Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. R., jo atstovui advokatui Romualdui Vitkui,

nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. skundą dėl Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-09-03 nutarimo Nr. 10N-17720200-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnas A. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-16725643-14 M. R. dėl to, kad šis 2014-08-13 10.10 val. Rasų-Sukilėlių g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė kelio artėjančiai specialiajai transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais, t.y padidino važiavimo greitį ir neleido persirikiuoti į gretimą esančią eismo juostą. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 191 punktą (redakcija, galiojusi iki 2014-10-11) ir padarė LR ATPK 124¹ str. 5 d. numatytą teisės pažeidimą.

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Gubarytė 2014-09-03 nutarimu Nr. 10N-17720200-14 už LR ATPK 124¹ str. 5 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą M. R. paskyrė 300 Lt dydžio baudą.

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas, būdamas informuotas apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama, jam nedalyvaujant.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo palaikė savo skundą ir nurodė, kad važiavo pro Rasų kapines link Liepkalnio, jam degė žalia šviesa. Iš dešinės išlėkė pareigūnai be švyturėlių, garso signalų ir važiavo greta, bet labai trumpai, tada jį aplenkė, įjungė švyturėlius. Jį sustabdė, teigė, kad nepraleido pareigūnų per sankryžą su švyturėliais. Sakė, kad įrašą parodys teisme. Jie švyturėlius įjungė tik jį aplenkę. Ten yra dvi eismo juostos, jis važiavo antra eismo juosta, o pareigūnai važiavo pirma eismo juosta. Nesupranta, kodėl pareigūnai jį sustabdė. Vairuoja virš trejų metų, neatsimena, kiek kartų buvo baustas administracine tvarka. Važiavo leistinu greičiu. Tyrėja paėmė vieną pareigūnų paaiškinimą. Prie jo buvo priėjęs vienas pareigūnas. Policijoje jam jokių įrašų nerodė, nors tyrėja ėjo ieškoti. Dėl įvykio aplinkybių jokių paaiškinimų daugiau neteikė. (b.l. 49-50)

Liudytojas G. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad jie vijosi pažeidėją. Įvažiuojant į sankryžą, jiems buvo raudona šviesa, sankryža buvo laisva, pravažiavus kokių 50 m., jo porininkas pradėjo lėtinti greitį, nes „Volvo“ antroje juostoje pradėjo spausti juos, neleido persirikiuoti. Jie praleido „Volvo“, įjungė signalą ir sustabdė. Prie mašinos priėjo porininkas, sakė, jog pilietis sakė, jog specialiai juos „užspaudinėjo“. Persekiojamo automobilio nepasivijo, nes juos užspaudė. Pas juos yra vaizdo registratorius, bet jis fiksuoja įvykius į priekį, viskas vyko už jų. Galvojo, kad kamera mašinoje gali fiksuoti įvykį per galinį veidrodėlį, bet nieko nesimatė. Pažeidėjo, kalbančio telefonu, nesustabdė, todėl tas įvykis nebuvo fiksuotas budėtojų dalyje, jie praneša tik apie sustabdytas transporto priemones. Švyturėlius įjungė, kai pradėjo važiuoti į sankryžą. Tarnybinis automobilis turi šaukinį 1841. Jie važiavo pirma eismo juosta, didino greitį, priešais buvo mašina, todėl jiems mums reikėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą, negalėjo į ją atsitrenkti. Persekiojamą pažeidėją matė tik iš šono. Jei jis būtų nestojęs, būtų pranešę budėtojui. Pažeidėjo automobilis buvo raudonos spalvos, jie apie jį budėtojui nepranešė. Jie iš kertamojo kelio įvažiavo į sankryžą. Jie patys nežino, kokia įranga įmontuota tarnybiniame automobilyje, jiems paaiškino, kad užvedus automobilį daromas garso, vaizdo įrašas. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą, patvirtino jame nurodytas aplinkybes. (b.l. 50-51)

Liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykį atsimena. Važiavo Rasos gatve, pastebėjo automobilį, važiuojantį per raudoną. Įsijungė garso ir švyturėlius, norėjo persekioti. Važiavo į sankryžą pirma eismo juosta, reikėjo persirikiuoti į antrą, šis M. R. padidino greitį, neleido jiems persirikiuoti į antrą juostą. Jiems M. R. aplenkti nepavyko, sustabdė su garsiakalbiu. Jis leido M. R. juos aplenkti ir sustabdė. Gal persekiojamas pažeidėjas kalbėjo telefonu, tiksliai neatsimena. Jie stovėjo prie sankryžos, pamatė pravažiuojant automobilį, vairuotojas šnekėjo telefonu. Prie sankryžos degė raudonas signalas, jie įjungė iš karto švyturėlius ir įvažiavo į sankryžą. M. R. pasakė, kad jie važiavo be garsinio signalo tik su švyturėliais, todėl jis specialiai jų nepraleido. Neatsimena, koks buvo persekiojamas automobilis, valstybinio numerio nematė, jie net nespėjo jo pradėti persekioti. Automobilyje yra vaizdo kamera, tačiau M. R. važiavo gale, kamera fiksuoja tik vaizdą iš priekio. Pirma eismo juosta pasivyti negalėjo, nes priekyje važiavo automobiliai. (b.l. 51)

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 124¹ str. 5 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių su įjungtais mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais, taip pat jų lydimų transporto priemonių nepraleidimą, nesustojimą, kai to reikalauja taisyklės, ar kitokį kliudymą jų eismui.

M. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis vairuodamas automobilį padarė KET 191 punkte (redakcija iki 2014-10-11) numatytą pažeidimą, t.y, kad vairuodamas automobilį „Volvo S80“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) nedavė kelio artėjančiai specialiosios paskirties transporto priemonei su įjungtais mėlynais ir raudonais žybčiojančiais švyturėliais, t.y padidino važiavimo greitį ir neleido persirikiuoti į gretimą esančią eismo juostą.

M. R. kaltė dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo pagal LR ATPK 124¹ str. 5 d. įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-16725643-14, policijos pareigūno G. Č. tarnybiniu pranešimu, liudytojų G. Č. ir A. S. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kita rašytine bylos medžiaga.

Policijos pareigūno G. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. Č. ir A. S. dirbdami Rasų-Sukilėlių g., pamatė automobilį, kurio vairuotojas vairuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu rankomis. Kadangi jiems degė draudžiamas raudonas šviesoforo signalas, jie įvažiavo į sankryžą įjungę raudonos-mėlynos spalvos švyturėlius, kad pavytų pažeidėją. Tuo metu antra eismo juosta nuo Sukilėlių g. važiavo automobilis „Volvo S80“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas ėmė didinti greitį, neleisdamas persirikiuoti į gretimą eismo juostą. Sustabdžius minėtą automobilį, vairuotojas M. R. aiškino, kad specialiai didino greitį ir neleido persirikiuoti, nes nematė įjungtų švyturėlių. (b.l. 7) Vilniaus apsk. VPK kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pajėgų išdėstymo plane nurodyta, kad 2014-08-13 6.30-19.30 val. patrulinis automobilis „VW Jetta“, (duomenys neskelbtini) AP-42 patruliavo Senamiestyje, jo ekipažo sudėtis pareigūnai Saladžius ir Česnulevičius. (b.l. 59). Apklausti teismo posėdyje policijos pareigūnai vienodai nurodė, kad jie pamatė pažeidimą darantį vairuotoją, todėl įjungė mėlynos-raudonos spalvų švyturėlius ir įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, ketindami pavyti ir sustabdyti KET pažeidimą padariusį vairuotoją. Kad pavytų automobilį, jiems reikėjo persirikiuoti į antrą eismo juostą, tačiau šia eismo juosta už jų važiavęs M. R. padidino greitį ir neleido jiems įsirikiuoti į antrą eismo juostą, dėl to jie negalėjo nei pavyti, nei sustabdyti pažeidimą padariusio asmens. Teismas nenustatė jokių priežasčių, dėl ko apklausti policijos pareigūnai galėtų duoti faktinių aplinkybių neatitinkančius parodymus. Jie M. R. nepažįsta, pažeidimą fiksavo atlikdami tarnybinę užduotį.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus 2014-12-15 rašte nurodyta, jog 2014-08-13 apie 10.10 val. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulio Dainava-42 (A. S., G. Č.) pranešimo, dėl nesustojusio stabdomo automobilio, policijos registruojamų įvykių registre neregistruota. 2014-08-13 10.12 val. buvo registruotas patrulio D-42 pranešimas dėl Vilniuje, Dunojaus g. sustabdyto automobilio Volvo, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) Vieningoje pajėgų valdymo sistemoje buvo automatiniu būdu užregistruota, kad 10.11 val. patrulis D-42 Vilniuje, Rasų ir Dunojaus gatvėmis važiuoja įjungta šviesos ir garso sistema.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokole paaiškino, kad jis nepraleido policijos pareigūnų, nes jie važiavo dideliu greičiu, pasuko be jokių švyturėlių ir grasinių signalų, taip pat be jokių posūkių. (b.l. 20) M. R. teismo posėdyje nurodė, kad policijos pareigūnai nebuvo įjungę garso signalų ir švyturėlių prieš jį aplenkdami, aiškino, kad jie įjungė švyturėlius tik su tikslu sustabdyti jo automobilį. Tačiau M. R. teismo posėdyje negalėjo nurodyti jokios kitos priežasties, dėl ko policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį. M. R. laiko neįrodytu faktą, kad policijos pareigūnai persekiojo patruliuodami kitą automobilį, kad jie turėjo realų poreikį naudoti specialiuosius garso ir šviesos signalus, kadangi jie neatliko Policijos patrulių veiklos instrukcijos 30.1-30.2 punktuose nurodytų veiksmų, t.y, nepranešė ryšio priemonėms budėtojui apie persekiojamą automobilį, apie jo judėjimo kryptį. Šių duomenų nebuvimu grindžia faktą, kad pareigūnams nebuvo poreikio važiuoti su šviesos ir garso signalais. Tačiau atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad minimo teisės akto 30.1-30.2 punktai reglamentuoja pareigūnų veiksmus tik tuo atveju, kai jie persekioja nestojantį pagal jų reikalavimą automobilį. Tuo tarpų tų pačių Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punktas numato, jog transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Naudojant specialiuosius šviesos ir garso signalus šiame punkte numatytu atveju, automobilio persekiojimas dar nevyksta, ir nėra pareigos policijos pareigūnams pranešinėti apie persekiojamą automobilį budėtojui. Ši situacija atitinka liudytojų G. Č. ir A. S. nurodytas aplinkybes, kad jie įjungė specialiuosius garso ir šviesos signalus, pastebėję pažeidimą padariusį vairuotoją, dar tik ketindami jį pavyti ir sustabdyti, tačiau dėl M. R. veiksmų negalėjo priartėti prie stabdomo automobilio ir atlikti kitų 25 punkte numatytų veiksmų. Dėl šios priežasties ir nebuvo fiksuota jokių pranešimų Vilniaus apsk. VPK apie padarytą pažeidimą, stabdomą automobilį, nes kaip nurodė liudytojai G. Č. ir A. S., jie prarado galimybę jį identifikuoti.

Kelių eismo taisyklių 191 punktas (redakcija iki 2014-10-11) numato, jog kiti eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais švyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais (ir jų lydimoms transporto priemonėms); keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, jie privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). Šios nuostatos numato pareigą duoti kelią specialiajai transporto priemonei tiek tais atvejais, kai yra įjungti tiek šviesos, tiek garsiniai signalai, tiek kai įjungta bent viena šių signalų rūšis: arba garsiniai arba švyturėliai. Tokiu atveju, jei policijos pareigūnų automobilis naudojo tik mėlynus-raudonus švyturėlius, kaip nurodyta protokole, M. R. vis tiek kilo praeiga praleisti policijos pareigūnų automobilį ir nesudaryti kliūčių jo judėjimui. Tačiau Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus 2014-12-15 raštas patvirtino, kad buvo įjungti tiek šviesos, tiek garso specialieji signalai. Tiek iš rašytinio M. R. paaiškinimo, tiek iš G. Č. tarnybinio pranešimo, tiek iš policijos pareigūnų parodymų teismo posėdyje akivaizdu, kad M. R. nepraleido pareigūnų automobilio tyčia. Įvertinus šių duomenų visumą, laikytina, kad M. R. kaltė pažeidus KET 191 p. ir padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 5 d., visiškai įrodyta.

ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² str., skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

LR ATPK 124¹ str. 5 d. sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki keturių mėnesių. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkina tai, kad jis pakartotinai per vienerius metus padarė tos pačiuos rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta nuobauda. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjui buvo paskirta sankcijoje numatytą vidurkį atitinkanti bauda – 300 Lt. Teismas sutinka su paskirtos nuobaudos rūšimi ir dydžiu, nes M. R. turėjo galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, jo atsakomybėn lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės įvertintos tinkamai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. R. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs LR ATPK 124¹ str. 5 d. numatytą teisės pažeidimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą, tinkamai įvertinęs pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-09-03 nutarimą Nr. 10N-17720200-14 nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. skundo ir palikti galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-09-03 nutarimą Nr. 10N-17720200-14, kuriuo M. R. už LR ATPK 124¹ str. 5 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta 300 Lt bauda.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.