Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimą ir prašo skirti jam su laisvės atėmimo nesusijusią administracinę nuobaudą, pavyzdžiui viešuosius darbus. Apeliantas prašo teismo atsižvelgti į tai, kad dėl pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi, taip pat įvertinti, kad jis serga nepagydoma liga, dėl kurios jam reikia nuolatinės gydytojų priežiūros, taip pat jo žmona serga epilepsija, be to, laukiasi kūdikio, todėl jai taip pat reikalingas palaikymas.

Motyvuojamoji dalis

A. R. skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl A. R. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, padarymo ir jo kaltės nėra, skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

ATPK 50 straipsnyje įtvirtinta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Taigi matyti, jog šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos rūšys – bauda arba administracinis areštas. Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų – nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. administracinį areštą, atsižvelgė ne tik į pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (per vienus metus padarė analogiško pobūdžio ne vieną pažeidimą) ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs pažeidimą), bet taip pat tinkamai įvertino ir A. R. asmenybę – jis sistemingai pažeidžia įstatymus ir paskirtų baudų nemoka.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo įvertintomis aplinkybėmis, papildomai akcentuoja, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, A. R. eilę kartų yra teistas už vagystes, paskutinį kartą Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nuosprendžiu buvo nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 3 metams 3 mėnesiams, o atlikęs paskirtąją bausmę, jis vėl grobė prekes iš prekybos centrų. Iš Administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (b. l. 9-13) matyti, kad vien per šių metų birželio–rugpjūčio mėnesius jis administracine tvarka pagal ATPK 50 straipsnį nubaustas daugiau nei dešimt kartų. Byloje nėra duomenų nei apie paskirtų baudų sumokėjimą, nei apie paskirtų areštų atlikimą.

Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad A. R. ne kartą teismo parodytas pasitikėjimas, už analogiškų pažeidimų darymą skiriant švelnesnes nuobaudas nei administracinis areštas, nesulaikė jo nuo naujų pažeidimų darymo, o paskirtos nuobaudos nebuvo efektyvios ir savo tikslų nepasiekė. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai A. R. parinko griežčiausią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinį areštą, nustatydamas teisingą šios nuobaudos dydį. Manytina, kad tik tokios administracinės nuobaudos vykdymas gali užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad byloje nėra ir apeliaciniame skunde nėra nurodyta ATPK 29 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima A. R. skirti administracinės nuobaudos – administracinio arešto. Jo skunde nurodoma aplinkybė, kad jis serga nepagydoma liga, nesudaro pagrindo keisti nuobaudos rūšį ir skirti baudą. Įstatymų leidėjas draudžia skirti administracinį areštą sveikatos sutrikimų turintiems asmenims tik tuo atveju, jei jiems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, kad pažeidėjui būtų nustatytas nurodytas darbingumo arba specialiųjų poreikių lygis, nei byloje, nei išraše iš A. R. medicininių dokumentų, pateiktame prie skundo, nėra. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žmona serga ir yra nėščia, taip pat nepatenka į ATPK 29 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių sąrašą.

Apibendrindamas visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarimą nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.