- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- 1-1013-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00398-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- V. Z.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro L. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2014-07-19, apie 20.00 val., būdamas neblaivus (nustatyta 2,36 promilės girtumas), konflikto metu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmęs abiem rankomis savo motiną L. Z. už kaklo, jį suspaudė, po to tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 20.10 val., jis vėl abiem rankomis paėmęs L. Z. už kaklo – jį suspaudė bei suko į šoną, o L. Z. išėjus iš vonios kambario, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, sugriebęs abiem rankomis pastarąją už kaklo, šią pastūmė, ko pasėkoje L. Z. griūdama susitrenkė dešinės pusės smilkinį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. Z. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Taip V. Z. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Taip pat jis 2014-12-20, apie 20.00 val., būdamas neblaivus (nustatyta 2,28 promilės girtumas), konflikto metu, name esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kairiąja ranka sugriebęs savo motiną L. Z. už kairės rankos, ištempė ją į kiemą, pargriovė ant žemės, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai L. Z. į veido šoną virš akies, sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajai į kairįjį šoną ties šonkauliais, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. Z. fizinį skausmą.
Taip V. Z. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
V. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje su savo motina L. Z.. Jie turi savo atskirus kambarius. Tarp jo ir motinos normalūs santykiai, konfliktuoja retai, kaip ir kiekviena šeima dėl buitinių priežasčių. Tačiau pastaruoju metu tarp jo ir mamos, kai būna abudu neblaivūs, prasidėjo žodiniai konfliktai dėl visokiausių nereikšmingų buitinių priežasčių. Motina, būdama neblaivi, visą laiką prie jo pirma kabinėjasi. Jis, būdamas neblaivus, nesusivaldo, nenusileidžia jai ir nuolat su ją konfliktuoja. Taip 2014-07-19 dienos metu jis gėrė alų. Minėtos dienos vakare, galimai apie 20.00 val. tarp jo ir mamos L. Z. kilo konfliktas dėl to, kad abu buvo šiek tiek išgėrę. Mama pradėjo jį pravardžiuoti jį durniumi. Jis supyko, kad mama jį taip pavadino. Jis neatsimena, kad būtų mamą kaip nors necenzūriniais žodžiais vadinęs ir ją įžeidinėjęs. Šio žodinio konflikto metu, būdamas mamos kambaryje jis paėmė mamai už kaklo. Mamos kaklą jis suspaudė. Mama tuomet jam pasakė paleisti jai kaklą ir jis paleido. Po to su mama vėl apsižodžiavo. Mama sakė, kad ji iškvies policiją. Kai mama pasakė, kad iškvies policiją, jis dar kartą sugriebė jai rankomis už kaklo. Paėmęs mamai už kaklo, suspaudė ir pasuko galvą į šoną. Tuomet mama pasakė, kad jis ją paleistų, nes jai trūksta oro. Jis mamą paleido. Kai paleido mamos kaklą, ji nuėjo į vonią. Išėjusi iš vonios kambario, mama pasakė, kad iškvies policiją. Koridoriuje, jis, paėmęs mamą už kaklo, ją pastūmė. Nuo jo pastūmimo mama pargriuvo. Jis nematė, kad griūdama mama būtų susitrenkusi galvą, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo susitrenkti. Po to mama išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jis prisipažįsta pilnai įvykdęs šią nusikalstamą veiką, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Jis vėliau atsiprašė savo motinos, ji jam atleido. Dėl šio įvykio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas motinai ir jam susitaikius.
2014-12-20, apie 13.00 val. jis su motina vartojo alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė 4 butelius alaus, o jo motina gėrė vyną. Jie abudu buvo lengvai apsvaigę. Tada jis motinos paprašė, kad ši jam paskolintų 20 litų, tačiau ji nepaskolino. Jie apsižodžiavo ir jis išėjo iš namų. Tą pačią dieną, t.y. 2014-12-20, vakare, tikslaus laiko neatsimena, jis neblaivus grįžo namo. Tiksliai kas vyko prie namų jis neatsimena, kadangi buvo neblaivus. Neatmeta galimybės, kad jis, neturėdamas rakto nuo namų (kadangi raktas nuo namų yra tik vienas), norėjo pakliūti į namus ir tarp jo ir motinos galėjo įvykti žodinis konfliktas. Ar žodinio konflikto metu buvo pargriovęs motiną ant žemės ir ją spardė, jis neatsimena, tačiau neatmeta tokios galimybės, kadangi tai ne pirmas kartas, kai namo grįžta stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir nieko neatsimena, net tai, kad mušė savo motiną. Motina ne kartą yra jam sakiusi, kad nenori su jo gyventi, tačiau jis neturi kitos gyvenamosios vietos, be to ir neturi galimybės nuomoti butą, kadangi turi neįgalumą, yra paėmęs kreditą, kurį reikia išmokėti bei baudų, kurių dar nesumokėjo. Dėl įvykusio smurto labai gailisi. Jis atsiprašė savo motinos, pažadėjo, kad daugiau panašaus pobūdžio konfliktų nebus. Motina jam atleido. Šiuo metu jų santykiai normalūs (b. l. 23, 64-65, 68-69).
Nukentėjusiosios L. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, iš kurių matyti, kad ji šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su ja gyvena jos sūnus V. Z.. Šiame name yra du kambariai – vienas jos, kitas mažas – sūnaus kambarėlis. 2014 m. liepos 19 d. sūnus Vitalij buvo neblaivus. Jis dienos metu gėrė pas kaimyną, o apie 13.00 val.-14.00 val. jis nusipirko alaus, jai nupirko šampano ir grįžo į namus. Sūnus nusipirko daug alaus, dar pamiegojo valandą, o apie 16.00 val. atsikėlęs, vėl gėrė alų. Vakare, ji sūnui pasakė, kad jis nustotų gerti, sakė, kad jis pragėrė beveik visą savo algą. Sūnus pradėjo sakyti, kad tai ne jos reikalas. Dėl to tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas. Sūnus pradėjo ją įžeidinėti. Ji jam pasakė, kad jis eitų lauk iš jos namų. Tuomet sūnus pradėjo jai sakyti, kad ji pati eitų lauk iš savo namų. Sūnus ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, o ji taip pat šaukė ant jo. Būtent šio žodinio konflikto metu, tai buvo apie 20.00 val. name, jos kambaryje, sūnus sugriebė ją už kaklo. Jos sūnus neturi dešinės rankos plaštakos. Jis su dešinės rankos dilbiu prispaudė jai kaklą, o kairės rankos pirštais suspaudė jai kitą pusę kaklo. Kai sūnus jai suspaudė kaklą – jautė fizinį skausmą. Taip laikydamas ją už kaklo, jis rusų kalba sakė: „sučka, zamalčiš?“. Ji nutilo, nes jai skaudėjo kaklą, kadangi ji tylėjo – sūnus ją paleido. Kai sūnus ją paleido, ji sūnui pasakė, kad jis geriau išeitų iš jos namo, nes ji iškvies policiją. Galimai po 10 minučių, sūnus supykęs, kad ji grasino iškviesti policiją, vėl jos kambaryje, sėdinčiai ant lovos, prispaudė rankomis kaklą. Sūnus vėl dešinės rankos dilbį prispaudęs jai prie kaklo, o kaire ranka apkabinęs jai kaklą – spaudė ir suko į kairį šoną. Dėl to, jai buvo sunku kvėpuoti, nes sūnus spaudė labai stipriai, juto fizinį skausmą. Ji pradėjo sakyti, kad jai sunku kvėpuoti, kad ją paleistų. Sūnus ją paleido. Ji tuomet nuėjo į vonią, susitvarkyti plaukus. Išėjus iš vonios pasakė sūnui, kad tuoj ji jam padarys, turėjo omenyje, kad iškvies policiją. Sūnus supykęs su abiem rankomis griebė jai už kaklo iš nugaros. Nuo sugriebimo ji juto fizinį skausmą. Jis stipriai ją pastūmė ir ji nuo pastūmimo griuvo. Griūdama trenkėsi dešinės pusės smilkiniu į vonios durų staktą. Griūdama stipriai susitrenkė smilkinį. Dėl tokio sūnaus elgesio ji patyrė fizinį skausmą, taip pat išsigando, patyrė moralinę žalą. Su sūnumi taikytis ji nenori. Ji sutinka, kad sūnus grįžtų į namus, adr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kad minėtame name gyventų, nes turi savo kambarį. Ji turi savo kambarį ir su sūnumi nebendraus. Dėl sūnaus elgesio, jai sužalojimai nepadaryti, tik juto skausmą. Į medikus nesikreipė, į teismo medicinos ekspertus taip pat nesikreips (b. l. 12).
Nukentėjusioji L. Z. papildomos apklausos metu parodė, kad kartu su sūnumi V. Z. gyvena name adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jos sūnus turi neįgalumą, gimė be dešinės rankos plaštakos. Konfliktų su sūnumi nebuvo kol sūnus pradėjo dirbti, nes pradėjęs dirbti, sūnus pradėjo vartoti alkoholį. Apsvaigęs nuo alkoholio, Vitalij būna agresyvūs, mušasi. Ne vieną kartą buvo kviesta policija dėl fizinio skausmo sukėlimo jos atžvilgiu. Vitalij pastoviai išgeria, tai būna kiekvieną savaitgalį ir provokuoja konfliktus, naudoja fizinį smurtą prieš ją. 2014-12-20, apie 13.00 val. Vitalij išgėręs du butelius alaus, paprašė duoti pinigų. Tačiau ji jam pinigų nedavė. Tada Vitalij apvadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais ir išėjo iš namų. Apie 20.00 val. Vitalij neblaivus grįžo namo ir ją užpuolė dėl to, kad ji jam neatidarė durų. Tarp jos ir Vitalijaus kilo žodinis konfliktas, kuriuo metu Vitalij namo priestate prie įėjimo, savo kaire ranka sugriebė ją už kairiosios rankos, ištempė į lauko kiemą, pargriovė ją ant žemės. Jai pargriuvus, vieną kartą koja spyrė jai į veido kairįjį šoną virš akies, sudavė ne mažiau trijų smūgių į kairįjį šoną ties šonkauliais. Kokia koja buvo jai suduoti smūgiai, ji pasakyti negali, nes buvo šoko būsenoje ir nepamena. Ji pajuto fizinį skausmą. Jai skaudėjo veido kairysis šonas virš akies, bei kairiosios pusės šonkaulių sritis. Ji labai išsigando, garsiai sušuko, kad sūnus nustotų ją mušti. Sūnus nustojo ją mušti, nuėjo į virtuvę. Ji iškvietė policiją. Mušdamas sūnus ją įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais, varė ją iš namų. Dėl patirtų sužalojimų ji į medikus nesikreipė, nuo teismo medicinos specialisto apžiūros atsisako (b. l. 53-55).
Išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro, iš kurio matyti, kad 2014-07-19, 21.57 val., pranešėja paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie smurtą šeimoje, t.y., kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus sūnus ją primušė (b. l. 9, 10).
2014 m. liepos 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad 2014-07-19, apie 15:30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. Z. smurtavo prieš L. Z., t.y. paėmęs ją už gerklės, smūgiavo galva į grindis, grasino užmušti. Ant L. Z. galvos iš dešinės pusės buvo mėlynė (b. l. 7-8).
Alkotesterio rodmenų kvitu, iš kurio matyti, jog V. Z. 2014-07-20, 00.00 val. buvo nustatytas vidutinis 2,36 promilės girtumo laipsnis (b.l. 17).
2014-08-11 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas V. Z. atžvilgiu buvo nutrauktas, jam ir nukentėjusiajai L. Z. susitaikius (b.l. 31-33).
Išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro, iš kurio matyti, kad 2014-12-20, 20.00 val., pranešėja paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie smurtą šeimoje, t.y., kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus sūnus ją primušė (b. l. 43).
2014 m. gruodžio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, jog 2014-12-20, apie 20:00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. Z. smurtavo prieš motiną L. Z., t.y. spardydamas ją per šoną ir galvą. Smurto žymių ant L. Z. nesimatė (b.l. 50-52).
2014-12-20 įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – kiemas, esantis prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros metu nieko nepaimta (b.l. 45-49);
Alkotesterio rodmenų kvitu, iš kurio matyti, jog V. Z. 2014-12-20, 21.10 val. buvo nustatytas vidutinis 2,28 promilės girtumo laipsnis (b.l. 82).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014-07-19 smaugė nukentėjusiąją L. Z. už kaklo, suko kaklą į šoną bei ją pastūmė, ko pasėkoje nukentėjusioji nukrito ir susitrenkė dešinės pusės smilkinį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiai fizinį skausmą. Taip pat kaltinamas V. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014-12-20, sugriebė L. Z. už rankos, ištempė ją į kiemą, pargriovė ant žemės, vieną kartą koja spyrė jai į veido šoną virš akies, sudavė ne mažiau trijų smūgių į kairįjį šoną ties šonkauliais, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. Z. fizinį skausmą. Kaltinamojo V. Z. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkūs nusikaltimai, numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – kartu gyvenančiai motinai.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. Z. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (b. l. 102-103).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti nesunkūs, tyčiniai, smurtiniai nusikaltimai prieš savo šeimos narį – motiną), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. Z. – anksčiau neteistas (b.l. 85-86), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 87-88), dirba (b. l. 99), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 96, 97), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b.l. 98).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas subendrintas devynių mėnesių bausmės laikotarpis, įpareigojant kaltinamąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvatus jo padarytoms nusikalstamoms veikoms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniui, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu V. Z. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-07-19, 22.00 val., iki 2014-07-20, 13.50 val. (1 para) (b. l. 18, 24), taip pat nuo 2014-12-20, 21.10 val. iki 2014-12-22, 14.45 val. (2 paros) (b.l. 58-78). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam V. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-22 nutartimi buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2014-12-22 (b.l. 76-77) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti:
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2014-07-19 nusikalstama veika) – penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2014-12-20 nusikalstama veika) – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu bei skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. Z. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. Z. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti V. Z. tris laikino sulaikymo paras nuo 2014-07-19 iki 2014-07-20, taip pat nuo 2014-12-20 iki 2014-12-22, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.