- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- e2YT-5348-1028/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03081-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Pareiškėjas
- P. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo P. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo mamos I. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama I. G.. Po mamos mirties liko turtas: 60000 vnt. vardinių paprastųjų (duomenys neskelbtini) akcijų, likusi akcijų dalis – 60000 vnt. – priklauso pareiškėjui nuosavybės teise. Taip pat liko įvairūs kilnojamieji daiktai: buitinė technika, įrankiai, knygos, drabužiai ir pan. Po mamos mirties pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Kitų įpėdinių nėra: pareiškėjo tėvas, mamos sutuoktinis, yra miręs, daugiau vaikų palikėja neturėjo. Pareiškėjas, kaip dalies (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius, įmone rūpinosi ir ją valdė tiek ir mamos mirties, tiek ir po jos mirties jau kelerius metus, neišskirdamas mamos dalies. Šiuo metu vienintelis valdo bendrovę: ir kaip akcininkas, ir kaip direktorius. Daugiau jokio kito turto, išskyrus asmeninius daiktus, palikėja neturėjo. Šiais veiksmais, kurie liudija pareiškėjo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, jis išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir paveldėti, kreipiasi į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji nėra pradėjusi I. G. palikimo perėmimo veiksmų, neprieštarauja dėl pareiškimo, prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. G., kurios sutuoktinis jau miręs ir kuri turėjo sūnų - pareiškėją P. G. (b. l. 4, 6, 18). Šiaulių miesto 3-iajame notaro biure po I. G. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, kadangi niekas dėl to nesikreipė (b. l. 19). Iš Juridinių asmenų registro pažymos matyti, kad pareiškėjas P. G. yra (duomenys neskelbtini) direktorius (b. l. 7), registro 2017-03-15 duomenimis (duomenys neskelbtini) akcininkai yra pareiškėjas P. G. ir mirusioji I. G. (b. l. 8).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Vadovaujantis pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, jis kaip dalies (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius, įmone rūpinosi ir ją valdė tiek ir mamos mirties, tiek ir po jos mirties jau kelerius metus, šiuo metu vienintelis valdo bendrovę: ir kaip akcininkas, ir kaip direktorius. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus apie (duomenys neskelbtini) akcininkus ir vadovą, kitus duomenis, daryti išvadą, kad pareiškėjas faktiškai (duomenys neskelbtini) nevaldo, nėra jokio pagrindo. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM nurodė, kad neprieštarauja pareiškimui, nesiėmė I. G. palikimo perėmimo veiksmų. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant bei vadovaujantis nurodytomis teisės normomis teismas sprendžia, kad pareiškėjas po I. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. valdyti (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), įregistruoti juridinio fakto atsiradimą Juridinių asmenų registre (CK 4.254 str. 3 p., 4.255 str. 5 p.), todėl pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259–270 str., 442–448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po I. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.