Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Milda Remeikienė, sekretoriaujant Irmai Daukšaitei- Gavelienei, dalyvaujant ieškovei E. P., dalyvaujant atsakovui R. P., nedalyvaujant tretiesiems asmenims antstolei R. M., įmonės Lindorf Oy atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad šalių bendras gyvenimas dėl atsakovo pasirinkto gyvenimo būdo nesusiklostė, atsakovas santuokos metu buvo nuteistas už sunkų nusikaltimą, taip pat, ieškovės žiniomis, atsakovas yra teistas ne vieną kartą. Ieškovė teigė, jog su atsakovu santuokinio gyvenimo nebegyvena ir nebendrauja jau ilgą laiką, todėl prašo neskirti termino susitaikymui. Mano, jog atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – paliko šeimą, visiškai ja nesirūpino, nutraukė šeimos santykius, buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Taip pat nurodė, jog santuokos metu dalintino nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo, šalys bendrai neturėjo jokių turtinių prievolių. Mano, kad santuoka nutrūko tiktai dėl atsakovo kaltės, nes jis padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas, t.y. jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2014-01-31 Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 7) tarp R. P. ir E. R. (po santuokos sudarymo – Petrauskienė) įregistruota santuoka (8 b. l.). Santuokoje šalys vaikų nesusilaukė. Šalys santuokos metu nekilnojamojo turto, privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo (21-22 b.l.). Ieškovė nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, kadangi santuokos metu atsakovas buvo teistas už sunkų nusikaltimą, ji negali jam net paskambinti, o jis pats jai neskambina ir laiškų nerašo. Dėl jo kaltės ji netgi negalinti gauti socialinės pašalpos, kadangi neturi pažymos apie jo nuteisimą. Su atsakovu jie gyvena atskirai jau ilgą laiką ir bendras gyvenimas tapo jau neįmanomas.

CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Keli iš šių atvejų – kito sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, neištikimybė. Šios prezumpcijos yra nuginčijamos, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba, kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas santuokos metu buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus (52, 53, 71-76 b.l.) būdamas santuokoje, todėl pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį, atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Atsakovas santuoką nutraukti sutiko, tačiau nesutiko, kad santuoka nutrūko dėl jo vieno kaltės. Todėl, įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus (34, 35-38 b. l.), darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė taip pat nesistengė palaikyti ryšį su sutuoktiniu, būti jam lojali ir ištikima, bendrauti su juo. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.61 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str. str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovės prašymu jai paliktina nesantuokinė pavardė – R., atsakovui paliktina prigimtinė pavardė – P. (CK 3.69 str.).

Po santuokos nutraukimo ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl išlaikymas šalims vienai iš kitos nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Šalys nepilnamečių vaikų neturi (7-9 b.l.), todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neįsigijo (11-14 b. l.), todėl šis klausimas nutraukiant santuoką nespręstinas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė, gyvendama santuokoje, turtinių prievolių neįgijo, todėl jos įgytos prievolės antstolei R. M. ir įmonei Lindorff Oy, atsiradę iki ieškovės santuokos su atsakovu, yra jos asmeninės ir klausimai, susiję su kreditorinių prievolių padalijimu po santuokos nutraukimo, nespręstini.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Patenkinus ieškinį iš dalies, nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2014-01-31 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr.7), tarp R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-10-05, ir E. R. (po santuokos sudarymo P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1990-01-25, dėl abiejų šalių kaltės.

Po santuokos nutraukimo E. P. palikti ikisantuokinę pavardę – R., R. P. palikti prigimtinę pavardę – P..

Pripažinti E. P. prievoles, atsiradusias iki santuokos su R. P. antstolės R. M. kontorai ir įmonei Lindorff Oy filialui Lietuvoje, jos asmeninėmis prievolėmis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.