- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- AN2-237-1020/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarimo, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 4 dalį - 850 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir automobilio „Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 23 d. apie 00.25 val., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., vairuodamas transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtam, aiškiai išreikštam ir nustatytą tvarką atitinkančiam uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. V. prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą iš dalies – jam už padarytą administracinį nusižengimą skirti tik administracinę nuobaudą - minimalią baudą, o administracinio poveikio priemonių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo - neskirti. Skunde V. V. nurodo, jog jo atžvilgiu yra išnagrinėta ir kita administracinio nusižengimo byla Nr. A15-509-371/2017, kurioje jis nubaustas už tai, kad tuo pačiu metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 23 d., apie 23.25 val., jis, po to, kai nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti, sustabdytas vengė neblaivumo patikrinimo ir už tai buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, bei Šalčininkų rajono apylinkės teismas jam paskyrė 1200 eurų dydžio baudą bei 1 (vieneriems) metams atėmė teisę vairuoti. Kadangi šis pažeidimas, ir aptariamoje byloje nurodytas pažeidimas, buvo padaryti faktiškai vieno įvykio metu, tarp jų buvo nedidelis laiko tarpas, apeliantas laiko, kad traukiant jį atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į jo atžvilgiu jau taikytą administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį ir dar labiau jo teisinės padėties nesunkinti. Remdamasis ANK 38 straipsnio nuostatomis, V. V. teigia, kad jo atžvilgiu apskritai turėjo būti inicijuota viena administracinio nusižengimo byla, o galutinė nuobauda turėtų būti paskirta pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų. V. V. taip pat pabrėžia, jog pagal ANK 426 straipsnio nuostatas, už ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą nėra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir transporto priemonės konfiskavimo. Atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, į jo padaryto nusižengimo pobūdį, jo kaltės formą, rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei ypatingai pabrėžiant, jog jo pažeidimas nesukėlė jokių žalingų pasekmių, juo nepadaryta žala, prašo neskirti jam papildomų administracinio poveikio priemonių. V. V. mano, kad jis pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi padaręs administracinius nusižengimus, todėl jo atžvilgiu taip pat galima konstatuoti lengvinančią aplinkybę. Galiausiai skunde pateikiami argumentai, jog vairavimo teisė jam būtina dėl darbo, todėl tik automobiliu jis gali pasiekti savo darbą, važinėti darbo reikalais bei tvarkyti visus kitus savo reikalus. Reziumuodamas apeliantas teigia, jog buvo per griežtai nubaustas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas už V. V. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, paskyrė proporcingo dydžio administracinę nuobaudą – baudą bei pagrįstai nusprendė konfiskuoti V. V. priklausantį automobilį, tačiau papildomai apylinkės teismo nubaustajam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas naikintina, nes pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje tokios poveikio priemonės skyrimui pagrindo neįžvelgė, be to, tokia poveikio priemonė pritaikyta kitoje, nepagrįstai išskirtoje ir atskirai nagrinėtoje byloje.
Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu neginčijamos veikos faktinės aplinkybės ar jų kvalifikavimas, toliau pasisakytina tik dėl V. V. skirtos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonių taikymo jo atžvilgiu teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmiausia apygardos teismas pažymi, jog ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė 2 ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šių įstatymo nuostatų kontekste, aukštesniojo teismo vertinimu, V. V. atžvilgiu nėra galimybės taikyti ANK 38 straipsnio nuostatų. Pabrėžtina, jog V. V. savo atskirais veiksmais padarė du atskirus administracinius nusižengimus, kurie nebuvo padaryti vienu metu. Šiuo atveju V. V. pirmiausia nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o tik vėliau, kai jau buvo sustojęs, padarė ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. vengė neblaivumo patikrinimo.
Teismas iš dalies sutinka ir pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus dėl to, jog abu šie pažeidimai galėjo būti nagrinėjami vienoje byloje ir šiuo atveju bylų atskyrimas į dvi atskiras bylas buvo formalus ir nepagrįstas. Administracinio nusižengimo teisena vykdoma vienoje byloje būtų aiškiai racionalesnė, paprastesnė ir greitesnė, be to, vienoje byloje paprastai išvengiama prieštaravimų, kurie gali kilti nagrinėjant dvi atskiras bylas. Nepaisant to, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi teisinė padėtis netrukdo spręsti dėl šioje byloje priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas įvertinti nagrinėjamoje byloje konstatuoto administracinio nusižengimo aplinkybes ir jų pavojingumą, peržiūrėjo byloje esantį vaizdo įrašą, kuriame labai aiškiai užfiksuoti V. V. veiksmai nepaklūstant Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad šioje byloje, priešingai nei kitais itin pavojingais atvejais, nepaklususio sustoti vairuotojo veiksmai iš esmės neperaugo į aktyvų bandymą bėgti nuo pareigūnų. Iš įrašo matyti, kad pareigūnai stabdė V. V. vairuojamą automobilį stovėdami dešinėje žvyrkelio dalyje, ties išvažiavimu į kairę, o V. V., po jo stabdymo, nuo šios vietos pasuko iš žvyrkelio į kairę ir pavažiavęs apie 200 metrų po 17 sekundžių sustojo. Taigi, šioje byloje iš esmės nebuvo akivaizdaus ir aiškaus pabėgimo, pavojingo persekiojimo ir pan. Akivaizdu, kad šioje situacijoje aiškiai pavojingesnė veika buvo vairavimas esant neblaiviam, ko neneigia apeliantas. Neatsitiktinai, nagrinėjamoje byloje teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje, pasisakydamas dėl V. V. skirtinos nuobaudos nurodė, kad nuobaudos skyrimo tikslai bus pasiekti paskiriant V. V. minimalaus dydžio piniginę nuobaudą su automobilio konfiskavimu. Būtent bauda ir vienos rūšies poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, pirmosios instancijos teismo nuomone, buvo pakankama sankcija V. V. už nepaklusimą sustoti. Teismo sprendimo motyvuose apskritai nėra kalbama apie teisės vairuoti atėmimą, jau nekalbant apie tokios poveikio priemonės trukmę, todėl teismo sprendimo aprašomoji dalis ir rezoliucinė dalis, kurioje paskirtas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai prieštaringa. Turint omenyje teismo argumentus ir išvadą, jog šioje situacijoje pakanka baudos ir automobilio konfiskavimo, su kuo apygardos teismas visiškai sutinka, atsižvelgdamas į tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį nėra privalomas (ANK 426 straipsnio 7 dalis), galima daryti išvadą, kad klaida padaryta ne motyvuojamoje, o rezoliucinėje dalyje, juolab, kad teisės vairuoti atėmimas apeliantui paskirtas kitoje byloje, skiriant nuobaudą už vengimą pasitikrinti neblaivumą pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas ir jau aptartas aplinkybės, į V. V. veikos pavojingumą, kuris aiškiai mažesnis nei nustatytas nepagrįstai atskirtoje kitoje administracinėje byloje pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, V. V. paskyrus griežtesnę piniginę nuobaudą ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis keistina, panaikinant jos dalį, kuria pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį paskirtas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas trejiems metams.
Apygardos teismas sutinka su apelianto pozicija, kad skiriant nuobaudą pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, nėra privalu konfiskuoti transporto priemonę, kurią vairuojant buvo nepaklusta reikalavimui sustoti, visgi, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę skirti šią poveikio priemonę ir tą padarė visiškai pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad šiuo atveju, apeliantas nepakluso reikalavimui sustoti, kaip pats pripažįsta, būdamas neblaivus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokioje situacijoje transporto priemonės konfiskavimas yra pagrįsta ir būtina priemonė, siekiant ne tik apriboti kitų panašaus pobūdžio veikų darymą, bet ir siekiant atgrasyti tiek patį pažeidėją, tiek kitus asmenis nuo tokių itin pavojingų veiksmų atlikimo.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad 2017 m. spalio 2 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu V. V. už ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, pagrįstai paskirta 850 eurų bauda su automobilio konfiskavimu, tačiau administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams šiuo atveju buvo nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
iš dalies tenkinti V. V. apeliacinį skundą ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria V. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 4 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams.
Kitą skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.