Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-01-31 · Civilinė byla Nr. 2-84-825/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-31
Bylos Nr.
2-84-825/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Advokatai
Raimundas Gargasas, Karolis Rugys
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-84-825/2012Procesinio sprendimo kategorija 116.4 44.5.2; 99.5; 99.7; 99.9; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 31 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieškovo, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, atstovui advokato padėjėjui Karoliui Rugiui, atsakovei, G. V. P., jos atstovui advokatui Raimundui Gargasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei, G. V. P., dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, prašo priteisti iš atsakovės G. V. P. ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 629,00 litus žalos atlyginimo, 70 litų žyminį mokestį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovo, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus, kad 2009 m. balandžio 30 d. užpylimo metu buvo apgadintas draudėjai E. Č. priklausantis turtas, butas adresu (duomenys neskelbtini). Dėl padarytos žalos draudėjui buvo išmokėta 629,00 litų draudimo išmoka. Išmokėjęs išmoką ieškovas, įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalą asmenį. (duomenys neskelbtini) pažymoje konstatuota, jog Draudėjos butas užlietas iš viršuje esančio buto nr. 8, kurio savininkė G. V. P. Atsakovei priklausančiame bute nr. 8 trūko tualeto žarnelė. Kadangi atsakovė pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, privalo atlyginti padarytą žalą. Žalą, padarytą dėl įrenginių trūkumų, privalo atlyginti jo savininkas (valdytojas). Atsakovės kaltė yra preziumuojama, ji privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsakovė, G. V. P., su ieškiniu nesutinka, ji bei jos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus bei paaiškino, kad įvykis buvo, bet tik varžtelis buvo atsisukęs ir tik lašėjo. Ten vandens beveik nebuvo. Keičiant klozeto dangtį, žmogus kuris tvarkė, atsuko, atlaisvino tą varžtelį, kuris yra prie bakelio. Kai atėjo pasakyti, kad apačioje bėga vanduo, tada pamatė, kad kiliminės dangos gabaliukas sudrėkęs. Bendrijos pažyma žinoma, jos neginčijo.

Liudytoja E. Č. paaiškino, kad 2009 m. balandžio 30 d., prieš 8 val. pamatė šlapias dėmes tualeto kampe, koridoriuje prie vonios durų ir prie kambario durų, bei po truputį lašėjo. Nubėgo pas kaimynę apie 7.45 val. ar 7.50 val. Vonioje buvo patiesti kilimai, tada į 4 aukštą, bet ten niekas nebėgo. Grįžo pas ją, pakėlė kilimus, buvo jie šlapi ir lašėjo. Vėl grįžo namo, pradėjo bėgti vanduo, vėl grįžo pas kaimynę. Ji pasakė, kad bakelį pakėlė. Vanduo pradėjo bėgti per tualeto kampą, per jungiklį. Iškvietė komendantę, ji iškvietė elektriką, atjungė elektrą. Sustatė kibirus, patiesė medžiagas. Nuo viršutinio aukšto į kaimynės butą vanduo nebėgo. Buvo padaryta žala. Yra apsidraudusi ir žalą draudimas atlygino.

Liudytoja D. A. paaiškino, kad ją pasikvietė kaimynė, nes 5 bute dingo elektra ir paaiškino, kad ji apipilta. Elektros nebuvo, nes per tą vietą bėgo vanduo. Ji buvo pasidėjusi kibirėlį. Bendro naudojimo patalpose jokių įvykių nebuvo dėl vandens.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad atsakovė apliejo apatinį butą. Pasikvietė kaimynė, prieš įvykį, prašė sutvarkyti tualetą. Sakė, kad laša. Kai užėjo į tualetą, buvo užsuktas kranas. Kai kraną atsuko, lašėjo. Lašėjo prie bakelio šlangutė. Tą šlangutę priveržė prie bakelio ir nebelašėjo. Buvo matyti balutė, kad prilašėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogacija – tai draudėjo arba naudos gavėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui įstatymo pagrindu.

Subrogacijos institutas turi mažiausiai du tikslus. Pirma, šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui tuo atveju, jeigu draudėjas gautų ir žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens, ir draudimo išmoką iš draudiko, t. y. gautų dvigubą kompensaciją; jeigu taip atsitiktų, tai subrogacijos institutu draudikas galėtų išsiieškoti iš draudėjo tai, ką šiam išmokėjo nepagrįstai po to, kai draudėjas gavo visišką žalos atlyginimą iš atsakingo už žalą asmens. Antra, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: jeigu nebūtų subrogacijos galimybės, atsakingas už padarytą žalą asmuo nepatirtų jokių neigiamų turtinių padarinių, nes draudėjas gautų žalos atlyginimą draudimo išmokos pavidalu ir, jeigu draudimo išmoka padengtų visą patirtą žalą, jis negalėtų nieko reikalauti iš žalą padariusio asmens; subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė.

Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi.

Nagrinėjamu atveju ieškovas (draudikas), akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, išmokėjęs (b.l. 16, 17) pagal turto draudimo sutartį (b.l. 11, 12) draudimo išmoką dėl draudėjo E. Č. turto sugadinimo (b.l. 8, 13 – 15), perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingam už žalą asmeniui atsakovei, G. V. P., 2009 m. birželio 16 d. ir 2009 m. liepos 31 d. buvo reiškiamos pretenzijos dėl žalos atlyginimo (b.l. 5, 7). Atsakingu už žalą asmeniu šiuo atveju nurodyta atsakovė, G. V. P., kurios bute pagal Daugiabučių namo savininkų bendrijos pažymą (b.l. 8) buvo vandens nuotėkis. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai E. Č., D. A., A. M. matę, kad iš atsakovės buto sunkėsi vanduo. Liudytojas A. M. sutvarkė atsakovės tualetą šlangutę priverždamas prie bakelio. Tai, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (b.l. 9) atsakovei G. V. P., niekas neginčijo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

Nagrinėjamu atveju draudėją, t.y. žalą patyrusį asmenį E. Č., ir atsakingą už žalą asmenį, t.y. G. V. P., siejo įvykis, 2009 m. balandžio 30 d. užpylimas, kurio metu buvo apgadintas draudėjai E. Č. priklausantis turtas, butas adresu (duomenys neskelbtini). Draudikui, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas, perėjo draudėjo (draudimo liudijimas serija LD Nr. 4869149, b.l. 11, 12) E. Č. teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens, t.y. iš atsakovo, G. V. P.. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju atsakingas už žalą asmuo, t.y. G. V. P., nebuvo apdraudusi savo civilinės atsakomybės.

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad užpylimas kilo dėl to, jog atsakovei G. V. P. priklausančio buto tualete varvėjo tualeto bakelis, nuo kurio buvo užpiltas žemiau esantis butas, priklausantis E. Č.. Dėl kokios priežasties pradėjo lašėti vanduo atsakovo bute, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu vandens lašėjimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti vandens lašėjimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai buto, kuriame įvyko vandens lašėjimas, savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl įvykio.

Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad užpylimą ir dėl jo padarytą žalą lėmė atsakovės veiksmai, kad, nesant nurodytų neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi – neteisėti veiksmai susiję su patirta žala.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys yra pagrįstas 629,00 litų sumoje, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. numato skolininko pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškinys patenkintas pilnai, bylinėjimosi išlaidos (b.l. 27, 28, 29, 30) priteisiamos iš atsakovės, G. V. P. (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 79 str., 96 str. iš atsakovės, G. V. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Priimti galutinį sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš G. V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 629,00 (šešis šimtus dvidešimt devynis) litus žalos.

Priteisti iš G. V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 70,00 (septyniasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš G. V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. lapkričio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš G. V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 400 (keturis šimtus) litų už teisinę pagalbą.

Priteisti iš G. V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 15,98 (penkiolika litų 98 ct) litų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimo išlaidos), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Varsackis