- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-02
- Bylos Nr.
- I-5611-171/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05203-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei L. M., atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovui R. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme gautas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) skundas, kuriame prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondas, atsakovė) 2014-10-24 sprendimą Nr. ĮAS-2-67 ir įpareigoti išspręsti klausimą iš esmės, t. y. patenkinti prašymą atidėti įsiskolinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad 2014-10-06 prašyme prašė atsakovės atidėti susidariusį 139 736,82 Lt dydžio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, nes sumokėjus visą įsiskolinimo sumą bendrovės finansinė padėtis ir vykdoma veikla taptų kritine, o įsiskolinimo mokėjimo atidėjimas suteiktų jai galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę, vykdomą veiklą ir sumokėti įsiskolinimą vėliau. Kartu su prašymu bendrovė pateikė rašytinius įrodymus, kad, pagal paskutinio 2014-08-08 ataskaitinio laikotarpio sudarytos finansinės atskaitomybės dokumentus, į balansą įrašyto turto vertė siekia 976 821 Lt, per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 552 635 Lt, vadinasi, 2014-08-08 balanso duomenimis, pareiškėjos finansiniai įsipareigojimai yra mažesni už jos turtą.
Pareiškėjos nuomone, atsakovė, nagrinėdamas jos prašymą, neįvertino, kad vien tik 2011 m. liepos mėnesį pareiškėja sumokėjo 124 130,38 Lt. Nuo 2014-01-01 iki 2014-11-04 sumokėjo 39 586,68 Lt, kurių didžioji dalis buvo sumokėta jai pasirašius sutartis su naujais klientais. 2011 m. liepos mėnesį pareiškėja sumokėjo visą nuo 2008 metų susidariusį įsiskolinimą, įskaitant ir delspinigius. Sprendime nurodytu laikotarpiu nuo 2014-10-02 iki 2014-10-23 pareiškėja Fondui sumokėjo 4 348,38 Lt.
Pareiškėja nurodo, kad vykdo ūkinę-komercinę veiklą. Bendrovėje dirba 23 darbuotojai. Bendrovė veikia pelningai, turi sudariusi ilgalaikes sutartis, pagal kurias gauna pajamas iš stabiliai ir ilgą laiką veiklą vykdančių tiek viešųjų, tiek privačių subjektų. Taip pat plečia savo vykdomą ūkinę ir komercinę veiklą, dalyvauja tiek viešuosiuose pirkimuose, tiek sudaro skalbimo paslaugų teikimo sutartis su privačiomis įmonėmis.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti remdamasi skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 811,26 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – ir VSD įmokos) sumokėjo tik 2014-10-22, o 537,12 Lt VSD įmokų sumokėjo tik 2014-10-24. Šie mokėjimai atlikti prieš pat priimant Fondo valdybos direktoriaus pavaduotojo 2014-10-24 sprendimą Nr. ĮAS-2-67 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo“ arba priimant sprendimą, todėl Fondo valdyboje rengiant minėto sprendimo projektą informacija apie šiuos mokėjimus dar nebuvo žinoma. Pareiškėjos skola Fondui 2008-10-20 sudarė 12 163,21 Lt VSD įmokų, o 2014-10-23 skola Fondui pasiekė jau 139 809,49 Lt VSD įmokų ir 21 425,32 Lt delspinigių, iš viso 161 234,81 Lt, todėl akivaizdu, kad įsiskolinimas Fondui per laikotarpį nuo 2008 metų iki 2014-10-24 sprendimo priėmimo labai išaugo. Šios faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjos prašyme Fondo valdybai teiktas prognozes dėl finansinės būklės pagerėjimo ir leidžia prašytas sumokėti atidėti VSD įmokas vertinti kritiškai.
Atsakovė taip pat nurodo, kad pareiškėjos skola Fondui 2014-10-23 buvo 139 809,49 Lt VSD įmokų, o 2015-01-19 pasiekė 158 930,13 Lt (46 029,35 Eur) VSD įmokų (neskaitant 24 794,66 Lt (7 181,08 Eur) delspinigių skolos). Šios faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjos teiktas prognozes dėl finansinės būklės pagerėjimo ir patvirtina, kad pagrįstai jos pateiktas verslo planas Fondo buvo įvertintas kritiškai.
Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 65 punktą, jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas VSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas nesumoka einamųjų VSD įmokų, nevykdo sutarties sąlygų Fondo valdybos teritorinis skyrius per mėnesį priima sprendimą sutartį nutraukti ir priima sprendimą priverstine tvarka išieškoti iš jo likusią įsiskolinimo sumą kartu su palūkanomis. Taigi, jeigu Fondas ir būtų priėmęs sprendimą atidėti pareiškėjos įsiskolinimo Fondo biudžetui sumokėjimą, atsižvelgiant į laikotarpiu po sprendimo priėmimo pareiškėjos sumokėtas sumas, atidėjimo sutartis būtų buvusi nutraukta.
Pagal pareiškėjos balansą, sudarytą 2013-12-31 duomenimis, turtas sudarė 443 402 Lt, o mokėtinos sumos ir finansiniai įsipareigojimai – 858 712 Lt, taigi jie 1,9 karto viršijo turimą bendrovės turtą. Pareiškėja 2014-06-30 naudojamą ilgalaikį materialųjį turtą pervertino tikrojo realizavimo kainomis, sudarydama perkainojimo rezervą 495 693 Lt bei padidindama turto vertę. Fondo Kauno skyriui pareiškėjos pateiktame ilgalaikio turto apskaitos žiniaraštyje, 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, ilgalaikio turto įsigijimo savikaina skiriasi nuo, 2014 m. birželio 30 dienos duomenimis, ilgalaikio turto žiniaraštyje pateiktų įsigijimo savikainos duomenų, t. y. ilgalaikio turto įsigijimo savikaina yra gerokai didesnė. 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“ nustato, kad, po perkainojimo padidėjus ilgalaikio materialiojo turto vertei, vertės padidėjimas registruojamas atskirai nuo turto įsigijimo savikainos. Taip pat pareiškėjos 2013 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodytos pajamos iš kitos veiklos – 740 225 Lt, finansinės ir investicinės veiklos – 476 185 Lt. Grynasis 2013 metų pelnas buvo 993 180 Lt. Draudėjas paaiškinimo dėl minėtų pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnių nepateikė, todėl išlieka reikšmingas neapibrėžtumas, kuris kelia abejonių dėl pareiškėjos ilgalaikio turto (skalbimo, lyginimo mašinų bei transporto priemonių) vertės padidinimo bei pelno (nuostolių) ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas nekilnojamasis turtas (butas) yra įkeistas, o kito pagrindinėje veikloje naudojamo turto vertė, jį naudojant ūkinėje veikloje, nedidėja. Taip sudaroma galimybė iškreipti realius finansinius duomenis, o tai leidžia pareiškėjos pateiktų duomenų realumą ir sąžiningumą vertinti kritiškai.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo į skundą motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku nesumokėjus 2014 m. rugsėjo mėnesio einamųjų įmokų, kurių mokėjimo neprašė atidėti, VSDFV pagrįstai nusprendė neatidėti ir 138 625,06 Lt įmokų įsiskolinimo mokėjimo, kadangi draudėjas, pateikdamas prašymą, pažeidinėjo imperatyviomis įstatymo normomis reglamentuotą valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja ir toliau nevykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 9 straipsnio 1, 2 dalyse bei 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų mokėti socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius iki kito mėnesio 15 dienos, todėl 2015-01-19 valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas sudaro 158 930,13 Lt.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta: 2014-10-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriuje gautas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas 2 metams atidėti 139 736,82 Lt dydžio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą (b. l. 9–12). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2014-10-24 sprendimu Nr. ĮAS-2-67 pareiškėjos prašymo netenkino (b. l. 5).
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-10-24 sprendimo Nr. ĮAS-2-67 teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir Taisyklės. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Fondas, o šio įstatymo 31 straipsnio 17 punkte nustatytais atvejais jo teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Pažeidus mokėjimo grafiką taikomas išieškojimas priverstine tvarka.
Taisyklėse nustatyta, kad draudėjams, mokantiems socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, gali būti atidėtas minėtųjų įmokų įsiskolinimo Fondui sumokėjimas, jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą (61.1 punktas).
Dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, turinčią pagerinti draudėjo finansinę būklę, ir įsiskolinimo grąžinimo grafiką, taip pat paskutinio ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinę ataskaitą (61.2 punktas). Savarankiškai dirbantys asmenys, mokantys socialinio draudimo įmokas už save, dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, neviršijančio 5 000 litų, mokėjimo atidėjimo gali kreiptis į Fondo valdybos teritorinį skyrių su prašymu atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą dalimis. Fondo valdybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo priima sprendimą atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą ar jo neatidėti. Tokiu būdu socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas gali būti atidedamas vieną kartą per kalendorinius metus, laikantis šių sąlygų: socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas iki 2 000 litų atidedamas iki 4 mėnesių, nuo 2 001 lito iki 3 000 litų – iki 6 mėnesių, nuo 3 001 lito iki 4 000 litų – iki 8 mėnesių ir nuo 4 001 lito iki 5 000 litų – iki vienų metų. Socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas pradedamas grąžinti nuo sprendimo atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą priėmimo dienos laikantis jame nustatytų terminų ir sąlygų. Apie priimtą sprendimą Fondo valdybos teritoriniai skyriai raštu informuoja draudėją per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo (61¹ punktas). Sutarties arba šių Taisyklių 61¹ punkte nustatyta tvarka priimto sprendimo galiojimo laikotarpiu draudėjas privalo mokėti visas einamąsias socialinio draudimo įmokas (63 punktas).
Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria dėl Taisyklių 63 punkto taikymo, kurio pagrindu ginčijamu sprendimu iš esmės buvo atsisakyta patenkinti pareiškėjos prašymą. Teismas, įvertinęs priimant sprendimą galiojusį anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad pareiškėja teisingai nurodo, kad Taisyklių 63 punkto taikymas sietinas tik su sudarytos sutarties arba Taisyklių 61¹ punkte nustatyta tvarka priimto sprendimo galiojimu. Bendroji pareiga mokėti socialinio draudimo įmokas, nustatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Taisyklių 63 punkto taikymui įtakos neturi. Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių teisinių motyvų, kodėl priimant sprendimą buvo vadovaujamasi būtent šia įstatymo įgyvendinamojo teisės akto nuostata. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo hipotetinius teiginius, kad jeigu ji ir būtų priėmusi sprendimą atidėti pareiškėjos įsiskolinimo Fondo biudžetui sumokėjimą, atsižvelgiant į laikotarpiu po sprendimo priėmimo pareiškėjos sumokėtas sumas, atidėjimo sutartis būtų buvusi nutraukta.
Įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, jame yra nurodyta bendroji teisės norma dėl galimybės atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis) ir įstatymo įgyvendinamojo teisės akto nuostata, kuri dėl anksčiau nurodytų motyvų netaikytina (Taisyklių 63 punktas).
Pastebėtina, jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, kad kiekviena viešojo administravimo institucija saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, diskriminacijos draudimo, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).
Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-617-13).
Iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies matyti, kad atsakovei suteikiama tam tikra vertinimo diskrecija dėl socialinio draudimo įmokų atidėjimo, tačiau akcentuotina, kad valstybės institucijos diskrecijos teisę realizuoja įstatymų rėmuose, todėl vykdydamos savo diskreciją ir priimdamos sprendimus, kuriais atsisakoma realizuoti tam tikrą teisę, savo sprendimus jos privalo motyvuoti ir paremti atitinkamomis teisės normomis. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad išlieka reikšmingas neapibrėžtumas, kuris kelia abejonių dėl pareiškėjos ilgalaikio turto (skalbimo, lyginimo mašinų bei transporto priemonių) vertės padidinimo bei pelno (nuostolių) ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumo, yra hipotetinio pobūdžio, todėl atmestinos.
Įvertinus sprendimo motyvus, šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui taikytinų reikalavimų: sprendimo pagrindą sudaro netinkamos teisės normos, dėstomos faktinės aplinkybės dėl didėjančios skolos nesusijusios su anksčiau teisės aktuose nustatytais kriterijais įsiskolinimui atidėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-10-24 sprendimas Nr. ĮAS-2-67 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o atsakovė įpareigotina pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-10-24 sprendimą Nr. ĮAS-2-67.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-10-02 prašymą išnagrinėti iš naujo.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba į per Vilniaus apygardos administracinį teismą.