- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-7-255/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-46-3-00027-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- M. A.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. A. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu nuteistas už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 267 pirmojo ir trečiojo skirsnio, § 268 pirmojo, antrojo ir trečiojo skirsnio pažeidimą 7 metų kalėjimo bausme, iš bausmės laiko išskaičiuojant 363 areštinėje praleistas dienas.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas su teikimu kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą, prašydamas, vadovaujantis 2014 m. liepos 6 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas) 2 str. 1 d. 1 p., spręsti Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimą ir tiesiogiai informuoti Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratą apie priimtą sprendimą.
Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendis pripažintas, nutariant jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nustatyta suderinti nuteistajam M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1974 m. gegužės 15 d., Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo § 267 pirmojo ir trečiojo skirsnio, § 258 pirmojo, antrojo ir trečiojo skirsnio pažeidimus paskirtą 7 metų kalėjimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalimi ir palikti paskirtą 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo M. A. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos, o į bausmės laiką įskaičiuoti visą Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką, kardomojo kalinimo laiką.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis M. A. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį ir nurodo, jog su jo perdavimu iš Norvegijos į Lietuvos Respubliką likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti nesutinka. Pažymi, jog jo žmona gyvena Vokietijoje, ji yra deklaravusi gyvenamąją vietą Vokietijoje, todėl jai yra palankiau jį lankyti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. A. skundas atmetamas.
Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta skundo nagrinėjimo medžiaga, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo klausimą. Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, joje įvertintos visos užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimui reikšmingos aplinkybės, kurias teismą įpareigoja įvertinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas), o skunde išdėstyti nuteistojo motyvai apylinkės teismo išvadų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigia.
Nagrinėjamu atveju pagal Susitarimą Norvegijos Karalystė, kaip nuosprendį priėmusi valstybė, yra išduodančioji šalis (1 str. 1 d. c) p.), o Lietuvos Respublika, kaip valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis siekiant, kad jis būtų pripažintas ir vykdomas jos teritorijoje, yra vykdančioji šalis (1 str. 1 d. d) p.). Susitarimo 7 str. 1 d. numatyta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų.
Išanalizavus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindų, numatytų Susitarime, dėl kurių teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti M. A. paskirtą bausmę. Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad Susitarimo 8 str. 1 d. b) p. inter alia įtvirtinta, jog vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei nesilaikyta 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų. Tuo tarpu vadovaujantis Susitarimo 4 straipsnio 1 d. a) p., jeigu nuteistasis asmuo yra išduodančiojoje valstybėje arba vykdančiojoje valstybėje ir jeigu šis asmuo davė sutikimą, kaip reikalaujama pagal 6 straipsnį, tai nuosprendis kartu su liudijimu, kurio standartinė forma pateikta 1 priede, gali būti perduodamas kitai Susitariančiajai Šaliai, kai kita Susitariančioji Šalis yra nuteistojo asmens pilietybės valstybė, kurioje jis gyvena. Šiame kontekste akcentuotina, jog pagal Susitarimo 6 str. 1 d., nepažeidžiant 2 dalies nuostatų, nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise. Tačiau Susitarimo 6 str. 2 d. a) p. numatyta išlyga (išimtis), remiantis kuria nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje. Valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“, – vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastą gyvenamąją vietą ir tokius aspektus, kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai (Susitarimo 1 str. 1 d. e) p.).
Esant tokiam teisiniam reguliavimui bei jo kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog M. A. yra vykdančiosios valstybės, t. y. Lietuvos Respublikos, pilietis, jo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta, remiantis išrašu apie asmenį, gautu iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, yra Tauragės r. sav. (b. l. 48). Tuo tarpu duomenų apie deklaruotą išvykimą į užsienio valstybę (šiuo konkrečiu atveju į Norvegijos Karalystę), patvirtinančių, kad M. A. Lietuvos Respublikoje nebegyvena, nagrinėjamoje skundo medžiagoje nenustatyta, jų nepateikė ir apeliantas. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinės instancijos teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendyje konstatuotos M. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, remiantis kuriomis M. A. yra Lietuvos pilietis. Kai buvo įvykdytas baudžiamasis veiksmas, jis dirbo Drammeno mieste, tačiau jo sugyventinė ir vaikas gyveno Lietuvoje (b. l. 20). Taigi, kaip teisingai skundžiama nutartimi konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal Susitarimo 6 str. 2 d. a) p., M. A., kaip Lietuvos Respublikos piliečio, sutikimas šiuo atveju nebuvo reikalingas, dėl to apylinkės teismas, nepaisydamas M. A. išreikšto noro jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti Norvegijos Karalystėje, pagrįstai pripažino Norvegijos Karalystės Borgarting lagmannsrett apeliacinės instancijos teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendį ir sutiko jį vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Abejoti tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nuteistojo skunde nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad Tauragės rajono apylinkės teismas pažeidė užsienio valstybėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo procedūras, o vien tai, kad nuteistasis nesutinka būti perkeliamas į Lietuvos Respubliką likusios bausmės atlikimui, nes žmona gyvena Vokietijoje ir jai patogiau jį lankyti, nėra pagrindu skundžiamos apylinkės teismo nutarties panaikinimui ir naujo sprendimo priėmimui.
Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundų argumentus nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. A. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.