrinę ekspertizę, nesilaikė teismo posėdžio tvarkos ir reiškė aiškią nepagarbą teismui, dėl ko buvo visam laikui pašalintas iš teismo posėdžių salės. Ir tik ištyrus visus įrodymus ir kaltinamajam suteikus galimybę duoti parodymus konferencinio ryšio būdu, jis sušvelnino savo poziciją teigdamas, kad neprisimena ar padarė nusikalstamą veiką ir jos aplinkybių. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad kiekvieną nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nesunkus nusikaltimas, kaltės formą ir rūšį - tyčia, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę – yra pensinio amžiaus, 3 kartus teistas, vieną iš jų už analogišką nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad nusikaltimas padarytas, vykstant ikiteisminiam tyrimui po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 1 kartą dėl labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 1 p., 2 p., kas leidžia spręsti, kad kaltinamasis tinkamų ir pakankamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, yra linkęs nusikalsti, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant didesnį negu šios bausmės vidurkis ir V. M. skirti laisvės atėmimą 2 metams.
Šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis bendrinama visiško bausmių sudėjimo būdu su 2019 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę. Į bausmės laiką įskaitoma bausmės dalis, atlikta pagal 2019-10-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.
V. M. 2019-06-25 skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nuo 2019-10-14 atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2019-10-14 nuosprendį, kardomosios priemonės taikymas netikslingas, todėl ji naikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laišką su voku, esančius baudžiamojoje byloje (b. l. 7, 8) palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298-308 straipsniais,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 2 metų laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu bendrinti su 2019 m. spalio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežtesnės bausmės pridedant visą švelnesnę bausmę ir V. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 11 metų ir 6 mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį atliktą pagal 2019-10-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.
Bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020-10-21.
V. M. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, laišką su voku, esančius baudžiamojoje byloje (b. l. 7, 8), palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.