Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-02-05 · Civilinė byla Nr. 2A-10-357/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-05
Bylos Nr.
2A-10-357/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Bartašienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Regina Agota Gutauskienė
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
D. L.
Trečiasis asmuo
J. J., M. J.
Advokatai
Silva Balčiūnienė, Saulius Alysas
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2A-10-357/2010

Teisėjas R.Andriulienė Procesinio sprendimo kategorija 75.8;121.18

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Simonaitienės, Reginos Agotos Gutauskienės

sekretoriaujant Violetai Paskočimienei,dalyvaujant ieškovui A. L., jo atstovei advokatei Silvai Balčiūnienei,atsakovei D. L., jos atstovui advokatui Sauliui Alysui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės D. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei D. L. ir tretiesiems asmenims J. J. ir M. J., išvadą duodančiai institucijai Šiaulių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl santuokos nutraukimo, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės D. L. priešieškinį ieškovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo, A. L. paveldėto nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo, kompensacijos priteisimo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės dalies sumažėjimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. L. ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą prašydamas nutraukti jo santuoką su atsakove D. L. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutiko sodybą pripažinti bendraja jungtine nuosavybe, ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 44078.50Lt sutiko palikti atsakovei o jam priteisti sodybą ir žemės sklypą, padalinti kilnojamąjį turtą pagal pateiktą projektą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš dalies sutiko su priešieškiniu.

Atsakovė D. L. pareiškė priešieškinį prašydama nutraukti santuoką su ieškovu dėl jo kaltės, priteisti sodybą su žemės sklypu, ½ dalį buto ir atsakovui kompensuoti 40 000 Lt už jai tenkančią turto dalį. Prašė priteisti kompensaciją už padengtą UAB „Gubernija“ skolą, padalinti kilnojamąjį turtą jos nurodytu būdu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo ieškinį prašė atmesti.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009m.balandžio 9d.sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp A. L. ir D. L. sudarytą 1987-11-21, Šiaulių miesto CMS, akto įrašo Nr.1445, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes L., L.. Nustatė, kad sutuoktinių A. L. ir D. L. santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą sudaro :½ dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) 44 078,50 litų vertės (2006-03-28 datai); 7.5300 ha žemės sklypas (dalis jo užstatyta), kurio rinkos vertė pasirinktai vertinimo datai, t.y. 2002-07-21, buvo 7 600 litų; sodyba (duomenys neskelbtini). Pripažino ją bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nustatė, kad A. L. paveldėtos sodybos vertė paveldėjimo dienai, t.y.1992-12-18, buvo 13 500 litų. Rekonstravus sodybą sudaro: gyvenamasis namas 1A1m, bendras plotas 126,14 kv.m., 2I1m ūkinis pastatas,užstatytas plotas – 74,60 kv.m, 3I1ž ūkinis pastatas, užstatytas plotas – 81,40 kv.m., 7G1p garažas su priestatais (bendras plotas – 132,45 kv.m.); 8I1p ūkinis pastatas (bendras plotas – 49-10 kv.m.), 9Š1g šiltnamis (bendras plotas – 1763kv.m.), rinkos vertė vertinimo datai, t.y. 2002-07-21 buvo 43 000 litų. Iš šios sumos atimė 13 500 litų, t.y. sodybos vertę, kuri buvo nustatyta 1992-12-18 datai, kada A. L. ją paveldėjo ir nustatė, kad sodybos, kaip bendrai santuokoje įgyto turto vertė yra 29500Lt.

Po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą padalino sekančiai:

Ieškovui A. L., po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priteisė: 7.5300

ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 7 600 litų; sodybą (duomenys neskelbtini), kurią sudaro gyvenamasis namas 1A1m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); bendras plotas 126,14 kv.m.), 2I1m ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); užstatytas plotas – 74,60 kv.m), 3I1ž ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 81,40 kv.m.) 7G1p garažas su priestatais (bendras plotas – 132,45 kv.m.); 8I1p ūkinis pastatas (bendras plotas – 49-10 kv.m.), 9Š1g šiltnamis (bendras plotas – 1763kv.m.), kurios rinkos vertė atėmus nedalinamą, A. L. paveldėtą 13 500 litų vertę yra 29500Lt.

Atsakovei D. L., po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priteisė: ½

dalį buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2006-03-28 datai yra 44 078.50 litų.

Padalino kilnojamąjį turtą ir ieškovui A. L. priteisė: purkštuvą 700Lt vertės, šieno grėbiamąją 300Lt vertės, automobilio priekabą (duomenys neskelbtini), 500Lt vertės, arklį 2500Lt vertės, 2vnt. pramoninių mėsmalių 200Lt ir 400Lt vertės, bendros 600Lt vertės, benzopjūklą 700Lt vertės, dešrų kimštuvą 1000 litų vertės, vežimą 150Lt vertės, žemės ūkio padargus (plūgą, vagotuvą, akėčias, kultivatorių) 400Lt vertės, metalinį garažą 1700Lt vertės, 3 vnt. pramoninių šaldytuvų po 400Lt, iš viso už 1200Lt. Iš viso kilnojamojo turto už 9750Lt sumą. Atsakovei D. L. priteisė: minkštą dalį - kampą 300Lt vertės, minkštą baldų komplektą „Žalgiris“ - 400Lt vertės, komodą - 200Lt vertės, dvigulę lovą 300Lt vertės, virtuvinį komplektą 100Lt vertės, komodą 800Lt vertės, automatinę skalbimo mašiną „AEG“ 1000Lt vertės, šaldytuvą „Snaigė“ 500Lt vertės ir dujinę viryklę 500Lt vertės. Iš viso kilnojamojo turto už 4100Lt sumą.

Priteisė atsakovei D. L., iš ieškovo A. L., 16006,75Lt (šešiolika tūkstančių šešis litus 75ct) išlaidų, patirtų padengiant A. L. padarytą 32013.49Lt dydžio trūkumą UAB „Gubernija“. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. L. 920Lt (devynis šimtus dvidešimt litų) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendime teismas nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas šeimą paliko būtent dėl neištikimybės, kad nebesirūpino ja ir vaikais, neteikė šeimai paramos ir išlaikymo. Aplinkybę, kad dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipėsi ieškovas vertino kaip jo iniciatyvą išspręsti faktiškai jau nutrūkusius šeimyninius santykius. Iš šalių pasisakymų, jų elgesio bei bylos aplinkybių darė išvadą, kad atsakovė neturėjo savarankiškumo, buvo labai priklausoma nuo savo tėvų, jų nuomonės ir sprendimų, ji faktiškai gyveno su savo tėvais, o ne su vyru ir nepaneigtas ieškovo teiginys, jog jis nebuvo savo šeimoje šeimininku ir partneriu sutuoktinei, jautėsi svetimas ir nereikalingas. Teismas konstatavo abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis ir nenustatė vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio, todėl šalių santuoką nutraukė abiems sutuoktiniams netinkamai vykdžius ar nevykdžius tam tikrų santuokinių pareigų, esant abiejų kaltei. Teismas nurodė, kad santuokoje ieškovas A. L. ir atsakovė D. L. pagal LR 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą Nr.1-1374 įgijo šį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2006-03-28 datai yra 44 078.50 litų; 7.5300 ha žemės sklypą. Ieškovas 1992-12-18 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu iš O. V. (duomenys neskelbtini) paveldėjo 54.46m² naudingo ploto gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, 6000 m² ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė paveldėjimo dienai t.y. 1992-12-18 buvo 13500 litų. A. L. paveldėtas gyvenamasis namas vėliau iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo rekonstruotas, jo plotas padidėjo iki 126,14m² bendro ploto, gyvenamojo namo ir kiemo statinių baigtumas 100 procentų ir 2002-02-06 jis pripažintas tinkamu naudotis. Nurodė, kad rekonstruotos sodybos rinkos vertė vertinimo datai, t.y. 2002-07-21 buvo 43 000 litų, nekilnojamasis turtas skirtingų vertintojų ir skirtingoms datoms buvo įvertintas skirtingai t.y. sodybos vertė 2007-11-30 buvo 168000 litų, o 7,03 ha žemės sklypo vertė 2007-11-30 buvo 46500 litų. Tačiau ieškovas ir atsakovė buto įvertinimui pasirinko 2006-03-28 datą ir sutiko, kad ½ buto vidutinė rinkos vertė, pagal pateiktus Valstybės įmonės Registrų centro duomenis yra 44 078.50 litų, o sodybos su žemės sklypu vertė, pagal šalių susitarimu pasirinktą įvertinimo datą ir būdą, t.y. ekspertizės akto išvadą, 2002-07-21 datai yra 50600 litų ir teismas tai vertino kaip susitarimą dėl dalintino turto kainos. Viso santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertę nustatė 94678,50Lt (sodybos (duomenys neskelbtini), vertė 43000Lt, 7,03 ha žemės sklypo vertė 7600Lt (iš bendro žemės sklypo ploto prie vertinamos sodybos yra priskirtas 0,25ha žemės sklypas) ir ½ buto (duomenys neskelbtini) vertė yra 44 078.50 litų). Pripažino, kad ieškovui asmeniškai dar turėtų tekti 13500Lt paveldėtos sodybos vertės, todėl dalintino nekilnojamojo turto vertė sumažėja ir yra 81178,50 litų, o kiekvienam sutuoktinių priklausytų nekilnojamojo turto už 40589,25 litų sumą. Teismas nurodė, kad dėl kilnojamojo turto padalinimo šalys esminių prieštaravimų neišsakė, todėl teismas priteisė atsižvelgdamas į pareikštus šalių reikalavimus, išsakytas pozicijas teismo posėdžio metu bei padalintą nekilnojamąjį turtą ir ieškovui priteisė didesnę dalį žemės ūkiui reikalingų daiktų, padargų, o atsakovei priteisė didesnę dalį buitinės technikos, baldų. Teismas nustatė, kad kilnojamojo turto vertė pašalinus daiktus, kurių sutuoktiniai nebeturi yra 13850 litų ir bendro santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto masė sudaro 95028,50 litų. Ieškovui tenkančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę nustatė už 46 850 litų (37 100Lt ir 9750Lt) sumą, o atsakovei tenkančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertę nustatė už 48 178,50 litų (44 078,50Lt ir 4100Lt) sumą, todėl atsakovei priteisė turto 1328.50Lt daugiau negu ieškovui. Iš bendrų sutuoktinių lėšų dengtą 32013.49 Lt trūkumą UAB „Gubernija“ dėl atsakovo darbinės veiklos pripažino ieškovo skola ir pusę jos priteisė iš ieškovo atsakovei kaip atsakovės turto dalies sumažėjimą. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė, dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir lėšų tvarkytojo uzufrukto teise paskyrimo priešieškinį atmetė nes bylos nagrinėjimo eigoje vaikai tapo pilnamečiais.

Apeliacinio skundo ir argumentų esmė

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. L. prašo pakeisti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 04 09 sprendimą ir nutraukti santuoką dėl ieškovo A. L. kaltės; priteisti atsakovei ½ dalį buto su rūsiu 9535,50 Lt vertės, 7.5300 ha žemės sklypą 7600 Lt vertės; gyvenamąjį namą su priklausiniais 43000 Lt vertės ir priteisti iš atsakovės ieškovui A. L. 40 000 Lt kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį. Teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su dalies sodybos priteisimu bei kompensacijos apmokėjimu pagal 2009 metams įvertintą nekilnojamojo turto vertę. Prašo priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.Teismas nepagrįstai taikė CK 3.61 str. nuostatas, nes išvada dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prieštarauja bylos įrodymams. Ieškovas nuo 2002 07 21 išvažiavo iš sodybos (duomenys neskelbtini)ir nuo to laiko gyveno su kita moterimi (duomenys neskelbtini). Santuokos metu ieškovas buvo neištikimas, paliko šeimą ir ja nesirūpino, pažeidė sutuoktinio pareigas. Apeliantės kaltė dėl šeimos iširimo niekaip neįrodyta, dėl šių priežasčių ieškovas turi būti pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo.

2. Dalintino turto vidutinė rinkos vertė paskaičiuota pagal skirtingas datas, tai iškraipė santuokinio turto balansą. Žemės sklypo su statiniais vertė paskaičiuota pagal 2002 07 21 kainas, o 1/2 dalies buto vertė pagal 2006 03 28 kainas. Šalys sutiko vertinti turtą 2002m.kainomis, todėl ½ dalies buto vertė būtų 9535.50 Lt. Tokiu būdu ieškovui priklausytų turto už 36847.75 Lt, o apeliantei už 23317,75 Lt. Teismas priteisdamas ieškovui sodybą nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes ieškovui teko nekilnojamojo turto už 50600 Lt, o apeliantei už 9535.50 Lt.

3. Teismas priteisdamas sodybą ieškovui neatsižvelgė, kad apeliantė ten gyvena su dukromis nuo 1991 metų, dukra K. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 12 klasėje, sodybą rekonstravo apeliantė savo ir tėvų lėšomis. Ieškovas negyvena sodyboje daugiau kaip septynerius metus ir jos neprižiūri, todėl sodyba turėtų būti priteista atsakovei, o ieškovui sutinka apmokėti 40 000Lt kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. L. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo M. J. prašo iš dalies panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą ir patenkinti apeliantės D. L. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant šeimos teisinių santykių bylas. Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 1987-11-21(b.l.7,1t.). Byloje abiejų šalių pripažįstama faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2002 metų. Dėl šeimos iširimo kaltės ieškovas ir atsakovė nurodo skirtingas priežastis, kurias pirmosios instancijos teismas išanalizavo, įvertino ir kolegijos nuomone, padarė teisingas išvadas. CK 3.60 straipsnis apibrėžia sutuoktinių kaltės sampratą kaip santuokinių pareigų – savitarpio pagalbos, lojalumo, moralinės bei materialinės paramos, rūpinimosi vaikais, pažeidimą. Sutuoktinio kaltė preziumuojama nustačius neištikimybės, šeimos palikimo daugiau kaip vienerius metus ir kt. faktus ir šių sutuoktinio pareigų pažeidimas turi būti esminis, nulemiantis santuokos pasibaigimą. Atsakovės D. L. nurodomą santuokos iširimo priežastį – sutuoktinio neištikimybę teismas paneigė įvertinęs įrodymų visumą ir pripažino, kad šalių santuokos pasibaigimo priežastys yra abiejų sutuoktinių nelojalumas vienas kito atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sutuoktiniai apsigyveno sodyboje kartu su atsakovės tėvais, kurie reguliavo jų šeimos gyvenimą, nevertino ieškovo sprendimų. Ieškovas 2002-07-21 išėjo ir apsigyveno skyriumi dėl blogų tarpusavio santykių ir negalėjimo būti kartu. Ieškovas su kita moterimi susilaukė dukters K. L. 2003-11-27 praėjus daugiau negu vieneriems metams laiko po to, kai sutuoktiniai apsigyveno skyriumi (b.l.113, 1t.). Todėl teismas darė išvadą, kad tai nepatvirtina atsakovės teiginio ieškovą buvus neištikimą, iki sutuoktiniai gyveno kartu. Aplinkybės, kad 2002-07-21 išsikėlė iš šeimos būsto ieškovas neneigia, bet išėjęs gyventi kitur atsakovas toliau skyrė lėšų turto išlaikymui, mokėjo žemės nuomos mokestį, mokėjo išlaikymą vaikams po 125 litus, vėliau po 300Lt kas mėnesį, pirko jiems būtinus daiktus – kompiuterį. Šias aplinkybes pripažino ir atsakovė, kad po 125Lt iš pradžių mokamos ieškovo pinigų sumos nepakako, todėl ji kreipėsi į teismą dėl 300Lt sumos priteisimo ir neneigė, kad tėvas rūpinosi dukromis. Kolegija įvertina, kad teismo posėdyje apklausta sutuoktinių dukra K. L. patvirtino, kad ieškovas rūpinosi dukromis, bendravo su jomis, teikė išlaikymą, pirko dovanas ir būtinus daiktus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neįrodytos surinktais byloje įrodymais, nepaneigta teismo išvada dėl abiejų šalių kaltės, tokiu būdu kolegija netenkina apeliacinio skundo šioje apimtyje ir dalyje kurioje nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės teismo sprendimo nekeičia.

Taip pat byloje nustatyta, kad šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: pagal LR 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymą Nr.1-1374 (b.l.16-17, 801t.) įgijo ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), 7.5300 ha žemės sklypą. Ieškovas 1992-12-18 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo pagrindu (duomenys neskelbtini) paveldėjo O. V. 54.46m² naudingo ploto gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, 6000 m² ploto žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) kurio vertė paveldėjimo dienai t.y. 1992-12-18 buvo 13500 litų (b.l.18, 19, 1t. b.l.63, 2t). Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino, kad A. L. paveldėtas gyvenamasis namas vėliau iš bendrų sutuoktinių lėšų buvo rekonstruotas, jo plotas padidėjo iki 126,14m² bendro ploto, gyvenamojo namo ir kiemo statinių baigtumas sudaro 100 procentų ir 2002-02-06 jis pripažintas tinkamu naudotis (b.l.36, 1t. b.l.40-42, 43-541t.).

Apeliantė pagrįstai nurodo, kad nekilnojamasis turtas skirtingų vertintojų ir skirtingoms datoms buvo įvertintas skirtingai t.y. sodybos vertė 2007-11-30 buvo 168000 litų, o 7,03 ha žemės sklypo vertė 2007-11-30 buvo 46500 litų, buto vertė 2006-03-28 pagal pateiktus Valstybės įmonės Registrų centro duomenis buvo 44 078.50 litų, o sodybos su žemės sklypu vertė 2002-07-21 datai buvo 50600 litų. Kolegija vertina, kad teismas nepagrįstai viso santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertę nustatė 94678,50Lt (sodybos (duomenys neskelbtini) vertę 43000Lt, 7,03 ha žemės sklypo vertę 7600Lt (iš bendro žemės sklypo ploto prie vertinamos sodybos yra priskirtas 0,25ha žemės sklypas) ir ½ buto (duomenys neskelbtini) vertę 44 078.50 litų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šeimos teisinių santykių bylose yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu ir teismas kartu turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma, remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovui asmeninės nuosavybės teise dar tenkančią 13500Lt paveldėtos sodybos vertę, todėl nustatant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise dalintino nekilnojamojo turto vertę, ji mažinta šia suma. Apeliacinėje instancijoje ieškovė pateikė viso dalintino nekilnojamojo turto įvertinimą 2009 04 09 data t.y. pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienai. Nustatant dalintino turto vertę, kolegija remiasi apeliantės papildomai pateiktais turto įvertinimais, nes tuo pačiu laikotarpiui atliktas įvertinimas atitinka CK 3.119 str. sąlygas ir teisingos turto vertės nustatymo kriterijus, todėl kolegija pakeičia teismo sprendimą nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir padalijimo dalyje. Atsižvelgiant į CK 3.119 straipsnio reikalavimą, kolegija turto vertę nustato pagal rinkos kainas, galiojusias pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, nes įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šeimos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir šioje byloje tai yra būtina, siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl kainų kilimo ir kritimo nekilnojamojo turto vertė rinkoje per 2002–2009 m. laikotarpį keitėsi ir tai nulėmė valstybėje vykstantys ekonominiai procesai, atsirado nekilnojamojo turto vertės skirtumas (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Todėl sprendžiant dėl turo padalijimo būdo, dalijamo turto vertės ir turto dalies kompensacijos dydžio nustatymo, atsirado būtinumas įvertinti turtą tam pačiam laikotarpiui t.y. 2009 m. balandžio mėnesiui.

Atsakovės pateiktame turto vertinime nurodoma tokia nekilnojamojo turto vertė: ½ dalis buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), 35000 litų vertė; 7.5300 ha žemės sklypas (dalis jo užstatyta statiniais), adresu (duomenys neskelbtini) 23000 litų vertės; sodyba (duomenys neskelbtini) 146 000 litų, vertės (b.l. 198,t.2) .

Tokiu būdu, šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalijamo nekilnojamojo turto vertė sudaro 190.500 litų ( 146000 -13500 plius 35000 plius 23000 ) t.y. po 95.250 litų vertės (1/2) kiekvienam sutuoktiniui. Pagal CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikimas turto dalijimui natūra. Šioje byloje yra galimybė nekilnojamąjį turtą padalyti natūra, kadangi turtas yra dalus. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl pagal šią nuostatą abi šalys gali lygiomis dalimis pretenduoti į bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimą. Kolegija nustatydama padalijimo būdą atsižvelgia į galimybę izoliuotai naudotis turtu, į turto vertę, šalių tarpusavio santykius, todėl ½ dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 35000 litų, priteistina ieškovei.

Kitas nekilnojamasis turtas - 7.5300 ha žemės sklypas (dalis jo užstatyta statiniais), adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 23000 litų ir sodyba (duomenys neskelbtini), kurią sudaro: gyvenamasis namas 1A1m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); bendras plotas 126,14 kv.m.), 2I1m ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); užstatytas plotas – 74,60 kv.m), 3I1ž ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 81,40 kv.m.) 7G1p garažas su priestatais (bendras plotas – 132,45 kv.m.); 8I1p ūkinis pastatas (bendras plotas – 49-10 kv.m.), 9Š1g šiltnamis (bendras plotas – 1763kv.m.), rinkos vertė 146 000 litų, o iš šios sumos minusavus 13 500 litų ( sodybos vertę 1992-12-18 datai), kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto vertė yra 132 500 litų, dalintinas lygiomis dalimis priteisiant kiekvienam sutuoktiniui po ½ dalį šio nekilnojamojo turto. Atsižvelgtina, kad sodybos bendros jungtinės nuosavybės dalis sudaro 90,75 procentus (146 000 minus 13500). Tokiu būdu, atsakovei priteisiant ½ dalį buto, žemės sklypo ir sodybos (viso 112.750 Lt), už jai tenkančią natūra didesnę turto vertę, atsakovė turi sumokėti ieškovui kompensaciją t.y. 17500 Lt kompensaciją už butą ir 6750 litų už sodybos dalį (skirtumas tarp tenkančios natūra ½ dalies nuo 146 000 Lt vertės ir priklausančios ½ dalies nuo 132 500 Lt), viso 24 250 litų. Todėl priteistina ieškovui A. L. 24 250 litų piniginė kompensacija, kurią atsakovė mokėti sutinka.

Dėl kilnojamojo turto padalinimo šalys esminių prieštaravimų nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas padalino turtą atsižvelgdamas į pareikštus šalių ieškinio reikalavimus bei išsakytas pozicijas teismo posėdžio metu. Kilnojamojo turto padalinimo būdo šalys neskundžia, todėl kolegija dėl jo nepasisako.

Įvertinus aptartus įrodymus, kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimą pakeičia. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos CPK 93 str. pagrindais. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teismo sprendime padalintos lygiomis dalimis, atsakovė apeliacijoje nepateikė kvitų ar kitų įrodymų apie turėtas papildomas išlaidas, todėl šalims šios išlaidos papildomai nepriteistinos. Nustačius dalijamo nekilnojamojo turto didesnę vertę, priteistinas didesnis žyminio mokesčio skirtumas nuo dalijamojo turto vertės. Todėl iš ieškovo viso priteistinas 2 371.95 litų skirtumas (2857.50-485.55), iš atsakovės priteistinas 1701.25 litų skirtumas (2857.50-1156.25) valstybei. Apeliaciniame procese priteistos bylinėjimosi išlaidos apima visas valstybei priteistinas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsniu 1 dalies 3 punktu

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto padalijimo pakeisti.

Po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą padalinti taip:

Ieškovui A. L., a.k(duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priteisti:

- ½ dalį 7.5300 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 23 000 litų;

- ½ dalį sodybos (duomenys neskelbtini), kurią sudaro gyvenamasis namas 1A1m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); bendras plotas 126,14 kv.m.), 2I1m ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); užstatytas plotas – 74,60 kv.m), 3I1ž ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 81,40 kv.m.) 7G1p garažas su priestatais (bendras plotas – 132,45 kv.m.); 8I1p ūkinis pastatas (bendras plotas – 49-10 kv.m.), 9Š1g šiltnamis (bendras plotas – 1763kv.m.), kurios rinkos vertė atėmus nedalinamą, A. L. paveldėtą 13 500 litų vertę yra 132 500 Lt.

Atsakovei D. L., a.k(duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo nuosavybės teise priteisti:

- ½ dalį buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė 2006-03-28 datai yra 35 000 litų.

- ½ dalį 7.5300 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 23 000 litų;

- ½ dalį sodybos (duomenys neskelbtini), kurią sudaro gyvenamasis namas 1A1m (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); bendras plotas 126,14 kv.m.), 2I1m ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); užstatytas plotas – 74,60 kv.m), 3I1ž ūkinis pastatas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 81,40 kv.m.) 7G1p garažas su priestatais (bendras plotas – 132,45 kv.m.); 8I1p ūkinis pastatas (bendras plotas – 49-10 kv.m.), 9Š1g šiltnamis (bendras plotas – 1763kv.m.), kurios rinkos vertė atėmus nedalinamą, A. L. paveldėtą 13 500 litų vertę yra 132 500 Lt.

Priteisti iš atsakovės D. L., a.k(duomenys neskelbtini) 24 250 litų (dvidešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) kompensaciją ieškovui A. L., a.k(duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. L. 2 371.95Lt (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną Lt 95 ct) žyminio mokesčio valstybei ir 62.86 litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. ir

Priteisti iš atsakovės D. L. 1 701.25Lt (tūkstantį septynis šimtus vieną litą 25 ct) žyminio mokesčio valstybei ir 62.86 litus išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Birutė SimonaitienėRegina Agota Gutauskienė