- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- A-756-1224-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00714-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. S. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. sausio 31 d. atsakymą Nr. 17.2 - 1877, kuriuo atsisakyta ištirti jo 2010 m. gruodžio 27 d. skundą, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ištirti pareiškėjo 2010 m. gruodžio 27 d. skundą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2006 metų iki 2009 metų kovo mėnesiu gyveno kartu su J. N. (dabartinė pavardė – B.) jai nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Susipykęs su J. N., pareiškėjas 2009 m. kovo 8 d. buvo priverstas išsikraustyti, tačiau namuose liko dauguma pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančių daiktų ir vertybių, kurių vertė viršija du šimtus tūkstančių litų, t. y. istorinę vertę turinčių antikvarinių knygų, paveikslų, dokumentų (įvairių pažymėjimų, diplomų, apdovanojimų, dovanų), mokslo ir tyrimo darbų, kitų knygų, mokslo veikalų ir medžiagų, rūbų ir avalynės, baldų ir kitų daiktų, buitinės technikos. Negalėdamas atgauti savo daiktų, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą J. N. (B.) ir jos sutuoktinio V. B. atžvilgiu dėl jų padarytų nusikaltimų (įskaitant svetimo turto vagystę stambiu mastu, turto prievartavimą, turto pasisavinimą, turto sunaikinimą) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)178, 181, 183 ir 187 straipsnius. Pareiškėjas taip pat prašė atsakovo nustatyti ir surasti, kur yra pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantys dokumentai, asmeniniai daiktai ir vertybės. Tačiau tyrimą atlikusi prokurorė I. K., padariusi grubius procesinius pažeidimus, du mėnesius vilkino tyrimą. Dėl prokurorės I. K. netinkamo pareigų atlikimo pareiškėjas negali iš draudimo kompanijos AB „If draudimas“ gauti 91 500 Lt draudimo išmoką už prarastą ir dingusį turtą, nes iki šiol nėra atliktas išsamus dingusio turto ir daiktų aplinkybių tyrimas. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 19 d. taip pat kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus rajono policiją. Tačiau Vilniaus rajono policijos Maišiagalos policijos nuovados pareigūnai tyrimą nutraukė. Atsakovo 2010 m. vasario 18 d. raštu Nr. 17.2-2902 Vilniaus apygardos prokuratūrai buvo pavesta ištirti pareiškėjo 2010 m. vasario 11 d. skunde nurodytas aplinkybes, tačiau Vilniaus apygardos prokuratūra šio skundo dėl galimų tarnybinių pažeidimų netyrė ir 2010 m. kovo 29 d. raštu Nr. 1-10-4027 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tik ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatyta tvarka surinkus ir įvertinus informaciją, galima nuspręsti, ar ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas, ar baudžiamoji byla turi būti perduota teismui, ar tyrimas turi būti nutrauktas. Įstatymų nustatyta tvarka neištyrus pareiškėjo pareiškimuose ir prašymuose nurodytų aplinkybių, neatlikus kitų būtinų tyrimo veiksmų, negalima buvo daryti išvados, kad šiuo atveju nėra nusikalstamos veikos. Prokurorų nutarimai (sprendimai), kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, priimti tinkamai neišanalizavus visų procesinio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, todėl jie naikintini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas 2010 m. spalio 13 d. pateikė atsakovui pakartotinį prašymą. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2010 m. spalio 20 d. dar kartą persiuntė visą medžiagą nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Tačiau Vilniaus apygardos prokuratūra 2010 m. lapkričio 13 d. rašte nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas, paduotas Vilniaus rajono apylinkės prokuratūrai, jau buvo ištirtas ir jau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus apygardos prokuratūra ir kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos daugiau negu metus ignoruoja ir netiria pareiškėjo skundų arba tik formaliai atsirašinėja. Su skundžiamu atsakymu pareiškėjas nesutinka, nes iki šiol nenustatyta ir neištirta, kur yra pareiškėjo didelės vertės asmeninis turtas. Pareiškėjas jam priklausančio turto pats nepasiėmė, o policija ir prokuratūra net nebandė aiškintis, kur jis yra. Prokurorai, neatlikę tyrimo, savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad J. B. (N.) ir V. B. nesiekė pasisavinti D. S. daiktų, o, atvirkščiai, siekė, kad pareiškėjas pasiimtų savo daiktus. Šie prokurorų teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra taip pat netyrė, kodėl ir kokiu tikslu Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. K. atskleidė galimiems įtariamiesiems byloje svarbią informaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad 2010 m. gruodžio 28 d. Generalinėje prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo skundas (reg. Nr. 5.6-6121) dėl Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 17.2.-22334. Generalinio prokuroro pavaduotojo 2011 m. sausio 31 d. atsakymu Nr. 17.2.-1877 pareiškėjui buvo paaiškinta, kad Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus l. e. vyriausiosios prokurorės pareigas O. Z. 2010 m. gruodžio 14 d. atsakymas Nr. 17.2.-22334 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu ir yra teisėtas bei pagrįstas. Minėtas 2010 m. gruodžio 14 d. atsakymas Nr. 17.2.-22334 buvo pateiktas pareiškėjui Generalinėje prokuratūroje išnagrinėjus 2010 m. lapkričio 16 d. gautą jo 2010 m. lapkričio 15 d. pakartotinį prašymą (reg. Nr. 5.6-5439), kuriame buvo išdėstyti tokie reikalavimai: 1) pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimą, 2010 m. spalio 13 d. prašymą ir 2010 m. lapkričio 15 d. prašymą, ištirti pareiškime ir abiejuose prašymuose išdėstytas aplinkybes ir kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; 2) siekiant užtikrinti tinkamą ir nešališką tyrimą, perimti kontrolėn pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimo ir 2010 m. spalio 13 d. bei 2010 m. lapkričio 15 d. prašymų tyrimą; 3) iš Vilniaus rajono apylinkes prokuratūros išsireikalauti visą su 2009 m. lapkričio 9 d. pareiškimu susijusią medžiagą (reg. Nr. 8-102/2009 ir reg. Nr. 5-518/2009) ir ją prijungti prie 2010 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimo; 4) iš Vilniaus rajono policijos komisariato Maišiagalos policijos nuovados išsireikalauti visą su 2010 m. balandžio 19 d. pareiškimu susijusią medžiagą (reg. Nr. 10-57-AP-322) ir ją prijungti prie 2010 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimo. Susipažinus su 2010 m. lapkričio 15 d. pakartotiniu pareiškėjo prašymu ir iš Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros gauta prašymo (pareiškimo, skundo) nagrinėjimo byla Nr. 8-102/2009 (kurioje buvo ir pareiškėjo 2009 m. gruodžio 28 d. prašymas reg. Nr. 2-518/2009) bei iš Maišiagalos policijos nuovados gauta pareiškėjo 2010 m. balandžio 19 d. pareiškimo Nr. 10-57-AP-322 nagrinėjimo medžiaga, buvo nustatyta, kad Maišiagalos policijos nuovados ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2009 m. spalio 12 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 15 d. pareiškimą (medžiaga Nr. 57-At-679-09), kuriame buvo prašoma imtis prevencinių priemonių J. N. ir V. B. atžvilgiu, įspėjant juos dėl grasinimų, taip pat surasti pareiškėjo mažametę dukrą ir dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 156, 163, 235-236 straipsnius. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas konstatavo, kad klausimas dėl pareiškėjo mažametės dukros G. gyvenamosios vietos nustatymo yra sprendžiamas Vilniaus rajono apylinkės teisme, o V. B. išsakyti grasinimai buvo tik žodiniai, kitų veiksmų jis nesiėmė, todėl realus pavojus pareiškėjo sveikatai, gyvybei ar turtui negrėsė. Šio nutarimo pareiškėjas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka neskundė, todėl jis šiuo metu yra įsiteisėjęs. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje 2009 m. lapkričio 11 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. 8-102/2009), kuriuo jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą J. B. ir V. B. atžvilgiu pagal BK 155, 181, 183, 185, 187, 237, 294 straipsnius ir 178 straipsnio 4 dalį. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. K., konstatavusi, kad šiuo nebuvo padaryta veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 2010 m. sausio 14 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlė pareiškėjui ginčą dėl daiktų spręsti teisme civilinio proceso tvarka. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. K. 2010 m. sausio 14 d. nutarimo panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2010 m. kovo 9 d. paliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį nepakeistą.
Atsakovas taip pat nurodė, kad Generalinėje prokuratūroje 2010 m. vasario 12 d. buvo gautas pareiškėjo skundas (reg. Nr. 5.6- 700) dėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. K. galimai neteisėtų veiksmų priimant 2010 m. sausio 14 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis pareiškėjo skundas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. K. 2010 m. kovo 16 d. raštu Nr. 1.10-3299 informavo Generalinę prokuratūrą, kad inicijuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą prokurorės I. K. atžvilgiu nėra pagrindo. Generalinėje prokuratūroje 2010 m. rugpjūčio 25 d. buvo gautas pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimas (reg. Nr. 5.6-4014), kuris taip pat buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Apie pastarojo pareiškimo nagrinėjimo rezultatus pareiškėjas buvo informuotas Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės M. O. 2010 m. spalio 7 d. raštu Nr. 1.10-11882. Pareiškėjui dar kartą buvo nurodyta, kad prašymai dėl tų pačių faktų, kurie buvo anksčiau išnagrinėti ir dėl kurių jau buvo priimti procesiniai sprendimai, nenagrinėjami. Taip pat pareiškėjui pakartotinai buvo nurodyta, kad Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. K., nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą, tinkamai atliko savo pareigas ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą. Pareiškėjui buvo pranešta, kad prokurorės atžvilgiu inicijuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą nėra pagrindo. Generalinėje prokuratūroje 2010 m. spalio 15 d. buvo gautas pareiškėjo 2010 m. spalio 13 d. prašymas (reg. Nr. 5.6-4905), kuriuo jis pakartotinai prašė ištirti, ar Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. K. ir Vilniaus rajono policijos pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo skundus dėl galimo J. B. ir V. B. padaryto nusikaltimo, tinkamai atliko savo pareigas. Šis pareiškėjo prašymas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras A. P., išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 1.10-13364 informavo pareiškėją, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartimi buvo atmesti pareiškėjo argumentai dėl prokurorės I. K. galimai neteisėtų veiksmų. Vilniaus rajono policijos komisariato Maišiagalos policijos nuovados ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2010 m. balandžio 19 d. pareiškimą, kadangi jis taip pat yra dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių yra priimta galutinė ir neskundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2010 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 1.10-13409 informavo Generalinę prokuratūrą, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ar inicijuoti tarnybinį patikrinimą prokuroro atžvilgiu, taip pat iškelti drausmės bylas ikiteisminio tyrimo pareigūnų atžvilgiu.
Atsakovo nuomone, pareiškėjo siekis, kad dėl tų pačių faktinių aplinkybių būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o prokurorės I. K. ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, priėmusių pareiškėjui nepalankius proceso sprendimus, atžvilgiu inicijuotos tarnybinio patikrinimo procedūros ar net pradėtas ikiteisminis tyrimas, yra niekuo nepagrįstas. Visi pareiškėjo skundai, prašymai, pareiškimai prokuratūroje buvo nagrinėjami laikantis BPK ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, generalinio prokuroro 2003 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1-108 patvirtintų Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatų ir generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, generalinio prokuroro 2007 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-9 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo prokurorams nuostatų. Jokių pažeidimų nagrinėjant pareiškėjo skundus prokuratūroje nebuvo padaryta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas sprendime nurodė, kad Generalinėje prokuratūroje 2010 m. lapkričio 16 d. buvo gautas pareiškėjo 2010 m. lapkričio 15 d. pakartotinis prašymas, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimą bei 2010 m. spalio 13 d. ir 2010 m. spalio 15 d. prašymus, ištirti pareiškime ir abiejuose prašymuose išdėstytas aplinkybes ir kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Į šį pareiškėjo prašymą buvo atsakyta Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus 2010 m. gruodžio 14 d. atsakymu Nr. 17.2.-22334. Išnagrinėjus minėtą pareiškėjo prašymą, buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Maišiagalos policijos nuovados ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2009 m. spalio 12 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2009 m. rugsėjo 15 d. pareiškimą, kuriame buvo prašoma imtis prevencinių priemonių J. N. ir V. B. atžvilgiu, įspėjant juos dėl grasinimų, taip pat surasti pareiškėjo mažametę dukrą ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 156, 163, 235, 236 straipsnius. Šio nutarimo pareiškėjas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra įsiteisėjęs.
Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje 2009 m. lapkričio 11 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. 8-102/2009), kuriuo jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą J. B. ir V. B. atžvilgiu pagal BK 155, 181, 183, 185, 187, 237, 294 straipsnius ir 178 straipsnio 4 dalį. Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. K., konstatavusi, kad nebuvo padaryta veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 2010 m. sausio 14 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlė pareiškėjui ginčą dėl daiktų spręsti teisme civilinio proceso tvarka. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. sausio 14 d. nutarimo panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2010 m. kovo 9 d. nutartimi paliko galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutartį. Generalinėje prokuratūroje 2010 m. vasario 12 d. buvo gautas D. S. skundas (reg. Nr. 5.6-700) dėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. K. neteisėtų veiksmų priimant 2010 m. sausio 14 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis D. S. skundas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apygardos vyriausiajam prokurorui. Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2010 m. kovo 16 d. raštu Nr. 1.10-3299 informavo Generalinę prokuratūrą, kad inicijuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą prokurorės I. K. atžvilgiu nėra pagrindo. Generalinėje prokuratūroje 2010 m. rugpjūčio 25 d. buvo gautas pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimas (reg. Nr. 5.6-4014), kuris buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Pareiškėjas buvo informuotas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2010 m. spalio 7 d. raštu Nr. 1.10-11882, kad prašymai dėl tų pačių faktų, kurie buvo anksčiau išnagrinėti ir dėl kurių jau buvo priimti procesiniai sprendimai, nenagrinėjami. Taip pat pareiškėjui pakartotinai buvo nurodyta, kad Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. K., nagrinėdama pareiškėjo pareiškimą, tinkamai atliko savo pareigas ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą. Pareiškėjui buvo pranešta, kad prokurorės atžvilgiu inicijuoti tarnybinio patikrinimo atlikimą nėra pagrindo. Generalinėje prokuratūroje 2010 m. spalio 15 d. buvo gautas pareiškėjo 2010 m. spalio 13 d. prašymas (reg. Nr. 5.6-4905), kuriame pakartotinai prašyta ištirti, ar Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. K. ir Vilniaus rajono policijos pareigūnai, nagrinėdami pareiškėjo skundus, tinkamai atliko savo pareigas ir nepiktnaudžiavo tarnyba. Generalinės prokuratūros 2010 m. spalio 20 d. raštu Nr. 17.2-18813 šis pareiškėjo prašymas buvo persiųstas nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras 2010 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 1.10-13364 informavo pareiškėją, kad pareiškėjo argumentai dėl prokurorės I. K. neteisėtų veiksmų tiriant pareiškėjo skundą buvo atmesti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartimi. Vilniaus rajono policijos komisariato Maišiagalos policijos nuovados ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2010 m. balandžio 19 d. pareiškimą, nes jis taip pat yra dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių yra priimta galutinė ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis.
Generalinės prokuratūros 2011 m. sausio 31 d. atsakymu Nr. 17.2.-1877 pareiškėjui pagrįstai buvo paaiškinta, kad Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus 2010 m. gruodžio 14 d. atsakymas Nr. 17.2.-22334 yra teisėtas. Skundžiamame atsakovo atsakyme nurodytas aplinkybes patvirtina teismui pateikta pareiškėjo skundų nagrinėjimo Generalinėje prokuratūroje medžiaga. Šioje medžiagoje esantys dokumentai įrodo, kad pareiškėjas teikia atsakovui ir reikalauja nagrinėti pakartotinius skundus, juose nenurodydamas jokių naujų aplinkybių. Todėl, išnagrinėjus pareiškėjo 2010 m. gruodžio 27 d. skundą „Dėl Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 17.2-22334“, pagrįstai buvo nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 14 d. atsakymas Nr. 17.2-22334 atitinka Viešojo administravimo įstatymą ir yra teisėtas bei pagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas D. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Generalinės prokuratūros 2011 m. sausio 31 d. atsakymą Nr. 17.2 - 1877, kuriuo atsisakyta ištirti pareiškėjo 2010 m. gruodžio 27 d. skundą, ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą ištirti pareiškėjo 2010 m. gruodžio 27 d. skundą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Baudžiamojo proceso ir ikiteisminio tyrimo paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, operatyviai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). BK paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis). Prokuratūra yra valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka: 1) organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; 2) atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; 3) kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; 4) palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose; 5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą; 6) koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas; 7) gina viešąjį interesą; 8) pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus; 9) dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas; 10) dalyvauja teisėkūros procese; 11) atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Prokurorai privalo: 1) būti ištikimi Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai; 2) gerbti ir ginti asmens teises ir laisves; 3) nešališkai atlikti savo funkcijas; 4) tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus; 5) pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus ar pavedimus, kilusius ar galimus viešųjų ir privačių interesų konfliktus; 6) laikytis Prokurorų etikos kodekso; 7) saugoti įslaptintą informaciją nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai; 8) kelti savo kvalifikaciją (Prokuratūros įstatymo 2-3, 8, 20 straipsniai, Viešojo administravimo įstatymas). Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Prokuroras, tirdamas nusikalstamas veikas, turi jas tirti nešališkai, nebūti pasyvus, imtis visų priemonių surinkti bylai reikalingus įrodymus ir juos tinkamai įvertinti (BPK 20 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo institucijos turi tirti kiekvieną galimą nusikalstamos veikos atvejį. Net vieną ar kelis kartus atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą ar jį nutraukus, šis ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimas neįgyja galutinio ir neskundžiamo sprendimo galios. Paaiškėjus svarbioms aplinkybėms, tyrimas turi būti pradėtas ar nedelsiant atnaujintas. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus rajono apylinkės teismo prokurorė I. K. nepagrįstai atsisakė tirti pareiškėjo 2009 m. lapkričio 9 d. pareiškime nurodytas aplinkybes. Dėl netinkamo prokurorės I. K. pareigų atlikimo pareiškėjas iki šiol negali gauti iš AB „If draudimas“ draudimo išmokos už dingusį turtą. AB „If draudimas“ atsisakė išmokėti pareiškėjui draudimo išmoką, nes iki šiol nėra atliktas turto dingimo aplinkybių tyrimas. Teritorinės prokuratūros prokurorai, kuriems Generalinė prokuratūra pavesdavo išnagrinėti pareiškėjo skundus, netirdavo pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių ir duodavo pareiškėjui formalius atsakymus. Tik ikiteisminio tyrimo metu BPK nustatyta tvarka surinkus ir įvertinus informaciją, galima nuspręsti, ar ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas, ar baudžiamoji byla turi būti perduota teismui, ar tyrimas turi būti nutrauktas. Įstatymų nustatyta tvarka neištyrus pareiškėjo pareiškimuose ir prašymuose nurodytų aplinkybių, neatlikus kitų būtinų tyrimo veiksmų, negalima buvo daryti išvados, kad šiuo atveju nėra nusikalstamos veikos. Atsakovo teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad tarp ikiteisminio tyrimo įstaigų kelis mėnesius vyko tik intensyvus ir formalus susirašinėjimas, o pareiškėjo skundai ir pareiškimai iš esmės nebuvo nagrinėjami ir juose nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, neįvertino pareiškėjo pateiktų įrodymų ir nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas pateikdavo atsakovui to paties turinio prašymus ir skundus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas skundžia Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2011 m. sausio 31 d. raštą Nr. 17.2-1877, kuriuo buvo atsakyta į jo 2010 m. gruodžio 27 d. skundą. Iš bylos medžiagos matyti, kad minimu skundu D. S. prašė panaikinti generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 17.2-22334; pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo 2010 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimą, 2010 m. spalio 13 d. prašymą, 2010 m. lapkričio 15 d. pakartotinį prašymą, šį skundą ir kitus pateiktus procesinius dokumentus; ištirti pareiškimuose ir prašymuose išdėstytas aplinkybes ir kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn; taip pat kėlė kitus su ikiteisminiu tyrimu susijusius klausimus (I t., b. l. 17-30). Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas prokurorės 2010 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. 17.2-22334 pakankamai išsamiai buvo atsakyta į ankstesnius pareiškėjo prašymus, paaiškinant apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priimtus procesinius sprendimus (I t., b. l. 114-116). Generalinio prokuroro pavaduotojas šioje byloje skundžiamu 2011 m. sausio 31 d. raštu minėtą 2010 m. gruodžio 14 d. atsakymą pripažino teisėtu ir pagrįstu.
Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui bei apeliacinio skundo turinio matyti, kad juose keliami reikalavimai iš esmės yra susiję su prokurorų veiksmais (apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jo netenkina prokurorų neveikimas) ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimais. Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Taigi, administraciniai teismai nesprendžia jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu. Visi tokio pobūdžio klausimai yra nagrinėjami baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, todėl jie spręstini bendrosios kompetencijos teismuose. Kadangi pareiškėjas savo reikalavimus nagrinėjamoje byloje kildina ne iš viešojo administravimo teisinių santykių, o dėl prokurorų veiksmų (neveikimo), susijusių su ikiteisminio tyrimo pradėjimu (atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą), tokie jo reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Kadangi pirmosios instancijos administracinis teismas to nepadarė, ir išnagrinėjo bylą, nepriskirtą administracinių teismų kompetencijai, teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.). Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.