Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 63).

Teismo posėdyje VSDFV atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 60).

Teismo posėdyje VSDFV Marijampolės skyriaus atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 60). Teisme 2015 m. spalio 23 d. gautas VSDFV Marijampolės skyriaus prašymas bylą nagrinėti, VSDFV Marijampolės skyriaus atstovui nedalyvaujant (b. l. 61–62).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas. Byla dalyje dėl VSDFV 2015 m. sausio 6 d. rašto nutrauktina.

Byloje keliamas ginčas dėl VSDFV 2015 m. sausio 6 d. rašto (b. l. 10–11) ir 2015 m. sausio 27 d. (b. l. 7–8) sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal VSDFV Marijampolės skyriaus 2015 m. sausio 15 d. rašto (b. l. 13–15) duomenis, byloje nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta pensija, perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies bei 8 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Marijampolės skyrius 2014 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą dėl kompensuojamos sumos apskaičiavimo ir mokėjimo (b. l. 55), kuriame nurodė, kad apskaičiavo pareiškėjai kompensuotinos pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsnio nuostatas, sumą.

Nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. lapkričio 27 d. prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydama išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, kaip pensijos gavėjui, turėjusiam draudžiamųjų pajamų (b. l. 47). Taigi, pareiškėja iš esmės nesutiko tik su jos atžvilgiu pritaikyta Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas) buvo pripažinta prieštaraujanti Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjos 2014 m. lapkričio 27 d. prašyme nurodytas Laikinojo įstatymo 5 (ne 8) straipsnis, teisėjų kolegijos laikytinas rašymo apsirikimu.

VSDFV nagrinėjamoje byloje ginčijamu 2015 m. sausio 6 d. raštu (b. l. 10–11), informavo pareiškėją, kad ji praleido VSDFV Marijampolės skyriaus sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensiją apskundimo terminą ir pasiūlė pareiškėjai iki 2015 m. vasario 8 d. pateikti įrodymus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą terminą atnaujinti. Minėtame rašte buvo nurodyta, kad galutinis sprendimas dėl pareiškėjos 2014 m. lapkričio 27 d. prašymo (išmokėti senatvės pensijos nepriemoką) bus priimtas, pateikus įrodymus arba jų nepateikus iki nurodyto termino.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikos matyti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis ne dėl visų viešojo administravimo srityje priimtų individualių teisės aktų, tačiau tik dėl tokių aktų, kurie asmeniui sukelia tam tikras teisines pasekmes, t. y. dėl aktų, darančių įtaką asmens teisėms ir įstatymų saugomiems interesams (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Taigi, teisinių pasekmių nesukeliantis aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Remiantis LVAT praktika, skundas taip pat negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. LVAT konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Atsižvelgdama į aptartą LVAT praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VSDFV 2015 m. sausio 6 d. raštas yra informacinio pobūdžio tarpinis dokumentas ir pats savaime jokių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, todėl negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme. Atsižvelgiant į visa tai, byla dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti VSDFV 2015 m. sausio 6 d. raštą nutraukiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalis).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

Nustatyta, kad pareiškėja, atsakydama į VSDFV 2015 m. sausio 6 d. raštą, pateikė 2015 m. sausio 12 d. prašymą (b. l. 48), nurodydama, kad nėra praleidusi skundo padavimo termino, nes termino pradžia gali būti siejama tik su Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Nurodė, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo minėto nutarimo paskelbimo, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėja nurodė, kad tik gavusi VSDFV Marijampolės skyriaus 2014 m. spalio 14 d. sprendimą, suprato, kad pensijos nepriemoka, susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 8 (pareiškėja per klaidą nurodė 5) nuostatų taikymo, jai nebus kompensuota pagal 2014 m. gegužės 15 d. priimtą Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja prašė tenkinti jos prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo.

Įvertinusi pareiškėjos nurodytus argumentus, VSDFV priėmė ginčijamą 2015 m. sausio 27 d. sprendimą (b. l. 7–8), kuriame konstatavo, kad pareiškėjos 2015 m. sausio 12 d. prašyme nurodytos 3 metų apskundimo termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, objektyviai galėjusiomis užkirsti pareiškėjai kelią apskųsti VSDFV Marijampolės skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimą laiku, ir atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. lapkričio 27 d. prašymą ir 2015 m. sausio 12 d. prašymą ta apimtimi, kuria pareiškėja reikalavo išmokėti sumažintos pensijos dalį, kaip paduotus praleidus įstatymo nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Nesutikdama su tokiu VSDFV sprendimu, pareiškėja kreipėsi į teismą.

Asmenys, siekdami tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą, įstatymų nustatytais atvejais pirmiausia turi pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, kuriai savo ruožtu taip pat gali būti nustatyti tam tikri reikalavimai, susiję inter alia su atitinkamų terminų laikymųsi.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas). Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. liepos 10 d.) 45 straipsnyje nustatyti VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminai. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skundai VSDFV dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais gali būti skundžiami per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, o skundų nagrinėjimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualus ir teisinis reguliavimas, įtvirtintas VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintose Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėse (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 31 punktas nustato, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per VSDFV nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba VSDFV direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Taigi, būtent ginčus ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija – VSDFV – turi įgaliojimus konstatuoti skundo padavimo termino praleidimą ir, remiantis šia teisiškai reikšminga faktine aplinkybe, taikyti pasekmes – nenagrinėti skundo, paduoto praleidus įstatymo nustatytą terminą.

LVAT nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje. Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. LVAT šiose nutartyse yra nurodęs, kad tokio pobūdžio ginčo teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje nuostatoje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taip pat buvo išaiškinta, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, konstatuoja, kad pareiškėjos 2014 m. lapkričio 27 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. VSDFV Marijampolės skyrius teismui nurodė, kad pirmą kartą sumažinta pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio 27 d. (b. l. 29), pateikė taip patvirtinančius dokumentus (b. l. 35). Atsižvelgdama į LVAT suformuotas taisykles, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėja praleido įstatymu įtvirtintą terminą, pateikti skundą privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Nagrinėjamu atveju taip pat būtina įvertinti, ar VSDFV teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepripažino svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegija, spręsdama šį klausimą, vertina tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareiškėjos 2014 m. lapkričio 27 d. ir 2015 m. sausio 12 d. prašymuose ir, kurias įvertinusi, skundžiamą 2015 m. sausio 27 d. sprendimą priėmė VSDFV.

Pareiškėja nurodė iš esmės nesutinkanti su skundo padavimo termino praleidimu, nes pareiškėja skundo padavimo termino pradžią sieja su Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo momentu. Šis pareiškėjos argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. LVAT 2015 m. sausio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A30-822/2015 yra nurodęs, kad nežinojimas apie teisių pažeidimą iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo praleisto termino atnaujinimo instituto taikymo požiūriu negali būti pripažintas (laikomas) termino praleidimą pateisinančia priežastimi. Be to, pareiškėja į VSDFV kreipėsi praėjus 2 metams, po to kai, kaip pati teigia, sužinojo apie pažeidžiamas jos teises. Tokį delsimą pareiškėja sieja su turėta viltimi, kad pensijos neišmokėta dalis bus kompensuota praėjus kriziniam laikotarpiui. Šis pareiškėjos argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja dėl pensijos dalies išmokėjimo inicijuoti ginčą ir kreiptis į VSDFV galėjo iš esmės bet kada, gavusi mažesnę pensiją, nei buvo paskirta. Priešingas situacijos vertinimas prieštarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui. Tuo labiau kad, kaip jau konstatuota, galimybė ginti pensijų mokėjimo klausimais pažeistas teises yra saistoma atitinkamų terminų. Įvertinusi pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, kad egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjai laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į VSDFV, pateikiant skundą. Darytina išvada, kad VSDFV (kaip privaloma išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija), atsižvelgdama į pareiškėjos jai pateiktą informaciją, turėjo pagrindą praleisto termino neatnaujinti ir palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 31 punkte („Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas“), todėl skundžiamas VSDFV 2015 m. sausio 27 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 dalimi ir 127 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti bylą dėl pareiškėjos V. V. skundo reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015 m. sausio 6 d. raštą Nr. (6.5)I-35.

Pareiškėjos V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.