- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- 2-184/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria bankrotas pripažintas tyčiniu, civilinėje byloje Nr. B2-259-510/2010 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Kavitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
Šalies argumentai
UAB „Kavitas“ direktorius V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos UAB „Kavitas“ iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 14 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Kavitas“ bankroto bylą, administratoriumi paskiriant S. Gagą.
Šalies argumentai
Kreditorius Kauno apskrities VMI kreipėsi į teismą dėl UAB „Kavitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Kreditorius nurodė, kad Kauno apskrities VMI atliko UAB „Kavitas“ mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 4 d. iki 2008 m. spalio 25 d. Kreditorius nurodė, kad 2007 m. birželio 4 d. UAB „Kavitas“ buvo įregistruota tęsiant ir perimant UAB „Perkonta“ veiklą, kurios pagrindinė įmonės veikla – metalo gaminių gamyba. Kreditorius nurodė, kad UAB „Kavitas“ įregistruota 2007 m. birželio 5 d. ir pagrindinė įmonės veikla – metalo gaminių gamyba, vadovas – V. K. . Kreditorius pažymėjo, kad UAB „Pergalės koncernas“ tiesiogiai dalyvavo tiek UAB „Perkonta“, tiek UAB „Kavitas“ valdyme. Kreditoriaus teigimu, UAB „Kavitas“ veiklą vykdė iš UAB „Pergalės koncernas“ nuomojamose patalpose, veiklai vykdyti ilgalaikį turtą nuomojo iš UAB „Pergalės grupė“. UAB „Pergalės grupė“ steigėjas buvo UAB „Pergalės koncernas“, o akcininkai – UAB „Pergalės koncernas“ 50 procentų akcijų savininko A. J. sūnus A. J. ir UAB „Pergalės koncernas“ 50 procentų akcijų savininko J. A. dukra K. A. –Z. Kreditoriaus teigimu, pagal VMI ir VSDFV Kauno skyriaus duomenis UAB „Perkonta“ bankroto paskelbimo dieną (2007 m. rugsėjo 10 d.) buvo 33 darbuotojai, kurie buvo atleisti iš darbo ir buvo įdarbinti UAB „Kavitas“. Kreditorius nurodė, kad UAB „Perkonta“ verslo perleidimas vyko perduodant tų pačių akcininkų naujai įsteigtai įmonei UAB „Kavitas“ darbo priemones, pirkėjus bei tiekėjus. Kreditorius pažymėjo, kad dar iki iškeliant bankroto bylą UAB „Perkonta“ pagal įformintas PVM sąskaitas faktūras UAB „Kavitas“ perėmė iš UAB „Perkonta“ įrankius ir nebaigtą gamybą, UAB „Kavitas“ buvo perduota ir dalis UAB „Perkonta“ kreditorinių bei debitorinių įsiskolinimų, išskyrus įsiskolinimus valstybės biudžetui bei Sodrai. Kreditoriaus teigimu, nauja įmonė perėmė tik palankius pirkėjus bei tiekėjus ir tokie veiksmai atlikti siekiant atsiskaityti tik su dalimi kreditorių bei žinant, kad po bankroto bylos iškėlimo UAB „Perkonta“ negalimas joks tarpusavio atsiskaitymų padengimas. Kreditoriaus teigimu, nei UAB „Perkonta“, nei UAB „Kavitas“ bankroto bylose Kauno apskrities VMI ir kreditorių susirinkimui abiejų minėtų įmonių bankroto administratorius S. Gagas neteikė informacijos apie susijusių asmenų sandorius su UAB „Pergalės koncernas“ ir UAB „Pergalės grupė“, dėl šių priežasčių Kauno apskrities VMI neturėjo galimybės šių sandorių ginčyti, o analogiškas mokestinis tyrimas nebuvo atliktas. Kreditorius pažymėjo, kad Kauno apskrities VMI finansinis reikalavimas UAB „Perkonta“ bankroto byloje buvo 215 937,27 Lt ir minėtas įsiskolinimas valstybės biudžetui liko nepatenkintas.
Kreditorius nurodė, kad dar dirbdamas UAB „Kavitas“ direktoriumi V. K. nuo 2008 m. liepos 11 d. pradėjo vadovauti naujai įregistruotai UAB „Vitakas“, kurios steigėja ir akcininkė buvusi UAB „Perkonta“ bei UAB „Kavitas“ ir esanti UAB „Vitakas“ darbuotoja G. S. . Kreditorius pažymėjo, kad UAB „Vitakas“ direktoriumi V. K. dirbo iki 2008 m. lapkričio 20 d., UAB „Vitakas“ pagrindinė įmonės veikla – metalo gaminių gamyba. Kreditoriaus teigimu, 2008 m. liepos 11 d. įregistravus UAB „Vitakas“, pagal susijusių asmenų daromus sprendimus buvo ruošiamasi UAB „Kavitas“ bankrotui – užsakymai ir darbai buvo perduodami UAB „Vitakas“, nuomos, darbuotojų atlyginimų bei mokesčių sąnaudos paliekami UAB „Kavitas, UAB „Vitakas“ buvo perduodamos darbo priemones, perleidžiami pirkėjai bei tiekėjai. Kreditorius pažymėjo, kad dar iki iškeliant bankroto bylą UAB „Kavitas“ pagal įformintas PVM sąskaitas faktūras UAB „Vitakas“ perėmė iš UAB „Kavitas“ įrankius, medžiagas, nebaigtą gamybą, dėl ko UAB „Kavitas“ darbininkai liko be darbo įrankių, darbų užsakymai ir sutartys buvo sudaromi UAB „Vitakas“, o ne UAB „Kavitas“ vardu. Kreditorius atkreipė dėmesį, kad UAB „Kavitas“ direktorius V. K. kreipėsi į Kauno apygardos teimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau prieš tai pradėjo vadovauti naujai įsteigtai UAB „Vitakas“, kurios veikla analogiška ir į kurią buvo įdarbinti UAB „Kavitas“ darbuotojai.
Kreditorius nurodė, kad UAB „Kavitas“ pagal 2007 m. lapkričio 6 d. sutartį Nr.01GD/2007 su UAB „Gelrema“ įformino UAB „Geležinkelio detalės“ 91 604 vnt. akcijų pirkimą, už kurias UAB „Kavitas“ įsipareigojo sumokėti UAB „Gelrema“ 91 604 Lt ne vėliau kaip per 3 metus nuo sutarties pasirašymo, tačiau už šias akcijas UAB „Kavitas“ nesumokėjo. Kreditorius pažymėjo, kad ši suma patvirtinta kaip UAB „Gelrema“ kreditorinis reikalavimas. Kreditorius nurodė, kad UAB „Geležinkelio detalės“ valdė J. A. ir A. J. , kurie kartu valdo ir UAB „Pergalės koncernas“. Kreditorius pažymėjo, kad nors už UAB „Geležinkelio detalės“ akcijas nebuvo apmokėta, tačiau UAB „Kavitas“ įformino UAB „Geležinkelio detalės“ akcijų pardavimą. Kreditoriaus nuomone, atlikdamas tarpusavio atsiskaitymų su UAB „Pergalės koncernas“ užskaitymą dėl nesumokėto nuomos mokesčio už patalpas, UAB „Kavitas“ pažeidė kitų UAB „Kavitas“ kreditorių teisėtus interesus.
Kreditorius nurodė, kad pagrindinės UAB „Kavitas“ prekių ir paslaugų pirkėjos buvo susijusios įmonės UAB „Pergalės koncernas“, UAB „Bėgvita“, UAB „Vitakas“. Kreditoriaus teigimu, kadangi UAB „Kavitas“ prekių pardavimas vyko tarp susijusių įmonių, darytina išvada, kad, sudarant prekių pardavimų sandorius su prekių pirkėjomis, iš jų ir su UAB „Pergalės koncernas“, tiek UAB „Kavitas“ vadovas V. K. , tiek susijusių įmonių vadovai bei akcininkai žinojo, kad UAB „Kavitas“ mokėtino PVM sumomis tik padidins įsiskolinimą biudžetui ir anksčiau ar vėliau bus iškelta bankroto byla ir tokiu būdu PVM nebus sumokėtas, o pirkėjai susigrąžins iš biudžeto PVM permoką.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi nutarė pripažinti UAB „Kavitas“ bankrotą tyčiniu.
Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtino BUAB „Kavitas“ kreditorių sąrašą, kuris patvirtina, jog didžiausi įmonės įsiskolinimai yra Kauno apskrities VMI ir VSDFV Kauno skyriui. Teismas pažymėjo, kad pats įmonės direktorius V. K. 2010 m. spalio 6 d. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pripažino, jog atsakovas neturi nuosavo ilgalaikio nekilnojamojo turto, kad įsipareigojimai beveik 31 kartą viršija apskaityto turto vertę. Teismo teigimu, esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas teigti, kad Kauno apskrities VMI, VSDFV Kauno skyriaus ir kitų kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto procese nebus patenkinti.
Teismas nurodė, kad, remiantis Juridinių asmenų registro ir 2009 m. balandžio 15 d. Kauno apskrities VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos duomenimis, nustatyta, kad 2008 m. liepos 11 d. buvo įregistruoti UAB „Vitakas“ įstatai, V. K. nuo 2008 m. liepos 11 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d. ėjo UAB „Vitakas“ pareigas, t.y. šias pareigas jis ėjo ir tuo metu, kai jo vadovaujamai UAB „Kavitas“ buvo keliama bankroto byla. Teismas nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus pateikti darbuotojų sąrašai patvirtina, kad UAB „Kavitas“ 33 darbuotojai buvo atleisti iš darbo ir didesnė jų dalis dar 2008 m. lapkričio mėnesį perėjo dirbti į UAB „Vitakas“. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu V. K. nurodė, jog UAB „Kavitas“ ir UAB „Vitakas“ veikos pobūdis – metalo apdirbimas, bet produkcija iš dalies skyrėsi. Teismas nurodė, kad pareiškime dėl tyčinio bankroto yra duomenys, jog 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, t.y. tuo metu, kai V. K. buvo abiejų įmonių vadovas, UAB „Vitakas“ pagal penkias PVM sąskaitas faktūras perėmė iš UAB „Kavitas“ įrankius, guminius žiedus bei darbus. Teismo teigimu, nurodytos paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra tyčinio bankroto požymiai, t.y. turint tikslą išvengti atsiskaitymo su UAB „Kavitas“ kreditoriais, visa šios įmonės gamybinė veikla tyčia buvo perkelta į naujai įkurtą UAB „Vitakas“, o UAB „Kavitas“ tyčia nutraukė veiklą ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog 2008 metais Lietuvoje buvo ekonominė krizė, dėl kurios galėjo sumažėti gamybos apimtys, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepaneigia to fakto, kad UAB „Kavitas“ perkėlė gamybinę veiklą į kitą įmonę tam, kad išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Šalies argumentai
Teismo vertinimu, visi kiti Kauno apskrities VMI patikslintame pareiškime išdėstyti argumentai nepatvirtina tyčinio bankroto požymių buvimo. Teismas nurodė, kad veiklos perkėlimas iš UAB „Perkonta“ į UAB „Kavitas“ galėjo pabloginti ne UAB „Kavitas“, bet UAB „Perkonta“ turtinę padėtį, todėl negali būti UAB „Kavitas“ bankroto priežastimi. Teismas nurodė, kad Kauno apskrities VMI pareiškime dėl tyčinio bankroto išanalizavo UAB „Kavitas“ akcininkų ir su jais susijusių asmenų ryšius, tačiau teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog šie asmenys darė kokią nors įtaką UAB „Kavitas“ ūkinei-komercinei veiklai ar atliko kokius nors konkrečius veiksmus, privedusius įmonę prie bankroto. Teismo nuomone, UAB „Geležinkelio detalės“ 91 604 vnt. akcijų pirkimas taip pat neturėjo esminės įtakos UAB „Kavitas“ bankrotui, nes už šias akcijas UAB „Kavitas“ nesumokėjo, o vien tai, kad ši suma patvirtinta kaip UAB „Gelrema“ finansinis reikalavimas, neleidžia vertinti šio sandorio sudarymą kaip tyčinio bankroto požymį. Teismo teigimu, tyčinio bankroto požymiu nelaikytina ir kreditoriaus Kauno apskrities VMI nurodyta aplinkybė, kad UAB „Kavitas“ prekių pardavimas vyko tarp įmonių, kurios, kreditoriaus teigimu, yra tarpusavyje susijusios. Teismas pažymėjo, kad tokie sandoriai patys savaime nėra neteisėti. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu kreditorius Kauno apskrities VMI mano, jog kuri nors įmonė neteisėtai susigrąžino iš biudžeto PVM permoką, turi teisę tai įmonei pareikšti atitinkamus reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad net ir atmetus paminėtus argumentus, kreditoriaus Kauno apskrities VMI motyvai ir byloje esantys įrodymai apie tyčinį veikos perkėlimą iš UAB „Kavitas“ į UAB „Vitakas“ yra pakankami, kad pripažinti UAB „Kavitas“ bankrotą tyčiniu.
Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Kavitas“ valdymo organų veiksmuose galimai yra nusikaltimo požymių, todėl apie šią nutartį, jai įsiteisėjus, praneština prokurorui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, nagrinėdamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, nenustatė konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, valdymo organų sprendimais, sudarytais sandoriais, faktų, kad įmonės finansinė būklė būtų buvusi bloginama tyčia. Teismo išvada dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra nepagrįsta rašytiniais įrodymais, padaryta nenustačius byloje reikšmingų faktinių aplinkybių.
2. Teismas, darydamas išvadą dėl tyčinio bankroto požymių buvimo, nutartyje nepagrįstai rėmėsi Kauno apskrities VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. AU18-29 ir nurodė, kad V. K. nuo 2008 m. liepos 11 d., įregistravus naują įmonę UAB „Vitakas“ iki 2008 m. lapkričio 20 d. ėjo direktoriaus pareigas. Šias pareigas V. K. ėjo ir tuo metu, kai jo vadovaujamai UAB „Kavitas“ buvo keliama bankroto byla. Be to, teismo nutartyje nurodytos aplinkybės dėl tyčinio bankroto neįrodo V. K. kaip valdymo organo netinkamų sprendimų, įtakojusių bankrotą bei neįrodo UAB „Kavitas“ kryptingos ir nuoseklios veiklos, kuria buvo siekiama įmonės nemokumo bei V. K. kaip vadovo tyčinių veiksmų, kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto.
3. Pareiškėjas pareiškime nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta nei vieno V. K. sudaryto bendrovei nenaudingo sandorio, kuris būtų įtakojęs įmonės nemokumą bei tyčinių kryptingų V. K. veiksmų, kurie būtų privedę bendrovę prie bankroto. Teismas, pripažindamas bankrotą tyčiniu, nepagrįstai vadovavosi aplinkybėmis apie atleistų darbuotojų priėmimą į UAB „Vitakas“, įrankių ir darbų perdavimu prieš teismui iškeliant bankroto bylą, V. K. buvimą abiejų bendrovių vadovu, įvardindamas tai kaip pagrindinius tyčinio bankroto požymius. Nors teismas nutartyje nurodė, kad V. K. perdavė naujai įsteigtai bendrovei veiklą, tačiau to pagrindimui nenurodė jokių įrodymų. UAB „Vitakas“ ir UAB „Kavitas“ buvo sudarę bendradarbiavimo sutartį, kuria susitarė atlikti įvairius metalo apdirbimo darbus, tačiau ši sutartis negali būti laikoma veiklos perdavimu naujai įsteigtai bendrovei, nes UAB „Vitakas“ pats sudarė naujas sutartis su užsakovais ir pagal juos vykdė veiklą, pagal šią sutartį UAB „Kavitas“ atliko tuos darbus, kurių atlikimui UAB „Vitakas“ neturėjo įrengimų ir specialistų, už tai gavo pajamas.
4. Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Vitakas“ pagal penkias PVM sąskaitas faktūras perėmė iš UAB „Kavitas“ įrankius, guminius žiedus bei darbus. UAB „Vitakas“ pagal nutartyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras ne perėmė įrankius ir guminius žiedus, o juos nupirko, šių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu UAB „Kavitas“ gavo pinigines lėšas, šie įrankiai UAB „Kavitas“ nebuvo reikalingi, nes UAB „Kavitas“ neturėjo užsakymų, todėl įrankių nenaudojo. Nutartyje nurodomos PVM sąskaitos faktūros vertintinos kaip pirkimo-pardavimo sutartys, kurios nėra nuginčytos ar pripažintos negaliojančiomis.
5. Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Kavitas“ 33 darbuotojų perėjimas iš UAB „Kavitas“ į UAB „Vitakas“, yra laikytinas vienu iš tyčinio bankroto požymių. Dėl objektyvių priežasčių UAB „Kavitas“ negavus užsakymų ir tapus nemokia bei teismui iškėlus bankroto bylą, visi darbuotojai iš UAB „Kavitas“ administratoriaus buvo atleisti. Norintys įsidarbinti darbuotojai buvo specialistai ir darbininkai, turintys specifinės veiklos, todėl šiai įmonei buvo naudingiau priimti žmones, turinčius patirtį, nei ruošti naujus specialistus. Ši aplinkybė yra darbo jėgos judėjimas rinkoje ir nelaikytina sąmoningu UAB „Kavitas“ padėties bloginimu, sąmoningu darbuotojų perkėlimu ir vienu iš tyčinio bankroto požymių.
Tretieji asmenys J. A. ir A. J. prisidėjo prie atskirojo skundo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Kauno apskrities VMI prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti. Kreditoriaus nuomone, atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas pilna apimtimi ir tinkamai taikė procesines teisės normas, vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir dokumentus, teisingai analizavo dalies nagrinėjamų sandorių aplinkybes, teikė pakankamai daug reikšmės sunkiai įmonės finansinei padėčiai sandorių sudarymo ir finansinių transakcijų metu. Kreditoriaus nuomone, atskirasis skundas taip pat atmestinas dėl netinkamai įvardintų procesinių šalių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.
CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl UAB „Kavitas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia. Jo požymiai yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Taigi bankrotą pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2002; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Nagrinėjant bankroto bylas teismai turi atkreipti dėmesį į tikrąsias bankroto priežastis ir spręsti, ar konkrečioje byloje bankrotas nėra tyčinis, tai yra ar įmonės bankroto nelėmė sąmoningas blogas jos valdymas, kuris gali reikštis tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek neveikimu. Apie tyčinį bankrotą galima spręsti iš to, kad įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbą arba apskritai jo neorganizavo, buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai (pasirašinėjamos sutartys prekėms įsigyti ar paskoloms paimti, prievolių įvykdymas užtikrinamas laidavimu ar garantija, prisiimami kitokie finansiniai įsipareigojimai), žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti (sumokėti už gautas prekes ar grąžinti paimtų paskolų, atsakyti pagal laidavimo ar garantijos sutartis ir panašiai). Šių požymių buvimą rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004 konstatuota, jog įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Kavitas“ bankrotą pripažino tyčiniu, atsižvelgdamas į tai, jog tiek UAB „Kavitas“, tiek UAB „Vitakas“ įmonėms vadovavo tas pats asmuo, dauguma UAB „Kavitas“ atleistų darbuotojų buvo priimti dirbti į UAB „Vitakas“, prieš teismui iškeliant bankroto bylą UAB „Kavitas“ pardavė UAB „Vitakas“įrankius bei perdavė darbus. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl sąlygų UAB „Kavitas“ bankrotą pripažinti tyčiniu nebuvimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek UAB „Kavitas“, tiek naujai įsteigtos UAB „Vitakas“ (Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „Vitakas“ įregistruota registre 2008 m. liepos 11 d.) veiklos pobūdis – metalo apdirbimas. Apeliantas pripažįsta, kad tam tikru laikotarpiu vienų metu vykdė abiejų minėtų bendrovių vadovo pareigas. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad 33 UAB „Kavitas“ darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Vitakas“ nėra laikytinas vienu iš tyčinio bankroto požymių, kadangi dėl objektyvių priežasčių, t.y. UAB „Kavitas“ negavus užsakymų ir tapus nemokia jie buvo atleisti iš darbo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, 2009 m. balandžio 15 d. Kauno apskrities VMI mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitos duomenimis UAB „Kavitas“ perdavė turėtų užsakymų vykdymą, pavyzdžiui, velenų grubų apdirbimą, terminį apdirbimą, šlifavimo, tekinimo darbus, plokščių ir movų gamybą bei kitus darbus UAB „Vitakas“ dar iki bankroto bylos UAB „Kavitas“ iškėlimo. Šių veiksmų atlikimas, turint dėmesyje, kad už atliekamus darbus UAB „Kavitas“ būtų gavusi lėšas, leidžia daryti išvadą, kad buvo imtasi finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) veiksmų. Be to, nors apeliantas teigia, kad UAB „Vitakas“ pagal teismo nutartyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras ne perėmė įrankius ir guminius žiedus, o juos nupirko, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, įrankių ir guminių žiedų, naudotų įmonės veiklai vykdyti, pardavimas iki bankroto bylos UAB „Kavitas“ iškėlimo sudaro pagrindą manyti, jog dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų perleisti įmonės turtą buvo prarasta galimybė gauti pajamas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio šeštąją dalį bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Teisėjų kolegijos nuomone, V. K. , kaip UAB „Kavitas“ vadovas, atlikdamas finansiškai nepagrįstus (nuostolingus) veiksmus, veikė priešingai bendrovės interesams. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės gamybinės veiklos tyčinio perkėlimo į naujai įkurtą UAB „Vitakas“ bei tyčinio UAB „Kavitas“ veiklos nutraukimo bei kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turint tikslą išvengti atsiskaitymo su UAB „Kavitas“ kreditoriais, pagrįstos.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pateikti į bylą su atskiruoju skundu dokumentai nepaneigia pateiktų į bylą įrodymų, patvirtinančių UAB „Kavitas“ tyčinį bankrotą.
Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad apelianto V. K. atstovės 2011 m. sausio 12 d. pateiktas į bylą J. D. Staliūnienės audito konsultacinės firmos 2010 m. lapkričio 30 d. reikšmingų faktinių aplinkybių įtakos UAB „Kavitas“ tyčinio bankroto veiksmų kontekste tyrimo aktas nepaneigia pateiktų į bylą įrodymų, patvirtinančių UAB „Kavitas“ tyčinį bankrotą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatymo reikalavimus dėl įmonės tyčinio bankroto įrodymus vertina, nustato aplinkybes ir sprendžia teismas, bet ne audito konsultacinės įmonės.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.