Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, duodančios išvadą byloje, - Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui K. S. su institucija, duodančia išvadą byloje Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas K. S. į teismo posėdžius neatvyko, jam ieškinys su priedais buvo įteiktas asmeniškai (l. 41), apie posėdžius ir ekspertizės paskyrimą buvo pranešta skelbimais specialiame interneto tinklapyje ir siunčiant teismo šaukimus jo gyvenamosios vietos ir darbo adresais. Atsakovas bylos eiga nesidomėjo, apie jo gyvenamosios vietos pasikeitimą nepranešė. Byla išnagrinėta atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš gimimo liudijimo (l. 9), išduoto 2015-07-21, matyti, kad 2012 metų sausio 3 dieną gimė N. K., jo mama yra I. M., gim. 1986 m., įrašų apie tėvą nėra.

Lietuvos CK 3.146 str.1d. nustato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas taip pat ir kiti įrodymai. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.

Ieškovė I. M. ieškinyje bei pasisakymuose nuosekliai aiškina apie jos artimą bendravimą su atsakovu K. S. 2011 metais, apie jų susitikimus jos namuose ir 2015 metais jo pripažinimą esant jos vaiko N. tėvu. Ieškovės prašymu bylos nagrinėjimo metu du kartus buvo paskirta ekspertizė tėvystei nustatyti (l. 51-52, 71 -72). Apie ekspertizės paskyrimą atsakovas buvo informuotas siunčiant jam pranešimus pagal gyvenamąją vietą, pagal darbo vietą ir paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje (l.78). Tačiau atsakovas nenuvyko ekspertizės atklikimui. Ekspertizės atlikimui paskirtu laiku į serologijos ir DNR laboratoriją abu kartus nuvyko ieškovė I. M. su vaiku, atsakovas K. S. neatvyko. Tai patvirtina Serologijos ir DNR laboratorijos raštai (l. 57, 83). Atsižvelgiant į anksčiau aptartus ieškovės parodymus, įrašus apie gimimą, atsakovo visišką neveikimą byloje po to kai jam asmeniškai buvo įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys ir jo priedai, bei į tai, kad atsakovas K. S. nepareiškė prieštaravimo dėl ieškinio ir nepaneigė ieškovės teiginių dėl jo tėvystės, bei nenuvyko atlikti ekspertizės, toks atsakovo elgesys yra vertinamas kaip tėvystės įrodymas. Ieškovės parodymais, atsakovo pozicija byloje yra pripažįstama, kad ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo, kad K. S. yra vaiko N. K. tėvas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Nuo gimimo iki šiol N. K. gyvena su mama I. M., prie jos yra pripratęs. Nesant atsakovo prieštaravimo vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su mama. Atsižvelgiant į tai, kad N. K. yra dar mažas vaikas, atsakovo iki šiol visiškai nepažįsta, ieškovės aiškinimu yra matęs vieną kartą, yra tenkinamas ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kad atskirai gyvenantis vaiko tėvas K. S. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime bendru tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas K. S. sūnui N. išlaikymo iki šiol neskyrė.

Ieškovė I. M. prašo priteisti iš K. S. nepilnamečio sūnaus N. K. išlaikymui po 80 Eur. kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2016-03-17, iki vaiko pilnametystės.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., - prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Tokiu būdu, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus, abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertinamos vaiko interesų naudai.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesio alga 380 Eur.

Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį vieno vaiko išlaikymui, jo poreikiams tenkinti reikia apie 150-160 Eur. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu ji nedirba, augina tris nepilnamečius vaikus, pragyvena iš socialinių išmokų bei vienam iš vaikų teikiamo išlaikymo. Atsakovas nepateikė įrodymų apie savo pajamas ir turtinę padėtį. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, į tai, kad ji prašo priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui mažiau nei ¼ dalį minimalios mėnesio algos, atsakovas dėl išlaikymo dydžio nepareiškė jokių prieštaravimų yra pripažįstama, kad vaiko N. K. poreikius ir tėvo K. S. galimybes atitinka išlaikymo dydis per mėnesį - 80 Eur. Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2016-03-17. Ieškinys šioje dalyje tenkinamas. Nustatoma, kad išlaikymą vaikui uzufrukto teise valdo ir tvarko ieškovė I. M., su kuria nuo gimimo gyvena sūnus N..

Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą ir nurodė, kad ji atsisako reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos – 2 880 Eur - priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad N. K. tėvystę buvo pripažinęs kitas asmuo, tėvystė nuginčyta tik 2015-06-05 teismo sprendimu, netrukus po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovė užvedė šią bylą, teismas pripažįsta, kad ieškinio dalies atsisakymas nepažeis imperatyvių įstatymo reikalavimų ir nepilnamečio vaiko interesų. Šioje dalyje priimamas ieškinio atsisakymas ir byla dalyje nutrauktina.

Ieškovei I. M. suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (l. 30, 31).

Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys yra tenkinamas, todėl iš atsakovo valstybei yra priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 41 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 29 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (80 Eur. x 12 x 3 %), ir 11 Eur. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 81 Eur. bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš atsakovo yra priteisiamos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos – 324,24 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268-282 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o N. K. yra K. S. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama I. M..

Tėvas K. S. turi teisę matytis ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jo auklėjime bendru tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus pagal vaiko ir jo motinos I. M. gyvenamąją vietą ir jai dalyvaujant.

Priteisti iš K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) materialiniam išlaikymui po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2016 m. kovo 17 dienos iki N. pilnametystės.

Išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko I. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokos kodu 5660, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žyminis mokestis ir teismo išlaidos civilinėje byloje Nr. 2-416-496/2016“ 81 Eur. (aštuoniasdešimt vieną eura) ir įmokos kodu 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant: „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“ 324,24 Eur. (tris šimtus dvidešimt keturis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutraukti civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.