Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, išnagrinėjusi A. S. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-06 Kauno apylinkės teismo nutarimu A. S. nubaustas 1200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų laikotarpiui už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 329 straipsnis numato, jog, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, - gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad praėjo pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo termino, per teisės vairuoti atėmimo laikotarpį A. S. jokių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė ir yra atestuotas pagal 4 val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Taigi, nustatyti visi formalūs pagrindai sutrumpinti specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės išeitų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje, nes ankstesne administracine nuobauda tokie tikslai pasiekti nebuvo. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Svarstant, ar A. S. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, tai yra daugiau nei 5 kartus viršijantis leistiną alkoholio koncentraciją organizme, be to, A. S. važiavo būdamas neblaivus tokiu paros metu kada eismas yra ypač intensyvus ir tik laimingo atsitiktinumo dėka neįvyko skaudžių pasekmių. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, A. S. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui, kas rodo jo, kaip vairuotojo neatsakingą požiūrį. Pažymėtina, kad tai, jog teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali lemti darbo funkcijų galimybių sumažėjimą, apsunkinti materialinę padėtį ir sukelti nepatogumus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ir turėjo įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Vien tik pateikti pareiškėjo formalūs įrodymai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą (LVAT nutartis Nr. N-438-3211-11).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, A. S. atžvilgiu šiuo metu jau yra pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas

nutaria:

A. S. prašymą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.