Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. (M. A.) patikslintą skundą atsakovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2024 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 1.35-24/2931, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. sausio 17 d. pateikė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ direktoriui prašymą jo 6 asmenų šeimai skirti/pratęsti būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 1 d. turto nuomos sutartį ir jos priedą, išrašą iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, šeimos narių leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pažymas apie vaikų mokymąsi, visų šeimos narių pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą, užpildytas Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas FR0001, taip pat pažymas apie artimo giminystės ryšio nebuvimą tarp nuomininko ir nuomotojo.

SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistai, išnagrinėję pareiškėjo prašymą dėl kompensacijos skyrimo, informavo, kad skirti jam kompensaciją nėra teisinio pagrindo, nes jis neatitinka Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų. Pareiškėjo apskaičiuota pajamų suma (per mėnesį) sudaro 1 794,08 Eur, 40 procentų pajamų dalies suma (717,63 Eur) yra didesnė už būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos mokesčio dydį (500 Eur).

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.) 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos: 1) pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas); 2) autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos; 3) pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos (toliau – pensijos priemoka) ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos; 4) dividendai; 5) palūkanos; 6) individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos; 7) individualios veiklos pajamos, gautos verčiantis veikla pagal verslo liudijimą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas); 7¹) 70 procentų individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas); 8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 1 750 eurų per einamuosius kalendorinius metus; 9) išmokos žemės ūkio veiklai; 10) piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai); 11) išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą; 12) socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, socialinę paramą, skiriamą kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais ir mokamą iš savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: vienišo asmens išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos vienišo asmens išmokos įstatymą; transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, vaiko laikinosios priežiūros išmoką, mokamus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą); 13) išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį; 14) išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui; 15) ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos; 16) turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją), išskyrus draudimo išmokas, mokamas pagal turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartis patirtiems nuostoliams atlyginti; 17) turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą); 18) pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą; 19) loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai; 20) visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje); 21) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti); 22) gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis); 23) nedarbo socialinio draudimo išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą, darbo paieškos išmoka, mokama pagal Užimtumo įstatymą.

Pagal Paramos įstatymo 17 straipsnio 2 dalį apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma šio straipsnio 1 dalies 1, 7, 7(1) ir 23 punktuose nurodytų pajamų dalis: 1) 20 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui; 2) 25 procentai – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius); 3) 30 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių); 4) 35 procentai – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius); 5) 40 procentų – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teigia, kad atsakovė neįvertino jo šeimos individualios situacijos, kadangi jie yra pabėgėliai, kuriems reikia daugiau pastangų integruotis į Lietuvos visuomenę. Be to, nors pareiškėjo pilnamečiai sūnūs gavo pajamų, tačiau jie vis dar mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, todėl jų pajamos neturėjo būti įskaičiuotos į gaunamas pajamas. Mano, kad net tuo atveju, jeigu jų pajamos būtų įskaičiuotos, pareiškėjo šeimos gaunamos pajamos leistiną normą viršija minimaliai. Pabrėžia, kad atsakovė nepritaikė Paramos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, o ją pritaikius ir įskaičiavus pareiškėjo sūnų gaunamas pajamas, suma tik nežymiai viršytų Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą (38,225 Eur) ir tokiu atveju pareiškėjo šeima turi teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

Į bylą pateikta 2021 m. birželio 1 d. turto nuomos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo M. A. ir G. D.. Nuomos sutarties pagrindu pareiškėjas 1 metų laikotarpiui išsinuomojo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Sutarties šalys susitarė, kad vieno mėnesio nuompinigių suma yra 500 Eur. Į bylą pateiktas 2022 m. gegužės 21 d. Priedas Nr. 1, kurio pagrindu šalys susitarė pratęsti nuomos sutartį neribotam terminui. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog visi šeimos nariai, t. y. pareiškėjas su sutuoktine ir keturiais vaikais, gyvena minėtame nuomojamame bute.

Taip pat iš byloje esančių metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų nustatyta: pilnamečio pareiškėjo sūnaus O. A. 2023 m. pajamos siekė 8 327 Eur; pilnamečio pareiškėjo sūnaus H. A. 2023 m. pajamos siekė 1 830 Eur; paties pareiškėjo M. A. – 11 372 Eur.

Nors pareiškėjas nesutinka, kad atsakovė, apskaičiuodama bendras šeimos pajamas, įtraukė ir pilnamečių sūnų gautas pajamas, tačiau teismas pažymi, jog pagal Įstatymą įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, taigi, atsakovė neturi diskrecijos teisės pasirinkti, kurių šeimos narių pajamas skaičiuoti, o kurių – ne, todėl šiuo atveju atsakovės veiksmai laikomi teisėtais.

Sprendime apskaičiuota, jog sudėjus visų šeimos narių gautas pajamas, t. y. 8 327 Eur + 11 372 Eur + 1 830 Eur, gaunama bendra 21 529 Eur suma; gautą sumą padalijus iš 12 mėn. ir gavus 1 794,08 Eur sumą (per mėnesį), kurią padauginus iš 40 proc. gaunama suma yra 717,63 Eur, atsakovė vertino, jog ši suma yra didesnė už nuomos mokestį (500 Eur). Pareiškėjas teigia, kad atsakovė nepagrįstai nepritaikė Paramos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto, t. y. turėjo neįskaityti 25 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius). Pareiškėjo skaičiavimais, tokiu atveju visų pareiškėjo šeimos pajamų galutinė suma yra: 1) 21 529 Eur x 0,75 = 16 146,75 Eur; 2) 16 146,75 / 12 = 1 345,56 Eur; 3) 1 345,56 Eur x 0,4 = 538,225 Eur. Tokiu atveju, net ir įskaičiavus pareiškėjo sūnų gaunamas pajamas, ši suma tik nežymiai viršija Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą (538,225 Eur – 500 Eur = 38,225 Eur).

Vis dėlto, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pats pareiškėjas sutinka, jog jo šeimos gaunamos pajamos viršija Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą, nors ir minimaliai. Tokiu atveju atsakovė teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo šeimai būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nepriklauso, kadangi tiek atsakovės, tiek pareiškėjo skaičiavimais, buto nuomos suma yra didesnė nei pareiškėjų šeimos gaunamos pajamos. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir jo šeima pateikė tik su darbo santykiais susijusias pajamas, o duomenų, kurių pajamų būtų galima neįskaityti į bendrai skaičiuojamas, atsakovei ar teismui nepateikta.

Kaip minėta, pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, jeigu šioje dalyje apskaičiuota asmens ar šeimos 40 procentų pajamų dalies suma yra didesnė už būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutartyje nurodytą būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dydį arba jam lygi, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija nemokama.

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą kompensuoti būsto nuomos mokesčio dalį. Nors pareiškėjas skunde pasisako apie nepatogumus darbo rinkoje, diskriminaciją ir pan., tačiau teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsisakė skirti kompensaciją tik todėl, kad pareiškėjų šeima nėra lietuviai, t. y. byloje nėra duomenų, o ir pats pareiškėjas jų nenurodė, jog tokiu atveju, kai gaunamos pajamos viršija nuomos mokestį, atsakovė lietuvių tautybės asmenims suteikia teisę į kompensaciją. Tad šie pareiškėjo argumentai dėl diskriminacijos atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, atitinka VAĮ reikalavimus, taip pat teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. (M. A.) patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.