Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria A. Š. pratęstas suėmimo terminas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2011 m. gegužės 15 d.

Teisėja, išnagrinėjusi nuteistojo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. buvo kaltinamas padaręs šešias nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 309 str. 4 d., 12 str.), trys priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 149 str. 3 d., 11 str. 5 d.) ir dvi - labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 150 str. 4 d., 149 str. 4 d., 11 str. 6 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu A. Š. buvo sulaikytas 2009 m. gegužės 14 d. Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 15 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2009 m. gegužės 15 d. Vėliau suėmimo terminas A. Š. buvo tęsiamas.

Žemesnysis teismas, pratęsdamas suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu nurodė, jog dalis inkriminuojamų nusikalstamų veikų priskiriamos prie sunkių ir labai sunkių bei už jas numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Pagal susiformavusią teismų praktiką tai priskiriama „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti arba pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, siekdamas išvengti bausmės.

Žemesnysis teismas pratęsdamas suėmimo terminą taip pat nurodė (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), kad A. Š., būdamas laisvėje, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstimus. Šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą teismas motyvavo tuo, jog A. Š. kaltinamas net šešių nusikalstamų veikų padarymu, trys nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, o dvi – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau jis teistas tris kartus, iš jų du

kartus už nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, yra baustas administracine tvarka.

Šiaulių apygardos teismas persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui nuteistojo A. Š. skundą bei nurodė, jog šis skundas yra paduotas dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria A. Š., dar neįgijus nuteistojo statuso (būnant kaltinamuoju) buvo pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui.

Nors Šiaulių apygardos teismas lydraštyje ir rašė, jog siunčiamas Lietuvos apeliaciniam teismui A. Š. skundas dėl nutarties, kuria buvo pratęstas suėmimo terminas, tačiau iš skundo turinio seka, jog skundžiamasi yra ne dėl kardomosios priemonės, o dėl konkrečios tyrėjos veiksmų, kas neturi nieko bendro su suėmimo termino pratęsimu pagrįstumu. Skunde taip pat nurodoma, kad jis anksčiau jau buvo to paties teismo teistas, todėl nebetiki, jog šį kartą galutinis teismo sprendimas, atsispindėsiąs baigiamajame dokumente bus kitoks. Skunde A. Š. iš esmės skundžiasi dėl galimo ikiteisminio tyrimo, teismo šališkumo bei teisės į gynybą pažeidimo. Tačiau šiame baudžiamojo proceso etape tokie skundai nėra nagrinėjami, todėl baudžiamasis procesas nutrauktinas. Visi šie argumentai gali būti išdėstyti apeliaciniame skunde.

Be to, jei šį A. Š. skundą traktuoti kaip skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, kuria buvo pratęstas suėmimo terminas, tai toks jo skundas negali būti nagrinėtinas nes jis praleido 20 dienų teismo sprendimo apskundimo terminą (BPK 313 str. 3 d.). Taikant analogiją su apeliaciniu procesu, teismas pareiškėjo skundą gražina atgal jį padavusiam asmeniui (BPK 313 straipsnio 7 dalis.)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundas nenagrinėtinas ir baudžiamasis procesas pagal šį skundą nutraukiamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. Š. skundą palikti nenagrinėtu ir baudžiamąjį procesą nutraukti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.