- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-24
- Bylos Nr.
- AS-822-570-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- M. G., E. G.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui VĮ Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
pareiškėjo M. G. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas E. G. 2010-07-20 teismui pateikė skundą dėl VĮ Registrų centras 2010-06-22 sprendimo Nr. (1.1.38)s-2780 ir įpareigoti priimti naują sprendimą – atlikti nekilnojamojo daikto – statinio – elektros tinklų įrengimo kadastrinius matavimus, sudaryti kadastro duomenų bylą ir įregistruoti šį statinį Nekilnojamojo turto registre.
II.
2010 m. liepos 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas pažymėjo, kad įstatymai nedraudžia asmenims, manantiems, kad jų teisės yra pažeistos, savo teises ginti per atstovą, tačiau pažymėjo, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prie atstovo paduoto skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. ABTĮ 49 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime. Teismas nustatė, kad kartu su skundu buvo pateiktas įgaliojimas, kuriuo M. G. (atstovaujamasis) įgaliojo E. G. atstovaujamojo vardu parinkti advokatą (advokato padėjėją) ir pasirašyti visus reikiamus dokumentus dėl atstovavimo administracinėse bylose. Minėtame įgaliojime nenumatyta teisė E. G. atstovaujamojo vardu pasirašyti ir paduoti skundą teismui arba teisme versti bylą (ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad skundą pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
III.
Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartimi, pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį ir priimti pareiškėjo M. G. skundą. Nurodo, kad E. G. teismui pateiktas skundas atitinka jo valią bei interesus, todėl prašo jį priimti, kartu pateikdamas naują įgaliojimą (b. l. 46), kuriuo numatyta pareiškėjo atstovo E. G. teisė vesti atstovaujamojo vardu bylas, teikti bei pasirašyti skundą. Pažymi, kad palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškėjas, teikdamas naują skundą, bus praleidęs įstatymo nustatytą skundo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 3 dalis nustato, jog skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo skundo (prašymo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus.
Nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. skundą pareiškėjo M. G. vardu pirmosios instancijos teismui pasirašė bei pateikė įgaliotas atstovas E. G. (b. l. 1 – 3). Kartu su skundu buvo pateiktas 2006 m. spalio 20 d. įgaliojimas (b. l. 38 – 40). Įvertinus paminėto įgaliojimo turinį, matyti, jog jame nenumatyta E. G. teisė paduoti ir pasirašyti skundą administraciniam teismui pareiškėjo vardu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundą pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Netinkamas atstovo įgaliojimas nėra pagrindas priimti nutartį trūkumams šalinti, todėl pirmosios instancijos teismas skundą pagrįstai atsisakė priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu. Tokia praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS143-411-09).
Pareiškėjo atskirajame nurodytas sutikimas su E. G. pateiktu skundu bei pateiktas naujas įgaliojimas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ir teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti šio motyvo bei įrodymo. Be to, ir pats įgaliojimas, kuriuo E. G. įgaliotas M. G. vardu vesti bylą, pasirašytas vėliau, nei buvo pateiktas skundas – 2010-08-05, o skundas teismui pateiktas 2010-07-20. Nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą, yra vertinamas tik skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties teisėtumas, t. y. tik patikrinama, ar ši nutartis yra teisėtai priimta pagal jos priėmimo metu egzistavusias aplinkybes. Kadangi skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarties priėmimo metu pareiškėjas tinkamo įgaliojimo E. G. nebuvo pateikęs, todėl pripažinti šią teismo nutartį neteisėta ar vertinti kaip trūkumų šalinimą nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo M. G. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.