Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. P. ( toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2016 m. rugsėjo 17 d. apie 20.48 val., Panevėžyje, S. Kerbedžio – Raginėnų gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Volkswagen Tiguan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1 promilės girtumas) pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau – KET) 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutarimu V. P. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskiriant 289 EUR baudą su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.Pažeidėjas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo, tačiau teismas 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi prašymą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuojant, jog Pažėidėjas dar nėra padaręs teigiamų išvadų dėl savo padarytų teisės pažeidimų ir nemano, jog sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliaciniu skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą, prašydamas panaikinti arba pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d nutartį ir išspręsti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo klausimą praėjus pusei paskirtojo laiko iš esmės.Skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino išdėstytus faktus ir aplinkybes ir, kad teismas priėmė procesinį sprendimą turėdamas neigiamą nuomonę apie Pažeidėją dėl jo ankstesnių KET pažeidimų padarymo.Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neigiamai nusistatęs jo atžvilgiu, todėl nemano, kad jis gali pasitaisyti ir laikytis teisės normų, Pažeidėjas mano, kad teismas neįvertino visų pateiktų duomenų, siekiant nustatyti jo, kaip teigiamos asmenybės, charakterizuojančių savybių visumos.Atsiliepime į skundą, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija nurodo, kad su administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. surašytame apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nesutinka. Mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.Apeliacinis skundas netenkinamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas ( toliau – ANK ), pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus ANK, netenka galios ATPK su visais pakeitimais ir papildymais. ANK galimybė sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra numatyta. Tačiau ANK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kad ANK numatytas asmeniui nepalankesnis reglamentavimas, V. P. skundas nagrinėtinas vertinant teisines ir faktines aplinkybes, kurios buvo numatytos ATPK, galiojusiame teisės pažeidimo padarymo metu.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino.Pažymima, kad ATPK 329 straipsnio taikymas reiškia besąlyginį pažeidėjo atleidimą nuo nuobaudos vykdymo. Šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigrąžinti specialiąją teisę anksčiau laiko, todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.V. P. nubaustas už tai, kad padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Jis vėlyvą vakarą ( 20.48 val.), mieste (S. Kerbedžio – Raginėnų gatvių sankryža, Panevėžys) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei. Padarytas administracinis nusižengimas itin šiurkštus, pavojingas ir tyčinis, tačiau teismas atsižvelgęs į tai, jog Pažeidėjas anksčiau neteistas, nebuvo baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam ir kitas aplinkybes, skyrė pačią švelniausią nuobaudą – minimali bauda ir minimalus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Anksčiau V. P. buvo baustas piniginėmis baudomis už vairavimą be saugos diržų ( 2006 m. lapkričio 16 d. ir 2008 m. kovo 27 d.), nustatyto greičio viršijimą ( 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2016 m. rugpjūčio 19 d. ), mobiliojo telefono naudojimą vairuojant automobilį ( 2015 m. gegužės 29 d. ir 2015 m. lapkričio 8 d.) bei už kitus KET reikalavimų nesilaikymus. Nors Pažeidėjas teigia, kad žemesnės instancijos teismas turėjo susidaręs neigiamą nuomonę apie jį dėl ankstesnių jo administracinių nusižengimų, tačiau atsižvelgiant į tai, jog praeityje yra padarytas ne vienas administracinis tėisės pažeidimas ir nuobaudos galiojimui dar nepasibaigus (2016 m. rugsėjo 3 d. sumokėta bauda už 2016 m. rugpjūčio 25 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3 dalyje) padarė dar vieną teisės pažeidimą, kuris priskiriamas prie vienų iš šiurkščiausių KET pažeidimų (vairavo lengvai apgirtęs, 1 promilės girtumo laipsnis) leidžia manyti apie neigiamas V. P. charakterio savybes, kurias įvertinęs žemesnės instancijos teismas padarė teisingas išvadas apie Pažeidėjo asmenybę bei priėmė procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su padaryta išvada, kad V. P. dėl savo neteisėto ir pavojingo poelgio nepadarė teigiamų išvadų, todėl nemano, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, yra pasiekti.V. P. savo skunde nurodo aplinkybes, susijusias su darbinėmis problemomis. Teismas pažymi, jog asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, nes galimas darbo funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. Pažeidėjui neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti, sutrumpinti paskirtą nuobaudą, nes neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti nuobaudos laiką. Atmestinas ir nepagrįstas kitas skundo argumentas, jog dėl paskirtos nuobaudos jis negali tinkamai pasirūpinti savo būsima sutuoktine (serga lengva depresijos forma ir somatoformine autonomine disfukcija) ir jos neįgaliu sūnumi (serga cerebraliniu paralyžiumi). Teisė vairuoti jam reikalinga norint nuvežti gyvenimo draugę pas medikus, į gydymo įstaigas ar sanatorijas, tačiau yra žinoma, jog apsilankymai pas medikus yra planiniai, pagal iš anksto suderintą laiką, todėl akivaizdu, jog tokio pobūdžio vizitai gali būti suderinti su viešojo transporto grafikais, o tai, kad būsima sutuoktinė turi vaikščiojimo ar kitokių sutrikimų, kurie trukdytų ar kaip kitaip neleistų pasinaudoti viešuoju transportu, byloje duomenų nėra. Iš pateiktų duomenų skunde, negalime daryti išvados, jog niekas kitas negalės tinkamai pasirūpinti neįgaliu gyvenimo draugės sūnumi. Nėra jokios informacijos, patvirtinančios, kad gyvenimo draugės neįgalus sūnus, dėl savo negalios kokiomis tai faktinėmis aplinkybėmis yra priklausomas nuo V. P. (nėra duomenų, jog jis vežiotų į/iš ugdymo įstaigos, gydymo įstiagas ar ligonines) ir daugiau niekas kitas iš šeimos narių neturės galimybės pasirūpinti jo interesais ir poreikiais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiga rūpintis vaikais tenka abiem tėvams, byloje nėra duomenų apie biologinį vaiko tėtį, kodėl sūnaus poreikiais ir interesais negalėtų pasirūpinti vaiko tėtis.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgus į pažeidėjo asmenybę bei įvertinus materialiuosius pagrindus, pažymėtina, kad apart formaliųjų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, pažeidėjas nenurodė jokių kitų išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant būtų pagrindas tenkinti pastarojo skundą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.