Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Vitalijos Norkūnaitės, teisėjų Stasio Lemežio ir Virginijos Švedienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, vertėjaujant Virginijai Malaiškienei, dalyvaujant prokurorei Loretai Martinaitytei, nuteistajam A. V. ir jo gynėjai advokatei Liubovei Kuprusevičienei, civilinės ieškovės UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“ atstovui V. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta galutinė, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Nuosprendžiu civilinio ieškovo UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“ ieškinys patenkintas visiškai ir iš A. V. civiliniam ieškovui priteista 803,41 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 18 d., 16 val. iki 2015 m. birželio 19 d., 6.40 val., Vilniuje, Konstitucijos pr. 8A, išdaužęs UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“ lango stiklą įsibrovė į vidų ir nuo stalo paėmė nešiojamą 803,41 eurų vertės kompiuterį „Notebook HP COMPAQ PRESARIO“. Tokiu būdu A. V. pagrobė svetimą, UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras “ priklausantį 803,41 eurų vertės turtą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti. Prokurorė ir civilinės ieškovės atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies

Apeliaciniame skunde kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, faktinės aplinkybės ir jų juridinė kvalifikacija neginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžių klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo ir civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo klausimai.

Dėl bausmės

Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad A. V. nuteistas už 1 kvalifikuotą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, t. y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir už kurio padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais, esant neišnykusiam teistumui. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną A. V. atsakomybę lengvinančią atsakomybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailestį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios apylinkės teismas nenustatė, nors konstatavo jog A. V. nusikaltimą įvykdė būdamas teistas, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, todėl yra nusikaltimų recidyvas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. recidyvisto padaryta nusikalstama veika, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nesant skundo sunkinančiais pagrindais, apygardos teismo teisėjų kolegija sunkinti nuteistojo teisinę padėtį negali. A. V. anksčiau teistas 16 kartų, dauguma nusikaltimų padarytų praeityje yra taip pat nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką A. V. padarė tepraėjus dviem mėnesiams po paskutiniu 2014 m. balandžio 14 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Visa tai rodo, kad apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, jog A. V. turi būti skirta laisvės atėmimo bausmė, o ne kitos bausmių rūšys. Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

A. V. paskirtos bausmės dydis (1 metai 6 mėnesiai) yra mažesnis nei bausmės vidurkis (3 metai 1,5 mėn.). Atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos pobūdį, apelianto kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių, bausmės dydis laikomas atitinkančiu bausmės paskirtį, proporcingu padarytam nusikaltimui ir neprieštaraujančiu teisingumo principui ir yra logiška nuteistojo netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Be to, esant BK 64¹ straipsnyje nustatytiems pagrindams, pirmosios instancijos teismas sušvelnino nuteistajam paskirtą bausmę 1/3. Atsižvelgiant į išdėstytą, dar labiau mažinti laisvės atėmimo bausmės dydį nėra pagrindo, nes priešingu atveju nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje ir bus pažeistas teisingumo principas, kuris pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo A. V. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ir 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia. Bausmė tinkamai individualizuota.

Dėl turtinės žalos dydžio

Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Civilinė ieškovė UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“ dėl vagystės pareiškė 803,41 Eur civilinį ieškinį. Ieškinį grindė 2011 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija PAR Nr. 521762 (t. 1, b. l. 23), kurioje nurodoma analogiško pagrobtam nešiojamojo kompiuterio „Notebook HP COMPAQ PRESARIO“, įsigijimo vertė be PVM 2 293 Lt, o su PVM 2 774,53 Lt / 803,55 Eur.

Pirmosios instancijos teismas civilinės ieškovės UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centro“ ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkino visiškai ir priteisė iš nuteistojo 803,55 Eur turtinei žalai atlyginti.

Siekiant išsiaiškinti civilinės ieškovės patirtus (ir nuteistojo ginčijamas) nuostolius apygardos teisme atliktas dalinis įrodymų tyrimas. Civilinė ieškovė UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“ raštu 2016 m. kovo 3 d. pateikė teismui paaiškinimą dėl patirto nuostolio ir UAB „Info-tec“ paslaugų centro raštą „Dėl nešiojamo kompiuterio Notebook HP C. P. kainos“ 2015 m. birželio mėnesį.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad priteista turtinė žala už pavogtą kompiuterį yra neteisinga. Pažymėtina, kad nustatant priteistiną sumą, vertinamas nukentėjusiojo asmens turtinės padėties dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjimas, nes kaip minėta, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tačiau nuostoliai turi būti įrodyti ir pagrįsti. Tuo tarpu ieškinyje prašoma priteisti turtinė žala dėl vagystės grįsta tik kompiuterio įsigijimo dokumentais. Byloje nustatyta, kad A. V. 2015 m. birželio 18 d. įsibrovęs į UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centro“ patalpas pagrobė nešiojamąjį kompiuterį „Notebook HP COMPAQ PRESARIO“. Ieškovės pavogto kompiuterio vertė nustatyta pagal 2011 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija PAR Nr. 521762 (t. 1, b. l. 23), kurioje nurodoma analogiško pagrobtam nešiojamojo kompiuterio „Notebook HP COMPAQ PRESARIO“, įsigijimo vertė be PVM 2 293 Lt, o su PVM 2 774,53 Lt / 803,55 Eur. Po pavogto kompiuterio įsigijimo iki jo pagrobimo praėjo beveik ketveri metai, juo buvo naudojamasi. Iš apygardos teismui pateikto UAB „Info-tec“ paslaugų centro rašto „Dėl nešiojamo kompiuterio Notebook HP C. P. kainos“ matyti, kad AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“ pagal 2011 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą PAR 521762T pirko nešiojamą kompiuterį Notebook HP C. P. su operacine sistema Windows 7; 2015 m. birželio mėnesį naujas toks kompiuteris galėjo kainuoti 400 Eur.

Paprastai žalos atlyginimas nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Tačiau žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Remiantis Civilinio kodekso 6.251 straipsniu padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška, turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nuostata, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalu atlyginti visiškai, yra įtvirtinta ir Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje. Nustatant priteistiną sumą, vertinamas nukentėjusiojo asmens turtinės padėties dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjimas. Pažymėtina ir tai, kad bendrai patirta žala paprastai būna didesnė nei pagrobto daikto vidutinė rinkos vertė veikos padarymo metu. Ieškovė nepateikė duomenų apie pavogto turto vertę vagystės padarymo metu, tačiau pateikė duomenis, kad ketinant įsigyti analogišką naują kompiuterį vagystės metu, jo kaina būtų 400 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobtas kompiuteris įmonei negrąžintas, spręstina, kad ieškovės patirtas nuostolis dėl pavogto kompiuterio yra lygus tokio paties naujo kompiuterio įsigijimo kainai vagystės metu, t. y. 400 Eur, todėl prašoma priteisti turtinė žala už pavogtą kompiuterį mažintina iki 400 Eur, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas. Šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžių klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Ieškovė prašydama tenkinti civilinį ieškinį atsiliepime į skundą ir teisme prašė atsižvelgti į tai, kad nuostoliai dėl pavogto kompiuterio apima ir: darbuotojo darbo rezultatus; naujo kompiuterio parengimo darbų vertę (reikalingos programinės įrangos įdiegimas, prisijungimas prie vidinio bendrovės tinklo, periferinių įrenginių įdiegimas ir kt.); išdaužto lango įstatymą. Pažymėtina, kad teismas nagrinėja ieškinį pareikšto reikalavimo ribose. Nagrinėjamu atveju, dėl papildomų patirtų minėtų nuostolių reikalavimas nebuvo suformuluotas bei nepridėti juos pagrindžiantys įrodymai. Be to, jie negali būti įtraukti į kompiuterio vertę. Ieškovei išaiškintina, kad dėl kitų patirtų nuostolių išieškojimo ji gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu, į nustatytą faktinę aplinkybę, kad pagrobto kompiuterio vertė vagystės metu buvo 400 Eur, į tai, kad kaltinimo patikslinimas nekeičia nuosprendžio esmės ir nesunkina nuteistojo padėties, tikslintina aprašomojoje dalyje nurodoma pagrobto turto vertė, nustatant, kad ji sudaro 400 Eur. Patikslinta pagrobto turto vertė nusikalstamos veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalį, kurioje iš A. V. UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centrui“ priteista 803,41 Eur turtinei žalai atlyginti, pakeisti ir priteistą atlyginti turtinę žalą sumažinti iki 400 (keturių šimtų) Eur. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Patikslinti aprašomojoje dalyje nustatytos turtinės žalos dydį ir nurodyti, kad A. V. pagrobtas svetimas, UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras “ priklausantis turtas yra 400 Eur vertės.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.