- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 1-1906-408/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-01093-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- D. Š.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, kaltinamajam D. Š., jo gynėjai advokatei Jelenai K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyv. vietą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 235 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. buvo kaltinamas tuo, kad 2013-10-23 nuo 13.30 val. iki 14.15 val. apklausiamas papildomai kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 26-1-00583-13, pas Kauno AVPK Kauno m. Dainavos policijos komisariato ikiteisminio tyrimo pareigūnę, L. B., tarnybinėse patalpose, esančiose Taikos pr. 115, Kaune būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, parodė, jog niekada nežinojo, kur UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius N. T. laikė iš UAB „(duomenys neskelbtini)" išsinuomotą puspriekabę „GENERAL TRAILERS“ TF34CZ, valst.Nr. DP084. Tačiau 2013- 10-29 nuo 09.50 iki 11.15 val. tyrėjos L. B. tarnybinėse patalpose D. Š., atliekamos akistatos su įtariamuoju N. T. metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str., už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad 2013 m. pavasarį buvo informuotas apie puspriekabės buvimo vietą ir negali paaiškinti, kodėl nenuvyko puspriekabės pasiimti. Nurodoma, kad 2013-10-23 ikiteisminio tyrimo pareigūnui ikiteisminiame tyrime Nr. 26-1-00583-13 jis davė melagingus parodymus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.
Kaltinamasis D. Š. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2013 m. sausį su UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriumi N. J. pasirašė puspriekabės išperkamosios nuomos sutartį. Pasibaigus nuomos terminui jie turėjo pasirašyti puspriekabės pardavimo sutartį. Puspriekabę 2013-01-30 (duomenys neskelbtini), perdavė N. T.. Po to turėjo pasirašyti puspriekabės priėmimo- perdavimo dokumentus, tačiau nei pats N. T., nei koks kitas UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovas dėl puspriekabės priėmimo-perdavimo dokumentų pasirašymo neatvyko. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos nemokėjo, todėl jis bandė susisiekti su N. T., tačiau jis į skambučius neatsiliepdavo. Pagal išperkamosios nuomos sutarties 9 p., nuomininkui nesumokėjus vieną mėnesį nuomos mokesčio, jis privalo per 10 dienų grąžinti transporto priemonę nuomotojui. UAB „(duomenys neskelbtini)" puspriekabės negrąžino. Kadangi nuomos mokesčiai nebuvo mokami, todėl jų advokatas UAB „(duomenys neskelbtini) " registruotu paštu išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo ir puspriekabės grąžinimo. Į pranešimą niekas neatsiliepė. Bandant turimais telefono numeriais susisiekti su UAB ,, (duomenys neskelbtini)" direktoriumi N. T., niekas neatsiliepdavo. 2013 m. balandžio viduryje jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovas, kreipėsi į Jonavos r. apylinkės prokuratūrą dėl puspriekabės pasisavinimo. Po to jam paskambino N. T. ir pasakė, kad sumokės nuomą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" parengtų taikos sutartį ir kad būtų nutrauktas tyrimas. N. T. sakė, kad puspriekabę pasiliks ir su ja dirbs toliau. Jiedu sutarė, kad sekančią dieną N. T. su advokatu atvyks į UAB „(duomenys neskelbtini)" buveinę Jonavoje, tačiau nei N. T., nei jo advokatas neatvyko, su jais nesusisiekė. Jam ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatui susisiekti su N. T. telefonu nepavyko, į skambučius neatsiliepdavo. Vėliau dar keletą kartų bandė susisiekti su N. T., tačiau jis į skambučius neatsiliepdavo. Nuo 2013-01-30 iki 2013-09-17 jis keletą kartų siuntė N. T. SMS žinutes-raginimus grąžinti puspriekabę, tačiau į žinutes jokio atsakymo nebūdavo. 2013-10-23 papildomos liudytojo apklausos metu nurodė, kad niekada nežinojo, kur yra jo vadovaujamos įmonės puspriekabė nuo atidavimo UAB „(duomenys neskelbtini)" iki to laiko, kol N. T. paskambinęs paklausė, ar jis nenuėmė puspriekabės valstybinių numerių. Šios apklausos metu jis tyrėjai nurodė, jog numerių nuimti negalėjo, nes nežinojo, kur puspriekabė laikoma. Pats N. T. niekada jo asmeniškai neinformavo, kur yra įmonei priklausanti puspriekabė. 2013-10-29 akistatos metu N. T. nurodė, jog apie puspriekabės buvimo vietą jis informavo advokatą, kuris atstovavo įmonę ikiteisminiame tyrime dėl puspriekabės pasisavinimo. Jis buvo nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau jų puspriekabės ten nerado. Advokatas tikslaus adreso nenurodė, o jis buvo įsitikinęs, jog adresas tas pats, kaip nurodyta sutartyje. Sekančią dieną skambino N. T., nes norėjo, kad jis dalyvautų perduodant puspriekabę ir grąžintų dokumentus, tačiau prisiskambinti nepavyko, todėl puspriekabės pasiimti nevyko. Akistatos metu patvirtindamas N. T. parodymus, apie tai, kad N. T. pranešė advokatui, kad puspriekabę galima pasiimti (duomenys neskelbtini), neatkreipė dėmesio, kad adresas nesutampa su sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), todėl akistatos metu nurodydamas, kad advokatas informavo apie N. J. nurodytą adresą, turėjo galvoje adresą (duomenys neskelbtini), kaip ir nurodyta sutartyje.
L. N. T. parodė, kad 2013-01-30 Jonavoje sudarė su UAB „(duomenys neskelbtini)", atstovaujama direktoriaus D. Š., sutartį dėl transporto priemonės išperkamosios nuomos. Pagal šią sutartį UAB ,„ (duomenys neskelbtini)" iki 2014 metų vasario 1 d. išnuomojo puspriekabę „General Trailers (duomenys neskelbtini)" bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)", mokant kas mėnesį 2220 litų nuomos mokestį. Tačiau UAB ,, (duomenys neskelbtini)" neturėjo pinigų ir nė vienos įmokos nesumokėjo. Praėjus keliems mėnesiams po nuomos sutarties sudarymo gavo UAB „(duomenys neskelbtini)" pranešimą apie puspriekabės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą bei reikalavimą grąžinti puspriekabę. Jis neturėjo vilkiko, todėl puspriekabės pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" reikalavimą negrąžino. UAB „(duomenys neskelbtini)" puspriekabė stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Aikštelėje nuo jos nenustatyti asmenys pavogė valstybinį numerį. Įvykis registruotas Kauno m. Panemunės PK. Tą pačią dieną jis skambino UAB „(duomenys neskelbtini) " direktoriui D. Š. ir jį informavo apie pavogtą valstybinį numerį bei pasakė, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovas, išimtų naują valstybinį numerį. Sakė, kad tuo pačiu pasiimtu ir savo puspriekabę. D. Š. jam atsakė, kad puspriekabę grąžins teismas ir padėjo ragelį. Jis bandė dar kartą skambinti D. Š., tačiau prisiskambinti nepavyko.
L. L. B. parodė, kad apklausė ikiteisminio tyrimo metu D. Š.. Liudytojo apklausos metu jis nurodė, kad nežino, kur yra jų bendrovei priklausantį puspriekabė. Tačiau akistatos su N. T. metu D. Š. patvirtino, kad žinojo, kur yra puspriekabė.
L. R. V. parodė, kad negali tiksliai pasakyti, kokią puspriekabės buvimo vietą jam nurodė N. T.. D. Š. jis siūlė ieškoti puspriekabės pagal sutartyje nurodytą adresą.
Iš 2013-01-30 transporto priemonės išperkamosios nuomos sutarties kopijos matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus D. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus N. T. buvo sudaryta transporto priemonės nuomos sutartis (b.l. 5-6).
Iš 2013-03-25 advokato O. B. pranešimo matyti, kad jis atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių dėl sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo (b.l. 7-8).
Iš 2013-04-04 pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos direktoriui N. T. pagal LR BK 183 str. 2 d. (b.l. 3-4).
Iš 2013-07-26 prašymo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius D. Š. Kauno apygardos prokuratūrai pateikė prašymą informuoti apie tyrimo Nr.26-1-0583-13 eigą, teigdamas, kad tyrimas vyksta ilgiau nei 3 mėnesiai, o transporto priemonės buvimo vieta nenustatyta (t.l, b.l.19).
Iš asociacijos „(duomenys neskelbtini)" informacijos matyti, kad transporto priemonė „GENERAL TRAILERS (duomenys neskelbtini)“ kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-04-30 techninės apžiūros Kauno techninės apžiūros centre nepraėjo (t. 1, b.l. 18).
Iš Kauno AVPK Kauno m. Panemunės PK pranešimo Nr. 20-23-IL-2141 matyti, kad 2013-06-26 N. T. pranešė apie laikotarpyje nuo 2013-06-01 14.00 val. iki 2013-06-26 14.00 val. iš (duomenys neskelbtini), nuo puspriekabės „GENERAL TRAILERS“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pavogtą valst. Nr. ženklą, atsarginį ratą ir dešinės pusės galinį žibintą (t.l, b.l. 35).
2013-06-04 buvo paskelbta puspriekabės „GENERAL TRAILERS (duomenys neskelbtini)“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) paieška, kuri nutraukta 2013-10-23(1.1, b.l. 15).
2013-08-21 Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė 3 nutartis dėl kratų atlikimo siekiant surasti puspriekabę (t.l, b.1. 21, 22, 23).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2013-09-17 automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apžiūrėta puspriekabė „General Trailers (duomenys neskelbtini)" 2002 m. laidos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2013-09-20 grąžinta UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriui D. Š.. D. Š. puspriekabę, jos registracijos liudijimą gavo pagal pakvitavimą (t.l, b.l. 27-34).
2013-10-29 atlikus akistatą tarp liudytojo D. Š. ir įtariamojo N. J., įtariamasis N. T. parodė, kad 2013m. balandžio mėn. jis vieno iš telefoninių pokalbių metu UAB „(duomenys neskelbtini)" advokatą informavo, jog puspriekabė stovi (duomenys neskelbtini) L. D. Š. parodė, kad iš tikrųjų viskas buvo taip kaip parodė N. T., kad jam paskambinęs UAB ,, (duomenys neskelbtini)" advokatas informavo, jog N. T. nurodė adresą, kur stovi išnuomota puspriekabė ir kad reikės važiuoti ją parsitempti. Tačiau dėl kokių priežasčių taip ir nenuvyko į Kauną N. J. nurodytu adresu parsitempti puspriekabės, neprisimena (t.l, b.l.12-13).
Pagal LR BK 235 str. 1 d. atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo. Išanalizuotų kaltinamojo D. Š., teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų N. T., L. B. ir R. V. parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, vertinant juos tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.
LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.
Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo D. Š. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Prokurorės nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos faktais ar objektyviais duomenimis, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. nuostatas būtų galima laikyti įrodymais, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidą, jog D. Š. turėjo suvokti, tačiau nepatvirtina, kad jis tikrai suvokė apie melagingų parodymų davimą.
Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad D. Š. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto LR 235 str. 1 d. LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog LR BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. LR BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai inter alia pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį, kaltinamojo kaltumą, kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais, apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas, duodamas juos, sąžiningai klydo. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia kaip BK 235 str. numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010). Apie kaltę gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Melagingų parodymų teikimo nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl bet kurios alternatyvios veikos, numatytos LR BK 235 straipsnio 1 dalyje padarymas lemia baigtą nusikaltimą. Baigtumo momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-455/2010).
Kaltinime nurodyta, kad D. Š. apklausiamas papildomai kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, parodė, jog niekada nežinojo, kur UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorius N. T. laikė iš UAB „(duomenys neskelbtini)" išsinuomotą puspriekabę, tačiau atliekamos akistatos su įtariamuoju N. T. metu, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 str., už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad dar 2013 m. pavasarį buvo informuotas apie puspriekabės buvimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad D. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų apie jam žinomas puspriekabės buvimo aplinkybes negalima vertinti kaip sąmoningo ikiteisminio tyrimo pareigūnų klaidinimo. Kaltinime nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d., sudėties būtinojo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus D. Š. parodymus duotus kaip liudytojo baudžiamojoje byloje, akistatos su N. T. metu, jo parodymus duotus teisme apklausiant kaltinamuoju šioje baudžiamojoje byloje, bei kitus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad D. Š. duodamas parodymus baudžiamojoje byloje, kurioje buvo įtariamas N. T., neturėjo tyčios ir sąmoningo siekio pakenkti ikiteisminiam tyrimui. D. Š. duodamas parodymus kaip liudytojas, išreiškė savo asmeninę nuomonę dėl priekabos negrąžinimo aplinkybių, pagal savo supratimą ir vidinį įsitikinimą, taip susidarydamas klaidingą nuomonę apie įvykio situaciją, dėl ko sąžiningai klydo, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, juolab, jog yra tikėtina, kad jis buvo nuvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, esančią (duomenys neskelbtini), kur jo puspriekabės nebuvo, nes ji stovėjo (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas R. V. nepatvirtino, kad pranešė D. Š. tikslią puspriekabės buvimo vietą. Iš 2013-10-29 akistatos tarp D. Š. ir N. T. protokolo matyti, kad kaltinamasis patvirtino, jog jo advokatas buvo nurodęs puspriekabės buvimo adresą, tačiau iš to negalima spręsti apie kokį adresą buvo kalba ir ar tikrai kaltinamasis žinojo tikslią puspriekabės buvimo vietą. Aptartų duomenų visuma nepatvirtina, jog D. Š. veikė tiesiogine tyčia ir suprato, kad nurodo tikrovės neatitinkančias žinias.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatuoja, kad D. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu duotų parodymų apie jam žinomas puspriekabės buvimo aplinkybes negalima vertinti kaip sąmoningo ikiteisminio tyrimo pareigūnų klaidinimo. Neįrodžius D. Š. veiksmuose tiesioginės tyčios ir nesant nusikaltimo sudėties, jis pagal LR BK 235 str. 1 d. išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. Š., kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo pažymių.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.