Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Olgai Milienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „S. A.“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., būdamas UAB „S. A.“ vadovas, žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. birželio 1 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, tačiau, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, t. y. 2016 m. gegužės 24 d. 823,57 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 286,24 Eur pervesta „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. gegužės 27 d. 55,04 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 266,20 Eur, 2016 m. birželio 1 d. 22,50 Eur pervesta A. M..

Šiais veiksmais R. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. M. prisipažino padaręs pažeidimą, nurodė, jog dėl pažeidimo padarymo labai gailisi. Teisme jis paaiškino, jog mokestinė nepriemoka susidarė įvykus klaidai, kurią pripažįsta. Tuo metu įmonėje trūko lėšų, todėl negalėjo sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai visos susidariusios mokestinės nepriemokos. Šiuo metu su Valstybine mokesčių inspekcija įmonė yra visiškai atsiskaičiusi. Atsiskaitymas įvyko dar iki to, kai sužinojo, jog yra pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. R. M. pripažino, jog jo vadovaujama įmonė nesilaikė mokėjimų tvarkos, tačiau atlikti mokėjimus buvo būtina, kadangi jų neatlikus galėjo būti apsunkinta ar sustoti įmonės veikla. R. M. prašė atsižvelgti į tai, kad jis augina du mažamečius vaikus, jo buvusi žmona prie vaikų išlaikymo neprisideda, jis atnaujino savo Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų žinias, dėjo maksimalias pastangas, kad būtų atsiskaityta su Valstybine mokesčių inspekcija.

Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnyje 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo faktą, taip pat R. M. kaltę be jo paties prisipažinimo įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualių duomenų pažymos matyti, kad R. M. yra UAB „S. A.“ vadovas. (b. l. 5-6)

Iš UAB „S. A.“ balansų išrašų matyti, kad 2016 m. gegužės 24 d. įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 19024,39 Eur, 2016 m. gegužės 27 d. – 15744,39 Eur, 2016 m. birželio 1 d. – 16099,37 Eur. (b. l. 7-9)

Iš UAB „S. A.“ banko sąskaitos išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad įmonė, būdama skolinga valstybės biudžetui, atliko šias operacijas: 2016 m. gegužės 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 286,24 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 823,57 Eur, 2016 m. gegužės 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 55,04 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 266,20 Eur, 2016 m. birželio 1 d. A. M. pervedė 22,50 Eur. (b. l 12-16)

Aptartų įrodymų visuma yra nustatyta, jog R. M., būdamas UAB „S. A.“ vadovas, žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki 2016 m. birželio 1 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, tačiau, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, t. y. 2016 m. gegužės 24 d. 823,57 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 286,24 Eur pervesta „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. gegužės 27 d. 55,04 Eur pervesta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 266,20 Eur, 2016 m. birželio 1 d. 22,50 Eur pervesta A. M..

Tokia R. M. veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius.

R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį bei pavojingumą (neteisėtų veiksmų atlikimo laikotarpį, kitiems subjektams išmokėtų piniginių lėšų dydį, į tai, kad pakankamai didelis įsiskolinimas mokesčių inspekcijai yra panaikintas), pažeidėjo asmenybę (dirba, augina du mažamečius vaikus, informacijos apie teistumą nėra), į tai, jog yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėjas anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimus nėra baustas. Teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi, šiuo atveju teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais mano, kad R. M. yra tikslinga skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nutarė:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir pareikšti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.