Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-214-252/2017

Sigita Kulbienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-008566-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4.

2017 m. kovo 17 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9754-956/2016 pagal pareiškėjos išieškotojos UAB „Nordecum“ pareiškimą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo suinteresuotiems asmenims skolininkei G. R., Š. R. ir antstoliui M. A.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja (išieškotoja) UAB „Nordecum“ prašė nustatyti, kad skolininkei R. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ sutuoktinio Š. R. gaunamų pajamų. Nurodė, kad vykdant išieškojimą, nustatyta, jog skolininkė pajamų negauna, registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, todėl iš jos asmeninio turto skolos išieškoti nėra galimybės. Patikrinus skolininkės sutuoktinio Š. R. turtinę padėtį, paaiškėjo, kad pastarasis dirba ir gauna pajamas. 2016 m. lapkričio 3 d. antstolis M. A. priėmė patvarkymą dėl pasiūlymo išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bei darbo užmokesčio arešto. Skolininkės sutuoktinio pajamų dalis, skirta skolai mokėti, nustatytina dėl to, kad antstolis galėtų nurodyti darbdaviui, ar išmokas išmokančiai institucijai, kokią dalį pajamų privalu išskaityti iš skolininkės sutuoktinio mokėtinos sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi išieškotojo pareiškimą tenkino ir nustatė, kad G. R. priklauso ½ dalis Š. R. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų. Teismas konstatavo, kad skolininkės ir Š. R. santuoka nenutraukta. Š. R. dirba UAB „Palink“. Antstolio M. A. kontorai pateiktas vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. vykdomasis raštas Nr. VR-1072 išduotas civilinėje byloje Nr. 2-4305-940/2014 dėl 1131,61 Eur (3907,21 Lt) negrąžinto kredito, 583,60 Eur (2015,06 Lt) palūkanų, 53,82 Eur (185,82 Lt) delspinigių, 5 procentų dydžio palūkanų už visą priteistą 1769,03 Eur (6108,09 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 39,68 Eur (137 Lt) žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės G. R. išieškotojos UAB „Nordecum“ naudai. Antstolis Š. R. pasiūlė per 10 darbo dienų nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymo Nr. S-1564 gavimo dienos kreiptis į teismą dėl gaunamo darbo užmokesčio padalinimo, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų Š. R. į teismą šiuo klausimu nesikreipė. Teismas pažymėjo, kad G. R. ir Š. R. yra sutuoktiniai, todėl taikoma bendroji prezumpcija, jog jų turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kad skolininkės prievolė UAB „Nordecum“ pagal savo pobūdį būtų asmeninė, bei, kad skolininkė turėtų savo asmeninio turto. Todėl nenustačius pagrindo, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, teismas sprendė, kad G. R. ir jos sutuoktinio Š. R. turto dalys lygios, dėl ko pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, nustatant, kad skolininkei G. R. tenka ½ dalis Š. R. darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų išmokų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu Š. R. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-9754-956/2016. Teigia, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, kaip ir antstolis, visus procesinius dokumentus siuntė jo deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo močiutė, neturinti telefono ir jam apie tokių dokumentų gavimą neturėjusi galimybių pranešti. Todėl nei antstolio patvarkymų, nei teismo pranešimų jis negavo. Dokumentus jis pasiimdavo tik nuvykęs aplankyti močiutės. Nei teismas, nei antstolis nepasinaudojo galimybe apie esamą situaciją jo informuoti darbovietės adresu, kuris jiems buvo žinomas. Be to, dokumentai nebuvo įteikti ir viešo paskelbimo būdu. Apelianto vertinimu, teismas nesilaikė CPK 123 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimų įteikti procesinius dokumentus asmeniškai arba kartu gyvenantiems asmenims arba darbovietės administracijai. Be to, nustačius, kad jo gyvenamoji vieta teismui nėra žinoma turėjo vadovaujantis CPK 130 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kaip CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Tačiau ir šiuo būdu jam procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Todėl dėl netinkamo dokumentų įteikimo jis prarado galimybę savo interesus ginti teisme. Pabrėžė, kad su skolininke nuo 2013 m. lapkričio 18 d. negyvena, ji išvykusi į Angliją, tačiau tikslaus jos adreso nežino. Bendro ūkio neveda, ir paskolą ji pasiėmė ne bendriems šeimos interesams, o savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Šiuo metu rengiami dokumentai dėl santuokos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nesilaikė CPK nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos, dėl ko pažeista apelianto teisė į tinkamą teismo procesą ir nebuvo sudaryta galimybė savo interesus veiksmingai ginti teisme. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga. Šios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatytos pasekmės: teismas atideda bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą įgyvendinama CPK 117–134 straipsniuose bei 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau ši tvarka yra ne formali, o detaliai reglamentuota siekiant įgyvendinti pagrindinį tikslą – tinkamai ir laiku suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims informaciją. Apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. priimtoje nutartyje skirti bylos nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka apie posėdžio datą, laiką, vietą paskelbė viešai, taip suteikdamas galimybę suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims žinoti kada galima tikėtis klausimo išsprendimo. Byloje esantis apelianto parašas posėdžio dieną apie nutarties gavimą kaip tik ir patvirtina tą aplinkybę, kad viešai skelbiama informacija apie posėdį buvo žinoma ir apeliantui.Tačiau teismas toje pačioje nutartyje konstatavo, kad suinteresuoti asmenys turi gauti pareiškėjo (išieškotojo) pateiktus procesinius dokumentus su priedais ir įpareigojo tiek apeliantą tiek skolininkę pateikti iki 2016 m. gruodžio 2 d. įskaitytinai pateikti teismui atsiliepimus į pareikštą pareiškimą bei bylos išsprendimui būtinus dokumentus bei suteikė teisę suinteresuotiems asmenims ginti savo interesus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad jam neįteikus išieškotojo dokumentų ir nesuteikus galimybės pateikti atsiliepimą į pareiškimą buvo suvaržyta teisė tinkamai ginti savo interesus. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad pareiškėjui iškėlus teisme bylą elektroniniu būdu, kiti bylos dalyviai nesantys prisijungę prie teismų EPP sistemos, turi teisę prie jos prisijungti ir teikti procesinius dokumentus per EPP sistemą, bet tik tada, kai teismas jiems tokią galimybę išaiškina ir suteikia.Byloje nėra duomenų, kad teismas nutartyje nurodytus dokumentus apeliantui būtų siuntęs per paštą su pasiūlymu prisijungti prie EPP sistemos ir teikti tiek atsiliepimą bei reikalaujamus dokumentus. Liteko duomenimis patvirtinama, kad joks pranešimas paprastu būdu, neprisijungusiam asmeniui prie EPP sistemos siųstas nebuvo. Pranešimas buvo siųstas per EPP sistemą, todėl akivaizdu, kad jis apeliantui nebuvo įteiktas, nes apeliantas ir šiai dienai nėra EPP naudotojas, teismas jam nėra suteikęs prieigos prie bylos EPP sistemoje.Todėl pirmos instancijos teismas 2016-12-08 nagrinėdamas bylą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka privalėjo patikrinti ar apeliantui procesiniai dokumentai įteikti, nes teismo privalomas įpareigojimas nebuvo įvykdytas, nepateiktas atsiliepimas. Nors, CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolio ir kitų suinteresuotų asmenų pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, tačiau pareiškimai dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo įprastai nagrinėjami žodinio proceso tvarka pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas spręsdamas klausimą dėl skolininko dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje į skolininko sutuoktinio darbo užmokestį, privalėjo aiškintis tas aplinkybes ar skolininkas ir jo sutuoktinis gyvena skyrium, ar byloje, kurioje yra priteista skola iš vieno sutuoktinio nėra duomenų, kad tai yra asmeninė vieno iš sutuoktinio prievolė. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos tinkamai įteikti apeliantui procesinius dokumentus, dėl ko išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).Skundžiamą teismo nutartį panaikinus ir bylą perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo esme teismas nepasisako ir jų nenagrinėja. Apeliantas savo poziciją dėl skolininko turto dalies nustatymo, pagrindžiančius duomenis, nepaisant to, kad jų nedetalizavo atskirajame skunde turės teisę pateikti nagrinėjant bylą iš naujo apylinkės teisme. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.