Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio plėtros centras“ dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš 2018 m. gruodžio 10 d. pažymos apie procesinių dokumentų įteikimą matyti, kad procesiniai dokumentai: ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, atsakovui buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) ir buvo įteikti atsakovui 2018 m. gruodžio 17 d. (dokumentų gavimą parašu patvirtino direktorius A. Š.), kas reiškia, jog minėti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintos juridiniams asmenimis adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 122 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2014 m. balandžio 9 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas pardavė, o atsakovas nusipirko 105/1016 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.3. punktu atsakovas įsipareigojo per protingą terminą Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis įregistruoti nuosavybę viešame registre, o nepagrįstai vengiant registruoti nuosavybės perėjimą, įsipareigojo atlyginti ieškovui dėl to patirtus nuostolius. Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovas nuosavybės teises į 105/1016 dalis žemės sklypo įregistravo 2018 m. spalio 12 d. Iš teismui pateiktų žemės mokesčio deklaracijos duomenų matyti, kad žemės mokestis už 105/1016 dalis žemės sklypo buvo skaičiuojamas ieškovui ir sudarė už 2015 m. – 40,32 Eur, už 2016 m. – 57,72 Eur, už 2017 m. – 31,49 Eur, už 2018 m. – 14,92 Eur, kas iš viso sudaro 144,45 Eur. Ieškovas per notarą siuntė atsakovui 2017 m. birželio 14 d. pareiškimą, kuriuo reikalavo kompensuoti ieškovo patirtas išlaidas, už ką notarui sumokėjo 10,53 Eur. Kadangi 105/1016 dalys žemės sklypo buvo registruotos atsakovo vardu, institucijų raštai, susiję minėtu žemės sklypu, buvo siunčiami ieškovui (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos raštas dėl susipažinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu; akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ raštas dėl teritorijų planavimo inicijavimo; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus raštas dėl paėmimo visuomenės poreikiams); o ieškovas, rengdamas atsakymus į šiuos raštus, patyrė 500,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovas nurodė, kad patyrė 300,00 Eur išlaidų dėl žemės sklypo nušienavimo bei pateikė įrodymus – susirašinėjimą elektroniniu paštu su Kauno rajono savivaldybės administracija dėl žemės sklype esančių Sosnovskio barščių pašalinimo.

Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus apie patirtas išlaidas, daro išvadą, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės (dėl to, kad atsakovas per protingą terminą viešame registre neįregistravo savo nuosavybės į minėto žemės sklypo dalį) patyrė 954,98 Eur (144,45 Eur + 10,53 + 500,00 Eur + 300,00 Eur) turtinę žalą, tvarkydamas žemės sklypą bei su juo susijusius dokumentus žemės sklypo savininko vardu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas ginčytų ieškovo prašomą priteisti žalą, jos dydį (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas ieškovo reikalavimą tenkinti ir iš atsakovo ieškovui priteisti 954,98 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl sutartinio įsipareigojimo netinkamo vykdymo (CK 6.38 straipsnis, 6.245 straipsnio 1-3 dalys, 6.246 straipsnis 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1-2 dalys).

Teismas atmeta ieškinio reikalavimą dėl 100,00 Eur turtinės žalos, patirtos dėl kitų išlaidų, susijusių su žemės sklypo tvarkymu, priteisimo, nes ieškovas nepateikė jokių šių išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų (CK 6.249 straipsnis, CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).

Ieškovas taip at prašo iš atsakovo priteisti 250,00 Eur (100,00 Eur + 150,00 Eur) neturtinės žalos, kurią grindžia sukeltais nepatogumais, reputacijos pablogėjimu.

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymo leidėjas nėra įtvirtinęs galimybės reikalauti neturtinės žalos iš sutarties šalies dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo. Be to, neturtinės žalos atlyginimo dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo gali reikalauti tik juridinis asmuo (CK 2.24 straipsnio 1 dalis, 8 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo, kuris yra fizinis asmuo, reikalavimas priteisti 250,00 Eur neturtinę žalą už netinkamą sutarties sąlygų vykdymą bei dalykinės reputacijos pablogėjimą atmetamas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis įstatymo reikalavimų (CK 2.24 straipsnio 1 dalis, 8 dalis, 6.250 straipsnis).

Tenkinus dalį ieškinio turtinio reikalavimo, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (954,98 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiama 21,00 Eur (29,00 Eur x 73 proc.) sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis ieškovui iš atsakovo nepriteisiamas, kadangi ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi netenkintas (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

Valstybei iš ieškovo/atsakovo nepriteisiamos teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo E. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio plėtros centras“ (į. k. 126305266) 954,98 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 98 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą (954,98 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 21,00 Eur (dvidešimt vieną eurą ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.