Kauno apygardos teismo nuosprendis

2007-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-176-245-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2007-03-07
Bylos Nr.
1A-176-245-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
Advokatai
Vincas Pacevičius
Pranešėjas: K. Dargužis Baudž. byla Nr.1A-176-245/07Teisėjas: R. K.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Romo Aikevičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3d. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 metams.

Patenkintas civilinis ieškinys. Priteista iš Ruslano M. O. M. naudai 20 000 litų neturinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad jis, 2005 08 07 apie 04 val. nakties automobilyje Mercedes Benz, tranz. Nr. AL 93296, stovėjusio prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lytinio santykiavimo tikslu siekdamas palaužti pasipriešinimą, panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametę O. M., tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą ir taip ją įbauginęs bei atėmęs galimybę priešintis prieš O. M. valią lytiškai su ja santykiavo, t.y. ją išžagino.

Šalies argumentai

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 54 str., 61 str. 2d) ir per švelnios bausmės R. M., nuteistam pagal BK 149 str. 3 d. 3 m. laisvės atėmimo bausme, baudžiamojoje byloje pakeisti ir paskirti R. M. 7 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Prokuroras nurodo, jog R. M. nuteistas pagrįstai, jo kaltė įrodyta, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, tačiau nuosprendis keistinas dėl nuteistajam per švelnios bausmės paskyrimo.

Apeliantas teigia, jog teismas, nuosprendyje nuodydamasis, kad skiriant bausmę vadovaujasi BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis, bet iš esmės jų reikalavimų nesilaikė. Prokuroras nurodo, jog bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi dviejų rūšių baudžiamosios teisės normomis: BK specialiosios dalies straipsnio sankcija ir bendrosios dalies normomis, detalizuojančiomis sankcijos taikymą.

Apeliantas taip pat nurodo, jog R. M. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. R. M. paskirta sankcijos minimume numatyta laisvės atėmimo bausmė. Prokuroras teigia, jog teismas nenurodė motyvų, kodėl nustatė tokio dydžio laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę, teismas nurodė, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Kaip R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Prokuroro nuomone, teismas, skirdamas bausmę, įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai būtų lemiamas argumentas nustatant bausmės dydį, remiantis BK61 straipsnio 2 dalimi. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, jog, atsižvelgdamas į sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių tarpusavio santykį, jų kiekį ir pobūdį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tačiau teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, nenurodė motyvų, kodėl paskiria sankcijos minimume numatytą laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prokuroras pažymi, kad atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nustatymas yra tik viena iš BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų, į kurias teismas privalo atsižvelgti, skirdamas bausmę. Kiti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, į kuriuos teismas turėjo atsižvelgti skirdamas bausmę, nuosprendyje tik deklaratyviai išvardinti, neatskleidžiant jų konkretaus turinio bei reikšmės.

Prokuroras teigia, jog skirdamas bausmę, teismas pirmiausia turi vadovautis BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtimi. Tačiau teismas nuteisdamas R. M. to nepadarė, neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimą. Prokuroras pažymi, kad būtina atsižvelgti į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, tai yra vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, teisiamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Prokuroro nuomone, visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, o taip pat ir bendrą jų visumą.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti pagal jame nurodytus motyvus, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Prokuroro skundo argumentai dėl pernelyg švelnios bausmės paskyrimo nuteistajam, pagrįsti.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 dalyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas šiomis įstatymo nuostatomis nesivadovavo.

BK 61 str. 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. Kaip matyti iš BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicijos turinio joje skirtingai nei to paties straipsnio 4 ir 5 dalyse nėra numatytos imperatyvios taisyklės, ribojančios teismo teisę pagal specialiosios dalies normos sankciją pasirinkti bausmės rūšį ar jos dydį.

Teismas skirdamas nuteistajam bausmę pripažino, jog nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, kad baustas administracine tvarka, įrašytas į psichiatrinę įskaitą, kad Marijampolės PK VP Miesto policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai, išvadų dėl padaryto nusikaltimo nepadarė. Taip pat teismas nuosprendyje pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat nurodė, jog teisiamas pirmą kartą, vedęs, augina mažametį vaiką. Pirmosios instancijos teismas skirdamas R. M. bausmę turėjo atsižvelgti į visas šias išvardintas aplinkybes, tačiau to nepadarė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis įvykdė sunkų nusikaltimą – išžaginimą. Išžaginimas laikomas sunkiausiu pasikėsinimu į moters lytinę laisvę ar nepilnametės lytinę neliečiamybę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis panaudojo prieš nepilnametę nukentėjusiąją fizinį smurtą ir taip atimdamas galimybę priešintis, lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią.

Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad pažemindamas nukentėjusiąją nuteistasis nusikaltimą padarė pašalinių asmenų akivaizdoje. Dėl fizinės prievartos nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip nukentėjusiajai padaryta papildoma didelė moralinė trauma. Teismas visa tai pažymėjo nuosprendyje, tačiau skirdamas bausmę į šias aplinkybes (kaip matyti iš paskirtos minimalios bausmės) neatsižvelgė.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas parinko teisingą bausmės rūšį, tačiau skirdamas laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei straipsnio sankcijoje nurodytas jos vidurkis, pažeidė BK 61 straipsnio nuostatas.

Kadangi išžaginimas priskiriamas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų BK 11 straipsnio prasme, BK 149 straipsnio 3 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Pirmosios instancijos teismas R. M. nuteisė pagal BK 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, t. y., R. M. paskyrė įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, artimą BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijos minimumui. Iš BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijos matyti, kad laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 6 metai 6 mėnesiai.

Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistajam nebuvo pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę, švelnesnę nei jos vidurkis. Bausmė turėjo būti paskirta artima sankcijos vidurkiui. Todėl teismas nuteistajam paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (BPK 328 str. 2p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 328 str.1 d.2 p.,

nusprendė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendį pakeisti ir R. M. pagal BK 149 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Regina CemnolonskienėRomas Aikevičius