Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2015 m. sausio 19 d. nutarimu A. L. iškelta administracinė teisės pažeidimo byla dėl to, kad 2014 m. liepos 19 d., 10.00 val., vairuojamu automobiliu „Citroen Derlingo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Airijos Respublikos registracijos numeriai) atvykęs keltu „ATHENA SEAWAYS" iš Švedijos į Klaipėdos m., gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje per Pakrančių apsaugos rinktinės Uosto užkardos Malkų įlankos pasienio kontrolės punktą, adresu Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, prekes : 1. dviračio rėmą „GIANT XTC", Nr. (duomenys neskelbtini) (priekinė dviračio šakė Nr. (duomenys neskelbtini)), du ratus; 2. dviratį „MERIDA JULIET WOODLAND" Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); 3. dviratį „JAMIS DAKOTA SPORT" Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 4. dviračio rėmą „DlAMANT APEX'' Nr. (duomenys neskelbtini) (priekinė šakė Nr. (duomenys neskelbtini)), du ratus; kurių 2014 m. liepos mėnesio duomenimis muitinė vertė 299,44 Lt (86,72 Eur) už kiekvieną dviratį, apskaičiuota muitinė vertė už 4 dviračius įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius - 1652,76 Lt (478,67 Eur), be jų įsigijimą ir gabenimą patvirtinančių dokumentų. Tokiais veiksmais A. L. pažeidė 1996 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 27 str. ir 38 str. 1 d. nuostatas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 19 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. L. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163¹¹ str. 1 d. administracinę nuobaudą – 144 Eur dydžio baudą su prekių (krovinio), paimtų pagal 2014 m. liepos 19 d. automobilio apžiūros protokolą, saugomų Pakrančių apsaugos rinktinėje, adresu (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai, nesurinkti ir neištirti visi duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti A. L. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo. Skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje pažymėta, kad A. L. pažeidimą pripažino, bet kokius parodymus davė nenurodyta. Todėl nesant posėdžio protokolo, nėra galimybės nustatyti, kokius parodymus A. L. davė teisme ir ar teismas tinkamai juos vertino. Be to, pirmosios instancijos teismas tik išvardino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius A. L. kaltę pagal ATPK 163¹¹ str. 1 d., bet jų nevertino. Pripažino, kad A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 163¹¹ str. 1 d., nes A. L. pažeidimo nustatymo vietoje pareigūnui nepateikė gabenamo krovinio įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų.

Kadangi byloje nėra teismo posėdžio protokolo ir garso įrašo, o A. L. apeliaciniame skunde teigia, kad parodymų nedavė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. L. teismo posėdyje dalyvavo ir savo kaltę pripažino, todėl nesant teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas negali tinkamai įvertinti visų skunde nurodytų aplinkybių. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas paprastai atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N1-1333/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas pažeidė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, reiškiantį, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir pan.

Įvertinus tai, kad neaišku kokius parodymus teisme davė A. L., negalima spręsti ar tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, ar nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, ar pašalinti visi prieštaravimai. Jeigu, kaip nurodyta nutarime A. L. savo kaltę pripažino, teismas turėjo vertinti galimybę tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjant A. L. administracinės teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo ištirti ir įvertinti visi svarbūs bylos baigčiai įrodymai, priimtas nutarimas nemotyvuotas. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, naikintinas, byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.