- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- e2YT-4445-922/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00423-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Valstybės įmonei Turto bankas, S. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Valstybės įmonei Turto bankas ir S. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po pusbrolio V. B. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė palikimą. Nurodoma, kad seneliai B. B. ir D. B. turėjo tris vaikus – M. B., S. B. ir J. B.. M. B. yra pareiškėjo tėvas, kuris daugiau vaikų neturėjo. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Tėvo brolis J. B. turėjo taip pat vieną vaiką V. B.. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). V. B. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) r. Kadangi pareiškėjo ir V. B. tėvai buvo broliai, jie yra pusbroliai. Brolis S. B. mirė (duomenys neskelbtini), jis turėjo dvi dukras – S. B. ir A. L.. A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi V. B. buvo vienintelis vaikas, pirmesnės eilės įpėdinių nėra, todėl paveldėti jo turtą gali palikėjo tėvo brolio vaikas (pareiškėjas, kuris yra šeštos eilės įpėdinis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su jo reikalavimais, ginčo dėl to nėra. Teismo posėdyje nurodė, kad daugiau galimų įpėxinių paveldėti pusbrolio likusį turtą nėra, išskyrus ją ir pareiškėją.
Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos savo atsiliepimais pareiškimo tenkinimo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra nedalyvaujant jų atstovams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo seneliai B. B. ir D. B. turėjo tris vaikus – M. B., S. B. ir J. B.. M. B. yra pareiškėjo tėvas, kuris daugiau vaikų neturėjo. Pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Tėvo brolis J. B. turėjo taip pat vieną vaiką V. B.. J. B. mirė (duomenys neskelbtini). V. B. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) r. Kadangi pareiškėjo ir V. B. tėvai buvo broliai, jie yra pusbroliai. Brolis S. B. mirė (duomenys neskelbtini), jis turėjo dvi dukras – S. B. ir A. L.. A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi V. B. buvo vienintelis vaikas, pirmesnės eilės įpėdinių nėra, todėl paveldėti jo turtą gali palikėjo tėvo brolio vaikas (pareiškėjas, kuris yra šeštos eilės įpėdinis.
Iš Varėnos r. 2-ojo notarų biuro 2020-02-04 pažymos Nr. 68-S matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla biure nevesta, palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas. Pareiškėjo pateikti įrodymai įrodo, kad su mirusiojo turtu pareiškėjas tvarkėsi kaip savininkas, priimdamas sprendimus kaip su jais tvarkytis.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po pusbrolio V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.